Peršalimas yra liga, kuri dažniausiai pasireiškia gausiomis išskyromis iš nosies gleivinės, šiek tiek padidėjusia kūno temperatūra ir pablogėjusia bendra organizmo būkle. Gydytojai jį vadina ūmine kvėpavimo takų infekcija. Dažniausios šio negalavimo priežastys yra sezoniniai temperatūros pokyčiai, pernelyg didelė hipotermija, klimato kaita. Jei anksti nustatysite ligą, efektyvų gydymą gali suteikti alternatyvi medicina arba paprasčiau - liaudies receptai ir patarimai.

Liaudies receptai peršalimo gydymui

Ankstyvojoje peršalimo stadijoje rekomenduojama susilaikyti nuo antibiotikų vartojimo. Geriau teikti pirmenybę liaudiškoms gydymo priemonėms, kurias galima naudoti namų sąlygomis. Tad kaip palengvinti peršalimo simptomus natūraliomis priemonėmis? Štai keli seniai senelių išbandyti ir pasitvirtinę metodai. Tiesa, visuomet yra „bet“, į kuriuos negalima numoti ranka. Kitu atveju savigyda gali kainuoti labai daug.

Veiksmingiausi liaudies receptai nuo peršalimo gydymui:

• Užpiltinės paruošimas: reikia paimti po vieną šaukštą gluosnio žievės ir jonažolės, taip pat du šaukštus ąžuolo žievės ir džiovintų mėtos lapų. Visi augalai turi būti susmulkinti, po to juos reikia užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti ne mažiau kaip dvi valandas. Tada į skystį įpilkite penkis lašus eglės aliejaus ir viską gerai sumaišykite. Gautas skystis lašinamas į nosį tris kartus per dieną po keturis-penkis lašus.
• Putino uogos ir liepžiedžiai: Gydyti peršalimą taip pat galima putino uogomis ir liepžiedžiais. Norėdami paruošti užpiltinę, turite vartoti tokį patį kiekį pirmiau minėtų ingredientų. Du šaukštus šio mišinio užpilkite 0,4 litro verdančio vandens. Palaikykite 60 minučių, po to iškoškite. Gerti tik šiltą po 1-2 stiklines prieš miegą.
• Medaus ir putino uogų užpiltinė: Puikus būdas palengvinti ūminės kvėpavimo takų infekcijos simptomus yra medaus ir putino uogų užpiltinė. Jai paruošti reikės valgomąjį šaukštą uogų užvirti stiklinėje vandens, tada skystį keletą kartų iškošti ir atvėsinti.

Kiti liaudiški receptai:

• Druska ir citrina: Išspauskite pusę citrinos, sultis sumaišykite su 1 arbatiniu šaukšteliu druskos ir 50 g vandens. Gautą skystį pipete lašinkite į nosį. Teigiama, kad tirpalas sumažina tinimą, o vitaminas C susiaurina kapiliarus. Tačiau nepamirškite - medikai rekomenduoja būti atsargiems, mat dėl šio recepto gali kilti ausų uždegimo rizika.
• Kojų vonelės: Merkite kojas į tokio karštumo vandenį, kokį galite kęsti. Tokios vonelės lemia tai, kad į nosies gleivinę priplūsta daugiau kraujo. Šio patarimo negalima bandyti, jei turite temperatūros.
• Garstyčios kojinėse: Kitas receptas siūlo priberti į kojines sausų garstyčių arba ant padų užsidėti garstyčių lapelių, kurių rasite vaistinėse. Tokias kojines apsimaukite ir eikite miegoti. Ši priemonė atpalaiduoja patinusią gleivinę, palengvėja sloga ir kosulys. Šis metodas efektyvus, tačiau netinka sergantiems cukriniu diabetu ir kraujagyslių ligomis.
• Krienai: Šviežiai sutarkavę krieno šaknies ir sumaišę su medumi, taip pat galite išsigelbėti nuo gerklės skausmo ir slogos. Krienuose yra medžiagų, kurios kovoja su bakterijomis, virusais ir ligas sukeliančiais grybeliais. Deja, šis metodas netinkamas jautrų skrandį ar opų turintiems asmenims.
• Česnakai: Bene populiariausia liaudies priemonė nuo peršalimo. Liaudies medicinos žinovai rekomenduoja į nosį lašinti česnakų sulčių. Taip greitai įveiksite slogą. Česnakuose yra augalinių antiseptikų - fitoncidų, tad veiksmingumas garantuotas. Deja, padauginus, nosies gleivinė gali būti nudeginta, todėl vertėtų būti itin atsargiems.
• Druskos maišeliai: Vos tik pajutote, kad peršalote, pakaitinkite nosį: į nedidelį medvilninį ar drobinį maišelį įberkite rupios druskos (geriau jūros), pakaitintos keptuvėje. Maišelį priglauskite virš nosies ir palaikykite 10-15 min. Tačiau šį metodą taip pat reikia mokėti taikyti - druska gana greitai įkaista, tad galima ir nudegti.

