Lietuvoje saldumynai yra neatsiejama kasdienybės ir švenčių dalis. Lietuvių saldumynų tradicijos siekia šimtmečius.
Senovės lietuvių saldumynai
Vilniaus universiteto profesorius ir kulinarinio paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas kviečia atsigręžti į Lietuvos gastronomijos istoriją bei drauge pasidairyti tarp senovės lietuvių labiausiai pamėgtų saldumynų, o galiausiai vieną iš autentiškų skanėstų ir patiems pasigaminti.
Knygos „Istorinė Lietuvos virtuvė“ autorius R. Laužikas pasakoja, kad nors saldumas yra laikomas vienu iš pamatinių ir lengvai žmogaus atpažįstamų skonių, visgi senovėje jo lietuviams paragauti tekdavo kur kas rečiau negu šiandien.
Anot jo, seniausių saldumynų gastronomijos istorijoje beieškant, pirmiausia atsigręžiama į medų, uogas bei vaisius. „Senovės lietuviai, visai kaip ir mes šiandien, ieškodavo būdų, kaip labiau pasisaldinti savo kasdienybę. Tuo metu tam puikiai pasitarnaudavo vaisių ir uogų džiovinimas, po kurio šie tapdavo daug saldesni.
Mūsų protėviai, ko gero, taip pat buvo smaližiai, ir seniausias to įrodymas - archeologės Rimutės Rimantienės radinys Nidos senovės gyvenvietėje - ten ji atrado prieš 4000-5000 metų kažkieno paslėptas džiovintų miškinių obuoliukų atsargas“, - pasakoja R. Laužikas.
Lietuviškos virtuvės tyrinėtojas kaip ypatingesnių saldumynų pradžią šalyje įvardija viduramžius. Anot jo, jau XV amžiaus pradžioje apsilankiusieji Lietuvos valdovų Jogailos ir Vytauto puotose galėdavo paragauti saldžių bandelių, vaflių, dabartinį obuolių sūrį primenančių sausųjų uogienių bei kitų gardėsių, tokių kaip sirupe virti vaisių kompotai, saldūs sūriai, meduoliai, saldusis Malvazijos vynas bei lietuviška klasika - šviežias agurkas su medumi.
Pasakojimais apie Renesanso epochą nukeliantis R. Laužikas teigia, kad šis laikmetis Lietuvos vadovų ir didikų saldųjį stalą praturtino miltiniais kepiniais - tortais ir pyragais su saldžiais įdarais bei įvairiais sausainukais. Anot jo, jau tuomet išpopuliarėjo daugelis saldžių desertų, kuriuos šiandien vis dar būtų galima palaikyti nebūdingais lietuviškajam stalui.
„XVI-XVII amžiais ant Lietuvos didikų stalų būdavo galima daug dažniau išvysti marcipanus, crème brûlée primenančius pieno ir grietinėlės desertus ar į morengus panašius kiaušinių baltymų kepinius. Taip pat vertėtų atsigręžti ir į kitus mūsų krašto skanėstus kaip varškės saldumynai - arkasai, pyragai-bobos arba skystieji konfitiūrai, kurie būdavo gaminami vaisius ir uogas užpilant karštu sirupu.
Ir nors šie desertai iki šiol nėra tokie populiarūs ant šiandieninio saldaus stalo, turbūt ne dažnas iš mūsų susigundytų šiandien išbandyti tokį skanėstą kaip, pavyzdžiui, ajerų šaknų cukatos“, - sako R. Laužikas.
Kaip vėliausiai Lietuvoje paplitusius saldymus pašnekovas išskiria ledus ir šokoladą, kurie diduomenės tarpe išpopuliarėjo tik XVIII amžiuje. Tuo metu nuo XIX amžiaus Vilniuje intensyviai pradėtos leisti kulinarinės knygos, kuriose atsirado ir daugiau iki tol neįprastais laikytų receptų, tarp jų - vokiški baumkuchenai ar angliškos popiečio arbatėlės įkvėpti įvairūs desertiniai sausainiai.
