Pastarųjų metų agroklimato sąlygos ne vieną žemdirbį privertė prisiminti ir įvertinti lietuviškos selekcijos žieminius kviečius. Speiguotos žiemos ir permainingos - tai labai drėgnos, tai per sausos - vasaros dar kartą akivaizdžiai parodė, kad mūsų šalis iš tiesų yra orų kryžkelėje, kur lepesnės žiemkenčių veislės ne visada tinka.

Selekcijos svarba

Naujų veislių kūrimo ir jų vertinimo procesas užtrunka ilgiau negu dešimtmetį - 11-12 metų. Kaip sakydavo profesorius Alfonsas Švedas, vienuolika metų - tai mažasis gamtos ciklas, kuriame telpa įvairių ūkinių metų klimato sortimentas. Selekcininkai per veislės naujo genotipo sukūrimo ir jo patikrinimo periodą turi galimybę išbrokuoti vietinėms sąlygoms netinkamas linijas.

Veislės, kurios Valstybiniame augalų veislių tyrimo centre (VAVTC) tiriamos 2-3 metus, į nepalankias augimo sąlygas gali ir nepakliūti. Kita vertus, galioja ir tokia taisyklė: jei žieminių kviečių veislės lepios, palankiais augimo metais jos beveik visada derliumi aplenkia atspariąsias. Žemdirbiai siekia auginti pačias derlingiausias veisles, o nepalankios žiemos per dešimtmetį pasitaiko tik 2-3 kartus.

Todėl šalčiams jautresnės derlingos veislės užima vis didesnį žiemkenčių arealą. Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) selekcininkai prieš kelerius metus statistiniais metodais tyrinėjo vietinių ir užsienio veislių reakciją į nepalankias augimo sąlygas. Gautos išvados, kad nepalankiais metais lietuviškos veislės pagal derlingumą patenka į pirmąjį veislių penketuką. Jei žiemos šiltos, o vasaros drėgnos, lietuviškos veislės atsiduria pirmajame veislių dešimtuke.

Senesnės lietuviškos kviečių veislės

Po gana ilgos pertraukos 2001 metais Lietuvos augalų veislių sąrašą papildė ir šalies laukuose buvo pradėtos auginti LŽI sukurtos žieminių kviečių veislės Ada, Tauras ir Seda, o 2002 metais - Milda ir Alma. Naujų lietuviškų žieminių kviečių veislių ilgokai nebuvo todėl, kad 1980 metais buvo nutraukta jų selekcija.

Atnaujinę selekcinį darbą, LŽI selekcininkai kūrė įvairaus tipo naujas žieminių kviečių veisles, kad jos atitiktų platų reikalavimų spektrą. Buvo atkreiptas dėmesys į žemdirbių pageidavimą turėti veislių asortimente ankstyvesnės brandos veislių, nes iš Vakarų atvežamos veislės paprastai yra gerokai vėlyvesnės, mat tose šalyse ilgesnis ruduo.

Ada

Ada - vidutinio aukštumo (90-92 cm, tik drėgnais metais užauga iki 108 cm, standartinė veislė Zentos 100 cm). Jei metai nėra drėgni, šie kviečiai neišgula. Ankstyvoji veislė, subręsta kartu su Širvinta 1. Veislė derlinga - LŽI konkursiniuose veislių bandymuose prikulta po 7,03 t/ha grūdų.

VAVTC duomenimis, 1999-2000 m. Plungės ir Utenos stotyse prikulta po 5,0-5,72 t/ha, Kauno ir Pasvalio stotyse po 7,50-7,22 t/ha. Didžiausias derlius gautas 1999 m. Kauno veislių tyrimo stotyje - 8,4 t/ha. Ada veislės grūdai turi labai gerų kepimo savybių. LŽI 1998-2000 m. vidutiniais duomenimis, grūduose nustatyta 12,9 proc. baltymų, 25,6 proc. glitimo; glitimo deformacijos indeksas 100 vnt., sedimentacija 50 ml, kritimo skaičius 333 s, miltų išeiga 75 proc., pelenų - 1,7 proc. Natūrinis svoris siekia 802-810 g/l.