Kiti receptai su svogūnais ir česnakais:

1. Gripo profilaktikai naudinga du kartus per dieną po 10-15 minučių įkvėpti paeiliui tai viena, tai kita šnerve šviežiai sutarkuotų svogūnų ar česnakų. Trinti nosies nerekomenduojama, nes gali sudirginti.
2. Taip pat naudinga dažniau valgyti svogūnus ir česnakus, arba tik kramtyti 2-3 minutes kelis kartus per dieną, kadangi valgyti daug svogūno negalima sergant skrandžio ir virškinamojo trakto, kepenų ir inkstų ligomis. Nuo svogūno ir česnako kvapo išsivaduosite sukramtę šiek tiek petražolių. Naudinga praplauti nosį ir ryklę svogūno bei medaus mišiniu (1:1) kas valandą arba štai tokiu mišiniu: stiklinei virinto vandens - ½ šaukštelio druskos ir 4 lašus 5 procentų jodo tirpalo. Traukti į nosį, išspjauti per burną.
3. Nuluptą česnaką smulkiai sutarkuoti ir sumaišyti su medumi (1:1). Vartoti prieš miegą po 1 šaukštą užgeriant šiltu vandeniu.
4. Taip pat galima smulkiai supjaustyti svogūną ir apibarstyti cukrumi. Išsiskyrus sultims, košelę valgyti kaip galima dažniau 10 dienų.
5. Sutarkuoti svogūną, užpilti 0,5 l verdančio pieno (bet nevirti), palikti šiltoje vietoje, išgerti nakčiai pusę karšto viralo, kitą pusę - ryte, taip pat karštą. Šis receptas, anot senolių, puikiai veikia esant sunkiam gripui ar komplikacijoms po jo.
6. Kosint galima smulkiai supjaustyti ir užvirti 10 svogūnų ir 1 česnako galvutę pasterizuotame piene, kol suminkštės. Tuomet įdėti šiek tiek mėtos sulčių ir medaus. Vartoti po 1 šaukštą dienos metu.
7. Liaudies medicina rekomenduoja svogūno griežiniu įtrinti smilkinius ir pakaušį, dešimt minučių pagulėti užmerktomis akimis, atsipalaiduoti, jei skauda galvą. Itin efektyvus šis metodas esant galvos skausmams peršalus.
8. 500 g svogūnų susmulkinti, įdėti 400 g cukraus ir virti ant mažos ugnies 1 litre vandens 3 valandas. Tuomet atvėsinti, įdėti 50 g medaus, perpilti į butelį ir užkimšti. Vartoti po 4-6 šaukštelius per dieną po valgio.

Priemonės nuo kosulio:

Kosulys - vienas dažniausių peršalimo simptomų, kuris gali varginti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Mūsų senoliai turėjo daugybę natūralių priemonių, padedančių kovoti su kosuliu ir kvėpavimo takų dirginimu.

1. Medus - tai viena veiksmingiausių priemonių nuo kosulio.
2. Juodasis ridikas - viena populiariausių liaudies medicinos priemonių nuo kosulio.
3. Čiobreliai pasižymi stipriomis antiseptinėmis ir atsikosėjimą lengvinančiomis savybėmis.

• Karštos pėdų vonelės su garstyčiomis - padeda suaktyvinti kraujotaką ir sumažinti kosulį. Į dubenį su šiltu vandeniu įberkite 2 šaukštus garstyčių miltelių ir pamirkykite kojas 10-15 minučių.
• Garų inhaliacijos su žolelėmis ar eteriniais aliejais - padeda atlaisvinti kvėpavimo takus.

Pagrindiniai peršalimo gydymo principai:

• Gerkite kuo daugiau šiltų skysčių;
• Skatinkite organizmo prakaitavimą;
• Vartokite daugiau vitamino C;
• Nenumuškite temperatūros žemiau kaip iki 38 °C;
• Reguliariai vėdinkite patalpas.