Šiuolaikinės tendencijos
Nors, pašnekovo teigimu, XIX amžiuje dvarų cukrinės būdavo dažnai rakinamos, jog šeimynykščiai nepiknaudžiautų cukrumi, šiandien lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi besikeičiančius lietuvių mitybos įpročius. Anot jos, lietuviai ne tik drąsiau eksperimentuojama su desertais, bet ir dažniau ieško sveikesnių alternatyvų gaminant.
„Jeigu iki cukraus išplitimo Lietuvoje desertai dažniausiai būdavo saldinami medumi, tai šiandien irgi pastebime sugrįžimą prie natūralių saldiklių. Konditeriniuose gaminiuose saldumui suteikti vis dažniau yra naudojami natūralūs sirupai, datulės ir kiti įvairūs džiovinti vaisiais.
Ieškome alternatyvų sveikiems saldumynams, pavyzdžiui, itin populiarėja Lietuvoje gaminamos saldžiosios vaisių juostelės, kuriose visiškai nėra pridėtinio cukraus, o saldumą suteikia tik vaisiuose natūraliai esantys cukrai. Lietuvos gamintojai jau ir užsienio rinkas užkariauja liofilizuotomis arba kitaip tariant šaltyje džiovintomis uogomis“, - pasakoja E. Dapkienė.
Tradiciniai lietuviški saldumynai
Lietuviški saldumynai pasižymi tradiciniais ingredientais, paprastumu ir išskirtiniu skoniu. Štai keletas populiariausių tradicinių lietuviškų saldumynų:
- Šakotis yra viena iš labiausiai atpažįstamų lietuviškų desertų.
- Medaus tortas yra vienas iš tų desertų, kuris daugeliui kelia prisiminimus iš vaikystės.
- Grybukai - tai mažieji sausainiai, kuriuos daugelis lietuvių prisimena iš vaikystės.
- Tinginys yra vienas paprasčiausių, bet tuo pačiu ir populiariausių desertų Lietuvoje.
- Varškės apkepas yra puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta švelnius ir lengvus desertus.
- Spurgos - tai desertai, kurie ypač populiarūs per Užgavėnes.
- Kūčiukai yra tradicinis lietuviškas Kūčių stalo atributas.
- Vafliai.
- Žagarėliai yra trapūs sausainiai, kurie dažnai kepami įvairioms šventėms ar šeimos susitikimams.
- Obuolių pyragas yra klasikinis desertas, ypač populiarus rudenį, kai yra gausu šviežių obuolių.
Receptai
Ta proga gastronomijos ekspertas R. Laužikas ir „Maximos“ atstovė E. Dapkienė siūlo išbandyti keletą autentiškų senovinių lietuviškų desertų receptų ir šventiškai paminėti lietuvių meilės dievaitės Mildos dieną.
Arkasas - desertas, nukeliantis į XVII-XIX amžius
Reikės:
- 1,5 litro saldaus pieno
- 0,5 litro rauginto pieno
- 200 g grietinės
- 4 kiaušinių
- 60 g cukraus
- 100 g razinų
- 200 g plakamos grietinėlės
- šiek tiek cinamono ir rudojo cukraus
Gaminimas:
- Raugintą pieną išplakite su kiaušiniais ir grietine.
- Šį mišinį įmaišykite į saldų pieną, įdėkite cukraus, razinų ir vėl viską išmaišykite.
- Tuomet gautą masę įkaitinkite bei nepamirškite nuolat pamaišyti, kad ši nepridegtų, kol atsiskirs varškė.
- Tada supilkite viską į skepetą ar kiaurą indą, kad masė nusivarvėtų ir atauštų.
- Prieš patiekiant arkasą, papuoškite jį plakta grietinėle, pabarstykite cinamonu ir ruduoju cukrumi.
Alberto arbatiniai sausainiai, XIX-XX a.