Veislė plastiška, gerai auga ir dera visose dirvose, auginant pagal bendrąją žieminių kviečių auginimo technologiją. Kadangi veislė nėra žemastiebė, tręšiant didesnėmis azoto trąšų normomis, reikia naudoti retardantus.

Seda

Seda - 93-98 cm aukščio, drėgnesniais metais užauga iki 110 cm. Veislė atspari išgulimui (9 balai), bet drėgnesniais metais, nenaudojant retardantų, gali šiek tiek išgulti. Pagal vegetacijos trukmę - vidutinio vėlyvumo, artima standartinei veislei Zentos. Nauja veislė gerai žiemoja (8-9 balai).

Veislė derlinga, VAVTC duomenimis, 1998-2000 m. Plungės ir Utenos stotyse prikulta po 5,43-5,25 t/ha, o Kauno ir Pasvalio stotyse - po 8,50-8,63 t/ha. Didžiausias derlius gautas 1998 m. Pasvalio stotyje - 9,27 t/ha. Seda veislės grūdai tinka konditerijai, spirito pramonei ar pašarams. Kepiniai iš Sedos grūdų būna gražios vienodos struktūros ir formos, todėl, primaišius dalį stipresnio glitimo kviečių miltų, Seda tinka ir duonos pramonei.

LŽI tyrimų duomenimis, Seda grūduose rasta 11,1 proc. baltymų, 23,8 proc. glitimo, glitimo deformacijos indeksas 102 vnt., sedimentacija 18 ml, kritimo skaičius 325 s, miltų išeiga 72 proc., miltai balti. Gerai auga ir dera visose dirvose, auginant pagal įprastą žieminių kviečių auginimo technologiją.

Tauras

Tauras - augalai neaukšti, 84-90 cm, drėgnais metais išauga iki 100 cm. Atsparumas išgulimui įvertintas 8-9 balais. Veislė derlinga, LŽI konkursiniuose bandymuose 1998-2000 m. prikulta po 6,85 t/ha grūdų, o 1998 ir 2000 m. po - 7,61-7,15 t/ha. Augalų veislių tyrimo centro Plungės ir Utenos stotyse 1999-2000 m. prikulta po 4,89-5,9 t/ha, Pasvalio ir Kauno stotyse - po 7,97-8,19 t/ha. Didžiausias derlius - 8,63 t/ha - gautas Pasvalio AVTS 1999 m.

Vidutinio vėlyvumo, artima veislei Zentos. Žiemkentiškumas įvertintas 7-8 balais. Tauro grūdų kepimo savybės geros. LŽI 1998-2000 m. duomenimis, Tauro grūduose rasta 12,3 proc. baltymų, 24,3 proc. glitimo, glitimo IDK 95 vnt., sedimentacija 46 ml, kritimo skaičius - 321 s, pelenų 1,8 procento. Natūrinis svoris 794 g/l. Tešla labai tąsi. Miltus labai vertina šeimininkės, kepančios naminius pyragus.

Tauras gerai auga ir dera visose dirvose, auginant pagal įprastą žieminių kviečių auginimo technologiją. Svarbu rudenį gerai paruošti dirvą ir sėti optimaliu laiku.

Alma

Alma - labai gerai žiemoja. Iš­tver­mingumas žiemojimui įvertintas 8,5 balo. LŽI atliktame šaldymo bandyme, esant krūmijimosi mazge -140 C, išgyveno visi augalai. Vidutinio aukštumo - 92 cm. Atsparumas išgulimui įvertintas 6,1 balo (Zentos 6,5). Veislė labai ankstyva, vege­tacijos periodas nuo sausio 1 dienos 199 dienos.

