Lenkijos žemės ūkio ministerija siekia atgaivinti Lenkijos virtuvę ir pasiūlyti ją tarptautinei arenai, todėl sudarys nacionalinės virtuvės patiekalų sąrašą, kuris padėtų užsieniečiams pasirinkti patiekalus restoranuose.
Žemės ūkio ministras Janas Kšyštofas Ardanovskis, prabilęs apie idėją sudaryti 100 patiekalų sąrašą, skirtą Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti, sukėlė diskusiją šalies žiniasklaidoje.
Šalies žemės ūkio ministerija iki gruodžio vidurio rinko pasiūlymus, o dabar virėjų ir maisto istorikų kolegija atrinks patiekalus, kurie bus įrašyti į „Lenkiškos virtuvės kanonus“, ir, tikimasi, taps praktiniu vadovu.
Ministras naujienų kanalui TVN24 sakė, kad restoranai, užkandinės, lankytojams galėsiantys pasiūlyti 10-15 patiekalų iš ruošiamo sąrašo, turės teisę naudoti specialų ženklą „Nacionalinės virtuvės restoranas“.
Anot J. K. Ardanovskio, ryškų pėdsaką Lenkijos virtuvėje paliko žydai, vokiečiai, rusai, ukrainiečiai ir totoriai, kitos tautos, kurios Lenkijos virtuvę praturtino savo patiekalais.
Lietuviški Akcentai Lenkijos Virtuvėje
Lenkijos žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje skelbiamame Tradicinių ir regioninių produktų sąraše Palenkės vaivadijai atstovauja ir tokie patiekalai, kaip antai lietuviški šaltibarščiai, lietuviškas saldus varškės sūris, lietuviški blynai, lietuviški koldūnai, Seinų didžkukuliai (cepelinai).
Kai kurie lenkai abejoja, ar jų virtuvę apskritai galima pavadinti nacionaline. Diskusijose skamba mintys, jog Lenkija visada buvo tranzitinė šalis, todėl ir virtuvė yra daugelio kaimyninių šalių virtuvių derinys.
Mūsų kaimynų lenkų virtuvė daug kuo primena lietuvišką - ir ingredientais (bulvės ir kitos šakninės daržovės, kruopos, riebi grietinė ir sviestas, grybai), ir patiekalais (Lenkijoje rasite ir varškės apkepų, ir balandėlių, ir vištienos kotletų, ir burokėlių mišrainės ar raugintų kopūstų, ir giros, ir ruginės duonos…), tačiau turi ir nemažai unikalių, Lietuvoje mažai girdėtų patiekalų.
Lenkiški Patiekalai
Apskritai lenkų patiekalai yra sotūs, sunkoki, valgoma nemažai mėsos, ypač kiaulienos, vištienos ir jautienos, sotumo suteikia ir riebūs padažai, dažnai jų pagrindas būna sviestas ar riebi grietinė. Taip pat maistui vartojamos labai įvairios grūdinės kultūros - kviečiai, javai, avižos, miežiai, ryžiai, na, o pagardinami patiekalai įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis.
Teigiama, kad dauguma tradicinių lenkiškų patiekalų yra gana sudėtingi ir jų paruošimas reikalauja įgūdžių bei laiko.
- Pierogi - tai labai universalus patiekalas - kvietinių miltų tešlos virtinukai, kurių įdaras gali būti pats įvairiausias. Pierogi dažniausiai įdaromi mėsa, raugintais kopūstais, grybais, tačiau gali būti ir saldūs - įdaryti saldžia varške arba uogiene.
- Żur, arba żurek, gaminama su raugintomis kruopomis - rugiais, kviečiais ar avižomis ir dešros gabaliukais.
- Bigos - tai mėsos ir raugintų kopūstų troškinys, pirmiausia troškinama mėsa, o kopūstų pridedama vėliau. Gardinti galima įvairiais prieskoniais, kartais dar įmetama šviežių kopūstų, džiovintų uogų, bulvių.
- Grillowany oscypek - specialiu būdu iš avies pieno gaminamas oscypek sūris skanus šaltas, bet, pasak lenkų, jis ypač gardus pakepintas ant grotelių. Patiekiamas su spanguolių uogiene ir žaliomis salotomis.
- Makowiec - tradicinis pyragas, įdarytas aguonomis.
- Sernik - varškės pyragas, kurio pagrindinis ingredientas yra saldi trinta varškė, o variantų daugybė.