Reikės:
- 300 g cukraus
- 240 g gerai susmulkintų migdolų
- 180 g kvietinių miltų
- 12 kiaušinių trynių
- 14 kiaušinių baltymų
- 60 g susmulkintų apelsinų žievelių cukatų
- arbatinio šaukštelio cinamono miltelių
- pusės arbatinio šaukštelio maltų gvazdikėlių
- šiek tiek tarkuotos citrinos žievelės
Gaminimas:
- Gerai sumaišykite cukrų, migdolus, trynius bei du baltymus ir viską palaikykite dvidešimt minučių.
- Tada įdėkite likusius 12 baltymų ir gerai išplakite, tuo pat metu į tešlą po truputį įdedant miltus, karamelizuotas apelsinų žieveles ir prieskonius.
- Vėliau iš tešlos suformuokite sausainukus, išdėliokite juos į sviestu pateptą ar miltais pabarstytą skardą ir kepkite orkaitėje, kol šie sukietės.
Šiuolaikiniai receptai
Žemiau pateikiami keli modernūs lietuviškų saldumynų receptai, kuriuos galite lengvai pasigaminti namuose.
Tinginys
Pasigaminkite turbūt tingiausią desertą iš visų įmanomų - tinginį.
Reikės:
- Sviestas: 75.00 g (82 proc.)
- Vanilė: 5.00 ml (½ arb. š.)
- Cukrus: 4.00 valg. š.
- Miltai: 4.00 valg. š.
Gaminimas:
- Sausainius sulaužykite vidutinio dydžio gabalėliais.
- Į prikaistuvį sudėkite sviestą.
- Kaitinkite ant vidutinės ugnies, kartais pamaišydamos, kol sviestas ištirps.
- Supilkite pieną, suberkite cukrų ir kakavą.
- Toliau kaitinkite, pamaišydamos, kol cukrus ištirps ir masė užvirs.
- Masei pradėjus tirštėti, ugnį išjunkite ir prikaistuvį nukelkite nuo ugnies.
- Įmaišykite vanilės ekstraktą.
- Masę kelioms minutėms palikite truputį atvėsti.
- Tuomet suberkite į ją laužytus sausainius ir gerai sumaišykite, kad visi sausainiai apsiveltų.
- Norimą indą išklokite maistine plėvele ir sukrėskite į jį paruoštą masę.
- Paviršių išlyginkite ir paspauskite.
- Kruopščiai uždenkite maistine plėvele.
- Dėkite į šaldytuvą ir palaikykite per naktį, kol „Tinginys“ sustings.
- Nuimkite maistinę plėvelę, supjaustykite pyragą norimais gabalėliais ir patiekite.
Morkų pyragas
Reikės:
- Morkos: 3.00 vnt.
- Grietinė: 0.75 st.
- Miltai: 2.00 st.
- Cukrus: 1.00 st.
Gaminimas:
- Morkas sutarkuokite, o kiaušinius išplakite su cukrumi, kol pastarasis ištirps.
- Plakinį sumaišykite su morkomis.
- Į morkų mišinį įmaišykite apelsinų žieveles ir miltus.
- Gautą masę sukrėskite į kepimo indą ir pašaukite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę 20-25 minutėms.
- Kol pyragas kepa, išlydykite šokoladą ir jau iškepusį morkų pyragą aptepkite juo.
- Viršų papuoškite abrikosų uogiene.
Lietinių tortas su Nutella
Reikės:
- Cukrus: 2.00 arbat. š.
- Apelsinai: 1.00 vnt.
Gaminimas:
- Sumaišę blynams skirtus produktus iškepkite lietinius.
- Kremui sumaišykite „Nutellą“ ir maskarponės sūrį su pjaustytu apelsinu.
- Ant kiekvieno lietinio tepkite pasigaminto kremo ir dėkite blynus vieną ant kito, kol „užaugs“ norimo aukščio blynų tortas.
- Papuoškite jį uogomis ir karamelizuotais riešutais.