Šiame straipsnyje panagrinėsime "Lidl" duonos traškučių sudėtį ir aptarsime maisto produktų kokybės skirtumus skirtingose šalyse. Taip pat atkreipsime dėmesį į glitimo netoleravimo problemą ir sveikos mitybos svarbą.

Glitimas ir Jo Netoleravimas

Glitimas, arba gliutenas (angl. gluten), yra baltymas, randamas plačiai paplitusiose grūdinėse kultūrose: kviečiuose, rugiuose, miežiuose. Dėl labai plataus kviečių produktų naudojimo, glitimo netoleruojantiems bei celiakija sergantiems žmonėms tenka itin atidžiai skaityti beveik visų maisto produktų sudėtis.

Beglitiminės dietos valgiaraštis gali būti įvairus, maistingas ir skanus. Kruopščiai atrinkome labai platų maisto be glitimo asortimentą. Dieną pradėkite nuo sveikų pusryčių, tam puikiai tiks dubenėlis sausų pusryčių, pagardintų mėgstamais priedais. Mėgstantiems pasilepinti saldžiais kepiniais, siūlome įsigyti jau paruoštus pyrago, blynų ir kitų kepinių ruošinius be glitimo.

"Lidl" ir "Snack Day" Traškučių Palyginimas

"Lidl" kainą „paderino“. Įprastai Lidl pardavinėja dideles 215 g Lay‘s pakuotes, kurių 1 kg kaina (5.16 Eur) yra žemesnė už Snack Day.

Maistingumo Deklaracija (100g)

Štai palyginimas tarp "Lay's" ir "Snack Day" traškučių:

• Energetinė vertė:
  • Lay's: 545 kcal
  • Snack Day: 541 kcal
• Riebalai:
  • Lay's: Mažiau riebalų, daugiau sočiųjų riebalų (4 g)
  • Snack Day: Daugiau riebalų, mažiau sočiųjų riebalų (3,3 g)
• Cukrūs:
  • Lay's: 2,8 g
  • Snack Day: 3,4 g
• Baltymai:
  • Lay's: 6,2 g
  • Snack Day: 5,7 g
• Druska:
  • Lay's: 1,6 g
  • Snack Day: 0,94 g

Vaizdas - Lay‘s spalva vienodesnė, patys traškučiai tvarkingi, nesulaužyti. Skonis - Lay‘s ryškaus svogūnų skonio, traškūs.

Privatūs Prekių Ženklai ir Kokybė

„Kurdami savo prekių ženklus mes galime pasiūlyti pirkėjams aukštą šių produktų kokybę už geriausią kainą, nes mes perkame tik patį produktą ir jo receptūrą, o derėdamiesi su gamintojais mes nemokame už jo patiriamus rinkodaros kaštus ar kitas su gamyba nesusijusias išlaidas“, - sako L. „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta teigia, kad neretai po privačia prekės etikete slepiasi gerai visiems žinomų prekių ženklų produktai, kai kurie jų net yra gaminami tų pačių tiekėjų: „Derėdamiesi dėl šių produktų mes nemokame už gamintojo patiriamus rinkodaros kaštus, už prekių ženklą, pardavimų skatinimą ar kitas su gamyba nesusijusias išlaidas, o perkame tik patį gaminį ir jo receptūrą.

Maisto Produktų Sudėties Pagerinimas

Lietuvoje apie sveiką mitybą kalbama ir rašoma vis dažniau, tačiau Respublikinio mitybos centro atlikto pastarojo tyrimo duomenimis, ji vis dar nėra tinkamai subalansuota: vartojame per daug riebalų (riebalinės kilmės kalorijos sudaro 39% raciono energinės vertės) ir paprastųjų angliavandenių (cukraus, krakmolo), papildomai beriame druskos į jau paruoštus patiekalus ir t. t.

Perskaitę etiketes dažniausiai bent mintyse pabumbame, kad maisto kainos tik kyla, o kokybė prastėja. Pasak jos, egzistuoja aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis maisto sudėtis gali būti vadinama pagerinta: „Pirmiausia sudėtis turi būti keičiama mažinant riebalų, druskos ar cukraus kiekį. Produkto sudėtis laikoma pakeista, jeigu jis atitinka vieną ar visus tris kriterijus, tai yra: jame sumažintas riebalų, druskos ar cukraus kiekis. Daržovės, vaisiai ar žuvis nepriskiriami produktams, kuriuos tikslinga keisti.

