Rugpjūtis - laikas, kai prasideda agurkų konservavimo maratonas, tačiau rauginti galima ne vien tik juos.
Šviežios morkos ir burokėliai, užauginti Lietuvos ūkiuose, jau nugulė parduotuvių lentynose ir gali tapti artėjančio šaltojo sezono stalo žvaigždėmis - tereikia šiek tiek kūrybiškumo ir stiklainio.
Vietinių morkų ir burokėlių derliaus galia
Šviežios lietuviškos morkos - tikra vietinio derliaus klasika, pasižyminti saldumu, traškumu ir ryškia spalva.
Jose gausu beta karoteno, kuris organizme virsta vitaminu A ir padeda palaikyti gerą regėjimą, stiprią imuninę sistemą bei sveiką odą.
Morkos taip pat yra puikus skaidulų šaltinis.
Ši daržovė lengvai prisitaiko prie įvairių gaminimo būdų - nuo šviežių užkandžių iki sriubų, kepinių ar fermentuotų receptų, kurie leidžia mėgautis jų nauda visus metus.
Burokėliai išsiskiria ne tik savo ryškia spalva ir švelniai saldžiu skoniu, bet ir įspūdinga maistine verte.
Jie yra puikus folio rūgšties, geležies, magnio ir vitamino C šaltinis, todėl padeda stiprinti imunitetą.
Šią daržovę lengva pritaikyti įvairiuose patiekaluose - nuo klasikinių barščių ar keptų burokėlių salotų iki modernių užkandžių, glotnučių ar net desertų.
Kepti orkaitėje jie įgauna natūralų saldumą, virti ar garinti - švelnumą, o fermentuoti - malonų rūgštumą ir papildomą naudą virškinimui.
Dėl tokio universalumo burokėliai gali tapti ryškiu akcentu tiek kasdienėje mityboje, tiek šventiniame meniu.
Fermentacija - natūralus būdas išsaugoti skonį ir naudingas medžiagas
Fermentacija, arba rauginimas, - vienas seniausių ir natūraliausių maisto išsaugojimo būdų, išlikęs aktualus iki šių dienų.
Šio proceso metu daržovėse esantys natūralūs cukrūs paverčiami pieno rūgštimi, kuri ne tik suteikia malonų rūgštumą ir išraiškingą skonį, bet ir veikia kaip natūralus konservantas.
Tokiu būdu išsaugoma ne tik daržovių tekstūra bei spalva, bet ir jų maistinė vertė.
Pastaraisiais metais apie fermentuotus produktus kalbama vis dažniau, ir tam yra rimta priežastis - jie turi probiotikų, kurie gerina žarnyno sveikatą, o tai tiesiogiai stiprina imuninę sistemą.
Net 70 proc. mūsų imuniteto ląstelių yra žarnyne, todėl tokie maisto produktai tampa ne tik skanūs, bet ir vertingi kasdienės mitybos sąjungininkai.
Ne veltui fermentuotos Kimchi salotos pastaraisiais metais siekia populiarumo viršūnę ir daugelis jau išbandė jas pasigaminti namuose.
Tačiau verta žinoti, kad visas naudas ir įdomius skonius galima atrasti ir rauginant kitas daržoves, pavyzdžiui, morkas ir burokėlius.
Tokiu būdu apdorotos šios daržovės išlieka traškios, gaivios, o skonių deriniai gali būti labai įvairūs.
Tradicinį receptą galima pagardinti česnaku, kmynais, imbieru ar šviežiomis žolelėmis.
Tai - puikus būdas papildyti stalą natūraliais, iš vietinio derliaus pagamintais produktais, išsaugant vasaros gėrybių naudą ištisus metus.
O šviežių lietuviškų burokėlių ir morkų patogu įsigyti „Lidl“ parduotuvėse.
Fermentuoti burokėliai su česnaku ir kmynais
Kai norisi skonio, kuris praturtintų ir kasdienę vakarienę, ir šventinį stalą, fermentuoti burokėliai - puikus pasirinkimas.
Jie - traškūs ir gaivūs, o malonus rūgštumas puikiai dera prie mėsos patiekalų, silkės ar šviežių salotų.