VAVTC duomenimis, 2000-2001 m. Plungės ir Utenos stotyse veislės Alma grūdų prikulta 3,55 t/ha, o Kauno ir Pasvalio stotyse - 6,64 t/ha. Didžiausias derlius - 7,29 t/ha - gautas Kauno bandymų stotyje 2001 m. Labai geros kepimo savybės. 2000-2001 m. derliaus grūduose vidutiniškai nustatyta 13,3 proc. baltymų, 26,2 proc. glitimo. Sedimentacija 50 ml, vidutiniškas kritimo skaičius 320 s, labai nepalankiais 2000 m. - 230 s. Natūrinis grūdų svoris 800-818 g.

Pasvalio stotyje 2001 m. išaugintų grūdų miltų išeiga buvo 76,4 proc., Kauno - 74,3, Plungės - 74,0 proc. Duonos kepimo pramonėje gali būti naudojami produkcijai pagerinti.

Milda

Milda - augalai vidutinio aukštumo, 98 cm. Atsparumas išgulimui įvertintas 6,1 balo. Vegetacijos periodo trukmė nuo sausio 1 d. - 204 dienos. Veislės Milda kviečiai labai gerai žiemoja. Ištvermingumas žiemojimui įvertintas 8,5 balo. LŽI atliktame šaldymo bandyme, esant krūmijimosi mazge -140 C, žuvo 20 proc. augalų (Zentos 25 proc.).

Augalų veislių tyrimo centro duomenimis, 2000-2001 m. Plungės ir Utenos stotyse veislės Milda grūdų prikulta 4,27 t/ha, o Kauno ir Pasvalio stotyse - 7,55 t/ha. Didžiausias derlius - 7,92 t/ha - gautas Kauno stotyje 2001 m. Grūdai labai gerų kepimo savybių, panašiai kaip Bussard veislės. 2000-2001 m. derliaus grūduose vidutiniškai nustatyta baltymų 12,1 proc., glitimo 24,1 proc. Sedimentacija 47 ml, kritimo skaičius labai nepalankiais 2000 m. buvo nustatytas 329 s. Natūrinis grūdų svoris 805-832 g.

Pasvalio stotyje 2001 m. išaugintų grūdų miltų išeiga 76,0 proc., Plungės - 76,4 procento. Miltai baltos spalvos. Duonos kepimo pramonėje gali būti naudojami produkcijai pagerinti.

Grūdų kokybės svarba ir klasifikacija

Superkant žieminius kviečius visada svarbi grūdų kokybė, nes kviečiai turi atitikti perdirbamosios pramonės reikalavimus. Dauguma valstybių yra sugrupavusios kviečių veisles pagal grūdų kokybę, bet visuotinai priimto grupavimo nėra. Pavyzdžiui, vokiečiai kviečius suskirstė į 4 grupes: elitiniai (E), kokybiškieji (A), duoniniai (B), neduoniniai (C) ir konditeri­niai (K). Šia klasifikacija neoficialiai naudojasi ir kitų valstybių kviečių augintojai ir perdirbėjai, ypač kai reikia palyginti skirtingų valstybių kviečių veisles.

Mūsų šalyje kviečių grūdai vertina­mi pagal faktiškai esančius baltymus, sedimentaciją ir kitus rodiklius. Veislės pagal genetines savybes dar nėra suskirstytos. Toks suskirstymas būtinas, nes be jo neįmanoma tiksliai įvertinti veislės. Visuotinai žinoma, kad kuo veislė susintetina didesnį kokybiškų baltymų kiekį, tuo ji mažiau derlinga, ir atvirkščiai.

Vokietijoje veislių derlingumas, kaip ir kiti rodikliai, vertinamas 9 balų sistema. Išnagrinėjus vokiečių pavyzdingai tvarkomą veislių sąrašą matyti, kad elitinės grupės veislių derlingumas vertinamas 4-5 balais. Pavyzdžiui, veislė Zentos (E) mūsų vals­tybiniuose veislių tyrimuose priimta kaip standartas, derlingumas vertinamas 5 balais. Kokybiškųjų veislių grupės derlingumas jau didesnis, jis vertinamas 6-7, B grupės 7-8, C grupės 8-9 balais.