Pasak p. Pilipienės, gamintojai nėra skatinami keisti produktų sudėtį - lėšų nei iš valstybinių, nei iš Europos fondų tam neskiriama. Kitaip tariant, tai daroma savo iniciatyva. Anot pašnekovės, pasaulyje įprasta praktika, kad produktų sudėtis gerinama „tyliai“: nors dalis vartotojų yra pasiryžę mokėti daugiau už pagerintos sudėties produktus, kita dalis sudėties keitimą sieja su suprastėjusiu skoniu. Duomenų, kiek mūsų šalies rinkoje yra pagerintų produktų, nėra.

„Drįsčiau sakyti, kad daugiausia sudėtį keičia duonos kepėjai. Tai sudėtingas procesas. Juk gamintojai nori išlaikyti tas pačias skonio savybes, o pakeisti receptūrą užtrunka laiko.

„Iš tiesų neįmanoma suskaičiuoti, kiek investavome keisdami produktų sudėtį, - sako Mindaugas Snarskis, suomiams priklausančios įmonių grupės „Fazer Bakery Baltic“ generalinis direktorius. - Keitėme įvairių mūsų gaminių sudėtį, dabar juose mažiau riebalų, cukraus, daugiau skaidulų.

Maisto Produktų Skirtumai ES Rinkose

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Vilniuje ir Berlyne atrinko 33 maisto produktus ir palygino jų sudėtį. Iš 33 maisto produktų pavadinimų savo sudėtimi skyrėsi net 23. Paaiškėjo, kad Vokietijoje galima įsigyti labiau natūralios sudėties produktų, kuriuose yra mažiau saldiklių ir kitų priedų.

„Yra pažadas, kad 2018 metais Europos Komisija pradės išsamų tyrimą, tikimės, kad įmonėms bus uždrausta tiekti skirtingos receptūros produktus į skirtingas rinkas“, - sakė B. Markauskas, besitikintis, kad stambios kompanijos nelauks išsamių tyrimų rezultatų ir pačios sureaguos į situaciją.

Tyrimas parodė, kad, pavyzdžiui, sausainiuose „Milka Choco Cookies“ su pieniško šokolado gabalėliais Vokietijoje šokolado gabalėlių yra daugiau (35 proc. Vokietijoje parduodamame produkte ir 32 proc. Šaltojo persikų arbatoje „Nestea“ Vokietijoje yra cukraus, o Lietuvoje - dar ir fruktozės, steviolio glikozido. Tiriant jogurtą „Activia“ su braškėmis paaiškėjo, kad Vokietijoje jame yra 9 proc. braškių (Lietuvoje - 8,2 proc.), taip pat skiriasi skonis, produkto spalva.

Prieš porą mėnesių ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Čekijos delegacija pristatė informaciją dėl maisto produktų, parduodamų ES bendrojoje rinkoje, pažymėtų tuo pačiu prekiniu ženklu, kokybės. Čekijos patirtį patvirtino ir Vengrijos bei Slovakijos atsakingų institucijų atlikti laboratoriniai tyrimai.

Slovakijoje buvo paimti 22 maisto produktų (pieno, mėsos, žuvies, duonos gaminių, šokolado, gėrimų, kavos ir kt.) mėginiai. Didžiausi skirtumai nustatyti tiriant pieno ir žuvies gaminius, gėrimus ir kt. Skirtumai atsirado dėl gyvūninių riebalų pakeitimo augaliniais, mažesnio mėsos kiekio gaminiuose, vietoj cukraus naudojamo didesnio kiekio saldiklių, vaisinių produktų pakeitimo dažikliais ir kt.

Vengrijos valdžia pranešė, kad didelės bendrovės geresnės kokybės maistą tiekia Austrijoje, nors Vengrijoje parduodamų prekių prekiniai ženklai yra vienodi. Buvo ištirti 24 produktai, kuriuos tokie pardavėjai kaip „Lidl“ ar „Aldi“ parduoda Vengrijoje ir Austrijoje.

Tačiau apžvalgininkai įspėja, kad ES institucijoms nerūpi maisto prekių kokybė ar jų gamyba bei pardavimas ES narėms. Joms svarbiausia maisto produktų saugumas.

---