- Chałka - saldžios minkštutėlės mielinės pynutės.
Lietuviški Patiekalai: Nuo Istorijos Iki Šių Dienų
Cepelinai, kuriuos daugelis įvardytų kaip lietuviškos virtuvės simbolį, pasirodo, yra vokiškos kilmės patiekalas. Kultūra iš esmės yra veikiama dviejų pagrindinių procesų, kurie moksliškai gali būti vadinami paraleliniais atradimais ir kultūros difuzija.
Paraleliniai atradimai paaiškina, kodėl kai kuriuos patiekalus (tarkime, kraujinius vėdarus) rasime ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje ar Anglijoje.
XVI-XX a. nemažai lietuviškų patiekalų buvo perimta į aplinkinių (Lenkijos, Rusijos, Vokietijos) ir Vakarų Europos šalių (Prancūzijos) virtuves. Tokių patiekalų pavadinimuose paprastai rasime paminėtą Lietuvą ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų (Radvilų, Tiškevičių, Sapiegų) pavardes.
Net ir dabar Lenkijos restoranuose galite paragauti lietuviškų šaltų barščių (lenk. Chłodnik litewski). Vokietijos imperatoriškoje virtuvėje naujaisiais laikais žinotas Zander nach art der Radziwill, o vokiečių bendrinė kalba yra pasipildžiusi lietuviškos kilmės patiekalų ir gėrimų pavadinimais: spirgel (liet. spirgai), schuppnis (liet. šiupinys) ar meschkinnes (liet. meškinis).
Anot viešbučio direktoriaus Mareko Stopczyko (Stopčiko), tai "istorinis įvykis", nes pastarąją pusę amžiaus Lenkijoje lietuviškai virtuvei atstovavo tik "lietuviški koldūnai", kurie nieko bendro su Lietuva neturi.
Varšuviečius su lietuviškais valgiais ėmėsi supažindinti Vilniaus "Žemaičių smuklė". Jos savininkas Artūras Oželis žurnalistams sakė, kad į Varšuva atvežė visa tai, kuo džiaugiasi ir didžiuojasi lietuviai.
Nepaisant jo įspėjimo, gausus lenkų žurnalistų būrys gulte apgulė stalus su lietuvišku skilandžiu, "raudona" mišraine, lietuviška silke ir kmynų sūriu. Dar didesnio pasisekimo susilaukė vėdarai, didžkukuliai ir lietuviškas alus.
Elektroniniai Receptai Lenkijoje
Nuo kitos savaitės prasidės bendradarbiavimas ir su Lenkija. Sukurtas funkcionalumas leidžia Lietuvai keistis el. recepto duomenimis visoje ES, o taip pat leidžia į Lietuvą atvykusiems ES piliečiams su savo el. receptais įsigyti vaistų.
Atkreipiamas dėmesys, kad pradedant veikti naujai paslaugai, kai kurioms užsienio šalių vaistinėms gali nepavykti iš karto sėkmingai prisijungti prie tarpvalstybinių el. receptų sistemos, todėl rekomenduojama prieš vykstant įsigyti vaistus Latvijoje ar Lenkijoje, konkrečios vaistinės telefonu pasiteirauti dėl galimybės pasinaudoti lietuvišku el. receptu.
Užsienyje galima įsigyti visus kompensuojamuosius ir nekompensuojamuosius receptinius vaistus, išskyrus narkotinius, ekstemporaliuosius, vardinius vaistinius preparatus.
Šalis, kuriose galima pasinaudoti tarpvalstybinio elektroninio recepto paslauga:
| Šalis | Lietuva perduoda e. recepto duomenis | Lietuva gauna e. recepto duomenis |
|---|---|---|
| Latvija | ✔ | ✔ |
| Lenkija | ✔ | ✔ |
| Ispanija | ✔ | ✔ |
| Graikija | ✔ | ✔ |
| Portugalija | ✔ | ✔ |
| Estija | ✔ | ✔ |
| Čekija | ✔ | ✔ |
| Suomija | ✔ | ✔ |
Pastaba: Sąrašas bus atnaujinamas pradedant vykdyti duomenų mainus su kitomis prie paslaugų prisijungusiomis ES ir EEE šalimis.
Svarbu! Lietuvos pacientai kitoje ES/EEE valstybėje turi įsigyti visą Lietuvoje išrašyto vaisto kiekį.