Pasinaudodami Valstybinio augalų veislių tyrimo centro tyrimo duomenimis, suskirstėme žieminių kviečių veisles pagal sedimentacijos rodiklį. Šis rodiklis bene labiausiai atspindi grūdų kokybę:

1. 1 grupė - elitiniai (E): >60
2. 2 grupė - kokybiškieji (A1): 51- 60
3. 3 grupė - kokybiškieji (A2): 40-50
4. 4 grupė - duoniniai (B1): 30-39
5. 5 grupė - duoniniai (B2): 20-29
6. 6 grupė - kiti (C): <20

Veislės Alma, Ada, Milda ir Tauras, užaugintos vidurio Lietuvos zonoje, pateko į pirmąją E grupę, Seda - į B2 grupę. Apibendrintą veislių savybių vertinimo skalę ir veislių suskirstymą pagal tokią skalę būtų naudinga įgyvendinti ir mūsų šalyje. Kokybės klasės pagrindas galėtų būti sedimentacijos rodiklis, jį pa­pildant grūduose sukaupiamu baltymų kiekiu ir kritimo skaičiumi kaip kokybę ribojančiu rodikliu.

Geriausiai kviečių veisles charakterizuoja kepimo tyrimai, tačiau tam šalyje dar neturime reikiamos įrangos.

Naujos kartos lietuviškos kviečių veislės

Prieš kelerius metus apie kviečius buvo kalbama, akcentuojant jų tinkamumą duonos gaminiams, o šiandien kviečių veislės kuriamos ne tik duonai kepti, bet ir krakmolo gamybai, konditerijai, pašarams. Ieškoma veislių, galinčių tikti ekologiniams ūkiams. Aišku, kviečiai visada bus auginami kaip duoniniai javai, o geros kokybės kviečiai visada turės vietą tarp pagrindinių eksporto prekių. Visos šios kryptys atsispindi naujos kartos lietuviškų kviečių kūrimo programose.

Lietuviškų veislių selekcija ateinančiais metais pažymės savo 85-mečio jubiliejų. Tuomet, 1922 m., buvo įkurta pirmoji specializuota mokslo institucija - Dotnuvos selekcijos stotis. Nueitas ilgas kūrybinis kelias, sukaupta didelė selekcinio darbo patirtis, sukurta 14 žieminių kviečių veislių, kurios augo ir auga šalies laukuo­se po kartais ne visai dosniu gimtinės dangumi.

Kitais metais Dotnuvoje švęsime augalų selekcijos 95-metį. Per šį laikotarpį iš mūsų selekcininkų rankų į šalies laukus iškeliavo per 300 augalų veislių. Bene daugiausia dėmesio buvo ir yra skiriama žieminių kviečių selekcijai. Augalų veislių kūrimas - nepertraukiamas procesas. Per daugiau kaip devyniasdešimties metų laikotarpį keitėsi selekcijos programos, kito selekcionuojamų augalų rūšių skaičius.

Viena svarbiausių augalų rūšių selekcinėse programose buvo žieminiai kviečiai. Tiesa, jų selekcija devintame dešimtmetyje buvo sustabdyta, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėta vėl. Šiuo metu šalies Nacionaliniame augalų veislių kataloge tarp 36 žieminių kviečių veislių įrašyta ir 10 lietuviškų.

Taip yra todėl, kad žieminiai kviečiai turi atitikti daug reikalavimų, o jų paskirtis gali būti įvairiopa. Reikia skirtingo ankstyvumo, įvairios grūdų kokybės veislių. Tai lemia ir situacija šalyje. Lietuva yra viena labiausiai kviečius eksportuojančių valstybių, pagal užaugintų ir eksportuotų kviečių santykį esanti pirmame pasaulio šalių penketuke.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto selekcininkai šalies Valstybiniams veislių tyrimams nuolat pateikia naujas sukurtas žieminių kviečių veisles. Pastaraisiais metais į Nacionalinį augalų veislių sąrašą buvo įrašytos šios lietuviškos veislės: Kena DS (2014), Gaja DS (2015), Sedula DS (2015) ir Herkus DS (2016).