Arbata nuo peršalimo

1. Šilta arbata: Šilti skysčiai išplečia kraujagysles ir aktyvina prakaitavimą. Citrina - tai ne tik imunitetui reikalingas vitaminas C, bet ir natūralus antiseptikas. Medus turi baktericidinį poveikį, skatina geresnį vitaminų pasisavinimą bei normalizuoja medžiagų apykaitą. Receptas: užplikykite juodąją arbatą, įdėkite medaus ir citrinos griežinėlį. Šiuo atveju galioja taisyklė: kuo daugiau - tuo geriau. Tiesa, arbata turi būti ne karšta, o šilta. Jeigu peršalimo simptomus lydi gerklės perštėjimas, medų ne tik dėkite į arbatą, bet ir sučiulpkite medaus šaukštelį atskirai, neužsigerdami jokiais skysčiais.
2. Avietės: Avietės ne tik skatina prakaitavimą, bet ir mažina karščiavimą. Aviečių uogose gausu ne tik vitamino C, bet ir silicio rūgšties - natūralaus aspirino. Be to, šių uogų lapuose ir vaisiuose esantys taninai slopina uždegiminius procesus. Aviečių arbatą galima ne tik gerti, bet ir skalauti ja gerklę. Receptas: užplikykite 100 g šviežių aviečių, 2 valg. š. aviečių uogienės ir 2 valg. š. aviečių lapų (arba džiovintų aviečių uogų) stikline verdančio vandens ir leiskite pastovėti 15-25 min.
3. Pienas: Pieno sudėtyje yra triptofano - amino rūgšties, kuri pasižymi raminančiomis savybėmis. Be to, piene gausu mūsų imuninei sistemai reikalingų fermentų. Receptas: vienam litrui pieno reikės 4-5 valg. š. medaus, po pusę arbat. š. vanilės, muskato ir cinamono, kelių žirnelių kvapiųjų pipirų ir lauro lapelio. Visus ingredientus sudėkite į indą su pienu, užvirinkite ir leiskite pastovėti 5 min.
4. Imbieras: Ši arbata puikiai sušildo, stiprina imunitetą, didina darbingumą. Receptas: stiklinėje karšto, bet ne verdančio vandens ištirpinkite 1 valg. š. medaus, įpilkite 1 valg. š. citrinų sulčių, 0,5 arbat. š. sutarkuotos imbiero šaknies. Skoniui pagerinti į arbatą galite įdėti kelis lapelius džiovintų mėtų.

Atsargumo priemonės ir rekomendacijos

Gydydamiesi namuose nepamirškite, kad ir natūralios peršalimo gydymo priemonės turi kontraindikacijų. Pavyzdžiui, jeigu sergate cukriniu diabetu, būkite itin atsargūs su medumi. Jeigu kenčiate nuo virškinamojo trakto ligų, verčiau nevartokite citrinų ir česnakų. Aviečių nuoviras nerekomenduojamas aukštą kraujospūdį turintiems ir širdies ligomis sergantiems žmonėms. Jeigu peršalimo simptomai nepraeina arba būklė pablogėja, kreipkitės į gydytoją. Svarbu: nepainiokite paprasto peršalimo su gripu. Esant gripui, staiga pakyla aukšta temperatūra, kamuoja galvos ir raumenų skausmai ar net gali prasidėti vėmimas. Esant šiems simptomams, būtinai pasirodykite gydytojui.

Pasak vaistininkės G. Tautkvičienės, norint vartoti liaudies medicinos priemones greta paskirtų medikamentų, reikėtų dėl to pasitarti su gydytoju, ar tai neturės įtakos gydymui. „Nepasitarus su gydytoju ar vaistininku, norimas tradicines priemones reikėtų vartoti mažais kiekiais, stebint organizmo reakciją, ar neatsiranda dirginimas, alergija ar kiti simptomai. Pastebiu, kad neretai pastebėjus pasireiškiančius šalutinius poveikius ar nemalonias organizmo reakcijas, pacientas linkęs kaltinti paskirtą vaistą ir net nutraukti jo vartojimą, nors problema slypėjo kartu vartojamose liaudiškose priemonėse. Nutraukus paskirtą gydymą be gydytojo žinios, gali ne tik pablogėti būklė, bet ir kilti komplikacijos“, - pabrėžia pašnekovė.

„Vartojant kai kuriuos antibiotikus, antivirusinius vaistus 2 val. prieš juos geriant ir po jų išgėrimo nerekomenduojama vartoti pieno ir jo produktų. Geriant šiltą pieną su medumi, taip pat slopinamas vaistų veikimas. Bendrai pienas ir jo produktai kelia uždegiminius procesus organizme, todėl sergant itin rekomenduojama mažinti šių produktų vartojimą norint greičiau pasveikti“, - sako vaistininkė G. Tautkvičienė.

Vartojantiems kraują skystinančius preparatus, tokius kaip varfariną, epiksabaną, rivaroksabaną ar edoksabaną, taip pat reikėtų vengti česnako, kuris irgi skystina kraują, dėl ko pacientui gali pasireikšti polinkis į mėlynes, kraujavimas iš nosies.

„Iš pažiūros saugios vaistažolių arbatos taip pat gali pakenkti, ypač jei jų vartojama daug. Pavyzdžiui, virškinimo problemoms spręsti rekomenduojama karčiojo kiečio arbata, vartojama dažnai ir ilgą laiką, gali kietinti vidurius. Itin atsargiai reikėtų vartoti jonažolės arbatą, nes ši turi sąveiką su vaistais. Taip pat atsargiau rinktis vaistažolių arbatas reikėtų besilaukiančioms ar krūtimi maitinančioms moterims“, - vardija G. Tautkevičienė.

Iš tradicinių priemonių vaistininkė rekomenduoja išbandyti laiko patikrintus receptus: gerklės skausmą malšinti skalavimu su druskos tirpalu ar atvėsinta ramunėlių arbata, peršalus vartoti čiobrelių, aviečių lapų, liepų, ramunėlių arbatas. Lėtinius sąnarių skausmus lengvina įvairūs kompresai, aprišant skaudamą vietą orą praleidžiančiu audiniu. Įtampą mažina ir padeda užmigti valerijonų, apynių, sukatžolės arbatos.

---