Uždaroji akcinė bendrovė „Rūta“ - ilgiausia istorija besididžiuojanti konditerijos įmonė Lietuvoje. Šiemet saldainių ir šokolado fabrikas „Rūta“ švenčia 110 metų veiklos sukaktį. Šiai sukakčiai paminėti Šiaulių regioninis valstybės archyvas parengė virtualią parodą.
Saldainių fabriko „Rūta“ istorija prasidėjo 1913 m. Šiauliuose, kai 36 metų amžiaus konditeris Antanas Gricevičius nedideliame mediniame name įrengė karamelės virimo katilą. Antanas Gricevičius pagal 1913 m. lapkričio 2 d. pirkimo ir pardavimo sutartį nusipirko Šiaulių centre didelį sklypą su sodu, mediniu namu ir jame įsirengė saldainių dirbtuvę. Iš pradžių savininkui A. Gricevičiui kartu su žmona Juzefa teko patiems gaminti saldainius. Plečiantis gamybai ir didėjant saldainių paklausai, atsirado ir samdomų darbininkų.
Iki pirmojo pasaulinio karo Šiauliuose veikę šeši saldainių fabrikai priklausė rusų, vokiečių, žydų ir lenkų tautybės verslininkams, tad, norėdamas pabrėžti pirmosios mieste lietuviškos saldainių dirbtuvėlės tautiškumą, p. Gricevičius pavadino ją augalo rūta vardu. Kaip pastebi „Šokolado“ muziejaus edukacijų vadovė, A. Gricevičius buvo tikras Lietuvos patriotas.
A. Gricevičiaus „Rūtos“ fabrikas greitai buvo prikeltas, išplėtė gamybą, dalyvavo parodose. 1922 m. Kaune Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodoje „Rūta“ pelnė pirmąjį aukso medalį. Saldainių ir šokolado fabrikas „Rūta“ apie 1930 m. Auganti konditerijos gaminių paklausa skatino gamybą plėsti.
1924 m. balandžio 21 d. Finansų, prekybos ir pramonės ministerija patvirtino išplėstos „Rūtos“ saldainių dirbtuvės planą. Ją sudarė du gamybiniai vieno aukšto pastatai, kuriuose buvo įrengtos šokolado, marmelado ir saldainių dirbtuvės, taip pat sandėliai, pagalbinių patalpų pastatas ir parduotuvė. Fabrike veikė karamelės, pieninių saldainių rūšių ir šokolado gamybos skyriai.
Fabriko Augimas ir Sėkmė
„Šiauliai buvo carinės Rusijos šokolado centras, o „Rūta“ augo po truputį: buvo pastatyti keli mūriniai pastatai, tobulinama gamyba, didinamos jos apimtys. 1915 m., išaugus gamybai, „Rūtoje“ dirbo 60 darbininkų. Tačiau, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, teko stabdyti gamybą, o prie Šiaulių artėjant mūšiams - 1915 m. liepos mėnesį ir visai uždaryti fabriką.
Karo metais „Rūta“, kaip ir kitos Šiaulių įmonės, vokiečių okupantų buvo nuniokota ir apiplėšta. Pirmojo pasaulinio karo metais A. Gricevičius su šeima pasitraukė į Rusiją. Su pora rusų verslininkų jis ten sugebėjo įkurti nedidelį saldainių fabriką, be to, Sankt Peterburge baigė konditerių kursus, o po 1917 m. spalio perversmo drauge su šeima - žmona ir pirmagimiais Vladu bei Marija - grįžo į Šiaulius. Pirmosios Lietuvos Respublikos metais saldainių dirbtuvė „Rūta“ buvo viena iš sparčiai atkuriamų miesto įmonių.
Įmonė ypač suklestėjo tarpukaryje. Pagrindinį „Rūtos“ fabriko pastatą suprojektavo architektas Karolis Reisonas. 1928 metais statytas pastatas metų eigoje buvo praplėstas, pastatyti du didesni mūriniai pastatai ir sandėliai. Saldainių ir šokolado fabriko pastatas beveik nepakitęs išliko iki šių dienų.