Jums reikės (1 litro stiklainiui):
- 3 vidutinių šviežių lietuviškų burokėlių
- 2 skiltelių česnako
- 1 arbatinio šaukštelio kmynų
- 1 šaukšto druskos
- 1 litro virinto, atvėsinto vandens
Gaminimas:
- Burokėlius nuplaukite, nulupkite ir supjaustykite skiltelėmis arba stambesnėmis lazdelėmis.
- Česnaką nulupkite, perpjaukite pusiau.
- Į švarų stiklainį sluoksniuokite burokėlius, česnaką ir kmynus.
- Druską ištirpinkite vandenyje, užpilkite daržoves taip, kad jos būtų pilnai apsemtos.
- Stiklainį uždenkite marle arba dangteliu, bet neužsukite sandariai.
- Laikykite kambario temperatūroje 4-6 dienas, kol pasieks norimą rūgštumą.
- Tuomet perkelkite į šaldytuvą.
Fermentuotos morkos su imbieru ir krapais
Lengvos, gaivios ir turinčios malonų pikantišką atspalvį - fermentuotos morkos su imbieru ir krapais taps tikru besibaigiančios vasaros atradimu.
Jos puikiai tiks kaip užkandis, garnyras prie žuvies arba spalvinga užtepėlė ant traškios duonos.
Tokį patiekalą paprasta pasigaminti, o rezultatas - visada džiuginantis.
Ingredientai (1 litriniam stiklainiui):
- 4 vidutinių šviežių lietuviškų morkų
- Šviežio imbiero gabalėlio
- Kelių šviežių krapų stiebų
- 1 šaukšto druskos
- 1 litro virinto, atvėsinto vandens
Gaminimas:
- Morkas nuplaukite, nulupkite ir supjaustykite lazdelėmis.
- Imbierą nulupkite ir supjaustykite plonais griežinėliais.
- Į stiklainį sudėkite morkas, imbierą ir krapus.
- Druską ištirpinkite vandenyje, užpilkite daržoves, kad apsemtų.
Žiedinių kopūstų salotos
Pavasarį, kai į valgiaraštį norisi įtraukti daugiau šviežių vaisių ir daržovių, pietums mieliau renkamės ne mėsą, o lengvesnius, pigesnius ir mažiau laiko reikalaujančius patiekalus.
Žiedinių kopūstų salotos - būtent toks receptas.
Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, iš traškių kalafiorų paruošti pietūs bus naudingi mūsų organizmui, nes žiediniuose kopūstuose gausu skaidulų, įvairių vitaminų ir mineralų.
Pastaraisiais metais žiediniai kopūstai išgyvena tikrą atgimimą, juos atranda vis daugiau žmonių, o ir receptų internete su šia daržove netrūksta - nuo gaivių salotų, sočių apkepų, košių ir troškinių, iki sriubų, traškių grilyje bei orkaitėje keptų kepsnių ar net žiedinių kopūstų duonos.
„Žiediniai kopūstai turi mažai kalorijų ir daug skaidulų, taip pat yra turtingi vitaminais C, K, B ir E, magniu bei kitomis maistinėmis medžiagomis.
Šios daržovės taip pat turi daug priešuždegiminių medžiagų, nes tiek daržovėje, tiek jos sultyse yra daug fitochemikalų.
Juose taip pat gausu kalio, kuris reguliuoja kraujospūdį, kalcio ir fosforo, kurie subalansuoja skeleto ir raumenų sistemą, magnio, geležies, vario ir beta karoteno, kurie gerina odos bei gleivinių būklę.
Be to, gausus chlorofilo ir vitamino C kiekis skatina geležies įsisavinimą, taigi, padeda kovoti su mažakraujyste“, - žiedinių kopūstų naudą atskleidžia dr. E.
Tiesa, kai kuriems žmonėms šie kopūstai gali sukelti ir nemalonų diskomfortą: „Kalafioruose yra sieros junginių ir netirpių skaidulų, todėl kai kuriems šios medžiagos gali sukelti pilvo pūtimą.
Prekybos centruose žiedinių kopūstų galima rasti ir šviežių daržovių lentynose, ir šaldytų produktų skyriuose.
Tačiau tiek pasirinkus šviežias, tiek šaldytas daržoves svarbu jas tinkamai paruošti, kad nesugadintume nei jų skonio, nei maistinės vertės.