Kena DS

Kena DS. Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2010-2013 m. Valstybinės augalininkystės tarnybos skyriuose. Tyrimo metais gautas vidutinis 8,17 t ha^-1 grūdų derlius. Didžiausias veislės Kena DS derlius gautas 2012 m. Pasvalyje - 10,2 t ha^-1. Grūdai nestambūs, vidutinė 1 000 grūdų masė 42,4 g, geros kokybės. Valstybinių tyrimų metais išaugintuose grūduose vidutiniškai buvo nustatyta: 12,7 proc. baltymų, 25,6 proc. glitimo, 68,9 proc. krakmolo.

Kiti kokybiniai rodikliai buvo tokie: kritimo skaičius 333 s, sedimentacija 50 ml, hektolitro masė 82,9 kg hl^-1. 2010-2011 m. žiemą veislės Kena DS žiemkentiškumas vidutiniškai įvertintas 6,9 balo, tai viršijo standartinių veislių rodiklius. Augalų aukštis buvo 98 cm, jie buvo vidutiniškai 16 cm aukštesni už standartinių veislių augalus. Atsparumas išgulimui buvo įvertintas 8,3 balo, vidutinė vegetacijos trukmė - 204 dienos, skaičiuojant nuo sausio 1 dienos iki vaškinės brandos. Tai šiek tiek vėlyvesnė veislė už standartines veisles Skagen, SW Magnifik ir Mulan.

Žieminių kviečių bandymų laukeliuose augalų veislių ligotumui nustatyti, kur nebuvo naudotos cheminės apsaugos nuo ligų priemonės, Plungės veislių tyrimo skyriuje lapų septoriozės pažeidimas įvertintas 6, Pasvalio VTS - 5 balais.

Ši veislė numatoma veislių konvejeriui užbaigti, nes vėliau baigia savo biologinę vegetaciją ir ilgai nepraranda savo kokybinių savybių, grūde neprasideda biocheminiai dygimo procesai.

Gaja DS

Gaja DS (selekcinis numeris LŽI 5899-16). Valstybinės augalų veislių tarnybos veislių tyrimo skyriuose tyrimo metais gautas 8,8 t ha^-1 grūdų derlius. Vidutinė 1 000 grūdų masė 43,8 g. Tyrimo metais išaugintuose grūduose vidutiniškai buvo nustatyta: 12,2 proc. baltymų, 23,3 proc. glitimo, 68,2 proc. krakmolo. Kritimo skaičius buvo 286 s, sedimentacija 37 ml, hektolitro masė 75,7 kg hl^-1.

Veislės žiemkentiškumas per tyrimo laikotarpį buvo aukštesnis už standartines veisles - 6,5 balo (standartinių veislių 6,0 balai). Veislės vidutinis aukštis buvo 80 cm, ji buvo truputį žemesnė už standartinių veislių augalus. Atsparumas išgulimui įvertintas 8,4 balo. Vidutinė vegetacijos trukmė 203 dienos, tokia pati kaip standartinės veislė Kovas DS. Išskirtinė šios veislės savybė ta, kad ji mažiausiai nukenčia auginama atsėliuojant, kai kviečiai pakartotinai pasėjami toje pačioje vietoje kitais metais.

Šios veislės kviečiai turi kompleksinį atsparumą pašaknio, lapų ir varpų ligoms.

Sedula DS

Sedula DS (LŽI 5823-8). Veislės ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2011- 2014 m. Tyrimo metais gautas vidutinis 8,7 t ha^-1 grūdų derlius. Didžiausias veislės Sedula DS derlingumas gautas 2012 m. 1 000 grūdų masė - 43,6 g, juose vidutiniškai nustatyta: 11,9 proc. baltymų, 23 proc. glitimo, 68,4 proc. krakmolo. Kritimo skaičius 352 s, sedimentacija 38 ml, hektolitro masė 80,0 kg hl^-1.