Iš nedidelės dirbtuvės į sėkmingai veiklą vystantį fabriką išaugusi „Rūta“ plėtė saldainių ir šokolado gamybą, dalyvavo įvairiose parodose. 1922-1930 metų laikotarpyje „Rūtos“ fabrikas apdovanotas „Grand Prix“ ir penkiais aukso medaliais Lietuvos ir užsienio parodose. Fabriko gaminamai produkcijai realizuoti buvo atidarytos trys parduotuvės: viena buvo Šiauliuose, „Rūtos“ fabriko teritorijoje, kitos dvi - Kaune.
„Rūtos“ gaminiai nuo 1922 m. iki 1930 m. buvo įvertinti net penkių šalies ir tarptautinių parodų aukso medaliais. Už aukštą gaminių kokybę 1929 m. tarptautinėje parodoje „Esposizione Mostra Campionaria“ Florencijoje, Italijoje, „Rūtos“ fabriko gaminiai apdovanoti „Grand Prix“ aukso medaliu, o 1931 m. pelnė aukso medalį tarptautinėje parodoje Didžiojoje Britanijoje.
Saldainių Fabriko "Rūta" Asortimentas Tarpukariu
- Karamelė (vyniotinė ir nevyniotinė)
- Saldainiai (glazūruoti ir neglazūruoti, marmeladas, irisai)
- Dražė (karamelinė ir šokoladinė)
- Šokoladas
Nacionalizacija ir Pokario Metai
Užklupus Antrajam pasauliniam karui, baigėsi ir saldusis A. Gricevičiaus laikotarpis. 1940 metais „Rūtos“ fabrikas buvo nacionalizuotas, o kiek vėliau, prie „Rūtos“ prijungus dar du konditerijos fabrikus „Birutė“ ir „Fortūna“, pavadintas valstybiniu konditerijos fabriku „Rūta“.
Kadangi iki Antrojo pasaulinio karo fabrikas buvo stambiausias visoje Šiaurės Lietuvoje, pokariu fabriką suskubta atstatyti. Atstatymo darbai buvo vykdomi 1944-1948 metais. Palaipsniui vėl pradėta saldainių gamyba.
Nuo fabriko nacionalizacijos laikotarpio iki 1993 metų „Rūtos“ priklausomumas, pavaldumas ir teisinis statusas ne kartą keitėsi. Teisėtiems savininkams, A. ir J. Gricevičių įpėdiniams, nuosavybės teisės buvo grąžintos tik 1993 metų pabaigoje.
1993 m. „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrikas buvo grąžintas jo teisėtiems savininkams - A. ir J. Gricevičių įpėdiniams. Įmonei, pasivadinusiai UAB „Rūta“, stojo vadovauti jos įkūrėjo vaikaitės Aldonos Gricevičiūtės-Gluodienės (sūnaus Vlado dukros) vyras Algirdas Gluodas (1940-2020), kuris vadovavo „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrikui iki pat 2014 m. pabaigos.
Šokolado Muziejus ir Dabartis
Prieš 15 metų, 2008 m. birželio mėnesį, „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriko pastate buvo įkurtas muziejus, kavinė. Pagrindiniame pastate, atvėrus užmūrytą arką (bromą), fabriko 100-mečio proga buvo atidarytas fabriko ir šokolado istorijos muziejus. Muziejaus reikmėms buvo suremontuotas ir pritaikytas senasis saldainių fabriko „Rūta“ pastatas, kuris yra pripažintas saugomu kultūros paveldo objektu.
Saldainių fabrikas „Rūta“ daug dėmesio skiria gaminių skoniui, išskirtinumui ir kokybei. Siekdama patenkinti rinkos poreikius ir išlikti konkurencinga, įmonė nuolat investuoja į gamybą. 2017 m. 2019 m. firmines saldainių fabriko „Rūta“ parduotuves vartotojai galėjo rasti net 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
„Rūta“ nuolat siekia prisidėti prie geresnio pasaulio žmonėms ir gamtai. Būtent todėl 2022 m. 2023 m. fabrikas švenčia 110 metų jubiliejų, kuriam paminėti sukurta išskirtinė gaminių kolekcija.