„Žiediniai kopūstai - viena populiariausių daržovių, kurią galima skanauti tiek žalią, tiek termiškai paruoštą.
Verdant troškinius ar sriubas žiedinius kopūstus tikrai lengva pervirti, todėl į tokius patiekalus kalafiorus dėkite vienus paskutiniųjų - užtenka vos 3-5 minutes juos palikti verdančiame vandenyje ir daržovė spės išvirti, tikrai neišskys ir išlaikys savo formą bei malonų traškumą.
Ruošiant orkaitėje ar ant grilio žiedinio kopūsto taip pat neperkepkite, nes kuo traškesnė daržovė išliks - tuo ir jos skonis bus malonesnis“, - teigia O.
Be to, reikėtų atkreipti dėmesį ir į žiedinio kopūsto išvaizdą: „Šviežias kalafioras turėtų būti tvirtas ir sunkus, tad venkite kopūstų, kurie yra minkšti ir savo struktūra primena kempinę.
Prieš perkant šį kopūstą dar svarbu atkreipti dėmesį ir į jo lapus.
Jie turi būti tamsiai žali, be parudavimų, o pastarieji gali reikšti, kad daržovė nebeatitinka šviežumo standartų.
Kitas svarbus aspektas - žiedinio kopūsto spalva.
Ekspertė priduria, kad žiedinius kopūstus, kaip ir kitas šviežias daržoves geriausia laikyti šaldytuve, tam skirtoje lentynoje arba užšaldyti šaldiklyje.
Raugintos daržovės
„Raugintos daržovės šaltuoju metų laiku sulaukia daug pirkėjų dėmesio.
Žinoma, pardavimų sąrašo viršuje rikiuojasi tradiciškai mėgstami rauginti kopūstai.
Be to, šaltąjį sezoną mėgstamos ir raugintų daržovių sultys, kurios, kaip ir raugintos daržovės, pasižymi įvairiapusiška nauda organizmui“, - teigia V.
„Iki“ daržovių skyriuje dirbanti Jolanta Sabaitienė sako, kad žiemą dažnai atsigręžiame į konservuotus produktus.
Dažniausiai tai būna šaldytas, marinuotas, rūkytas ar džiovintas maistas, tačiau kuo toliau, tuo dažniau prisimename ir raugintas daržoves.
„Žiemą viena iš mėgstamiausių raugintų daržovių tituluojami rauginti kopūstai, o greta jų rikiuojasi ir iš Azijos atkeliavę kimčiai.
Jie savo pavadinimą įgavo nuo korėjietiško žodžio „chimchae“, reiškiančio „daržovės, išmirkytos sūryme“.
Nors abu produktai yra panašūs tiek dėl konservavimo metodo, tiek dėl turimų naudingų maistinių medžiagų, skiriasi naudojami ingredientai“, - pasakoja J.
Rauginti kopūstai, kaip žinome, gaminami naudojant paprasčiausius kopūstus ir druską.
Sūdyti kopūstai mažiausiai šešioms savaitėms paliekami fermentuotis, kol gerosios bakterijos atliks savo darbą.
Fermentacijos, kuri vyksta veikiant pieno rūgšties bakterijoms, vadinamoms probiotikais, metu daržovės išsaugo visus turimus vitaminus ir mineralus, todėl jų maistinė vertė ne ką mažesnė nei šviežių daržovių.
Raugintose daržovėse gausu vitamino C, reikalingo imuninės sistemos stiprinimui.
Įdomu, kad būtent rauginti kopūstai buvo bene privaloma jūrininkų mitybos dalis, kadangi šios daržovės padėjo sėkmingai kovoti su skorbutu - liga, kurią sukelia vitamino C trūkumas.
Ko gero, dažniausiai raugintas daržoves įsivaizduojame kaip garnyrą prie mėsos patiekalų, tačiau tiek raugintus kopūstus, tiek kimčius maisto gamyboje galima panaudoti kur kas plačiau.
Vertėtų prisiminti troškintus raugintus kopūstus su grybais, keptomis dešrelėmis ir virtomis bulvėmis - paprasta, bet taip gardu.
Raugintos daržovės gali tapti mėsainių ar karštų sumuštinių skonius praturtinančiu ingredientu, o ką jau kalbėti apie nuostabius raugintų daržovių troškinius.