Ši veislė priskiriama prie gerų kepimo savybių turinčių kviečių veislių grupės. Per tyrimo laikotarpį Sedula DS veislės žiemkentiškumas įvertintas 6 balais, kaip ir kitų standartinių veislių. Vidutinė vegetacijos trukmė - 204 dienos - tokia pati kaip standartinės veislės Kovas DS.

Tai derlinga, gerai pavasarį augančių kviečių veislė, pasižyminti geromis grūdų savybėmis. Esant intensyviai priežiūrai ir subalansuotam tręšimui, gerai pakenčia vasaros sausras. Šiaudas tvirtas, dėl to kviečiai neišgula. Grūdai atitinka geros ir labai geros kokybės reikalavimus.

Herkus DS

Herkus DS (LŽI 6045-1). Veislė tirta Valstybinės augalininkystės tarnybos skyriuose 2013-2015 m. Tyrimo metais gautas vidutinis 9,7 t ha^-1 grūdų derlius. Didžiausias derlingumas nustatytas Pasvalyje - 13,3 t ha^-1. 1 000 grūdų masė 47,5 g, juose vidutiniškai nustatyta: 11,3 proc. baltymų, 21 proc. glitimo. Sedimentacija 34 ml, kritimo skaičius 265 s, hektolitro masė 80,5 kg hl^-1.

Herkus DS veislės žiemkentiškumas - 6,4 balai, kaip ir standartinių veislių. Šios veislės augalų vidutinis aukštis buvo 92 cm. Atsparumas išgulimui įvertintas 8,2 balo, vidutinė vegetacijos trukmė 206 dienos, kaip ir veislių Skagen bei SW Magnifik.

Veislė tinkama aukščiausios kokybės miltams gaminti. Tai naujausia lietuviška veislė, dar tik pradedanti kelią į šalies laukus. Nežiūrint į vidutiniškus grūdų kokybinius rodiklius, duonos išeiga yra labai gera. Labai gerai reaguoja į augimo reguliatorius.

Grūdų kokybės iššūkiai

Išlieka žiemkentiškumo reikalavimai, nors po eilinės nešaltos žiemos visi praranda budrumą, o lepios veislės po švelnios, vadinamosios „prancūziškos", žiemos duoda didelį grūdų derlių. Atsiradus galimybei nusipirkti glitimo, kepyklos atlaidžiau žiūri į glitimo kiekį grūduose, bet kviečiai išlieka svarbi eksporto prekė, o ten grūdų kokybė visada bus aktuali.

Dauguma šalies ūkininkų yra aukščiausios klasės profesionalai, vertinantys veisles per jų visišką brandą, tačiau dar yra ir tokių žemdirbių, kurie renkasi veisles pagal lauko grožį ankstyvaisiais augimo tarpsniais.

Pagrindiniai žieminių kviečių veislių rodikliai

Apibendrinant skirtingų žieminių kviečių veislių savybes, galima sudaryti lentelę, kurioje palyginami pagrindiniai rodikliai:

Veislė	Aukštis (cm)	Žiemkentiškumas (balai)	Atsparumas išgulimui (balai)	Baltymų kiekis (%)	Glitimo kiekis (%)	Sedimentacija (ml)	Paskirtis
Ada	90-108	-	-	12,9	25,6	50	Duona
Seda	93-110	8-9	9	11,1	23,8	18	Konditerija, spiritas, pašarai
Tauras	84-100	7-8	8-9	12,3	24,3	46	Duona
Alma	92	8,5	6,1	13,3	26,2	50	Duona
Milda	98	8,5	6,1	12,1	24,1	47	Duona
Kena DS	98	6,9	8,3	12,7	25,6	50	-
Gaja DS	80	6,5	8,4	12,2	23,3	37	-
Sedula DS	-	6	-	11,9	23	38	Duona
Herkus DS	92	6,4	8,2	11,3	21	34	Duona

---