Astma - lėtinė liga, kuri laikoma bene dažniausiai pasitaikanti ir yra viena seniausių medicinos istorijoje. Ji pasireiškia dusulio bei kosulio priepuoliais. Prognozuojama, kad 2025 metais bronchine astma gali sirgti iki 400 milijonų planetos gyventojų. Ši liga, kitaip dar vadinama lėtiniu bronchų sienelės uždegimu. Prasidėjus šiltajam sezonui, pavasarį ir vasarą sergantieji alergine astma turi būti ypatingai atsargūs.

Alergijos yra viena iš labiausiai paplitusių sveikatos problemų, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Alergijos simptomai gali būti nuo lengvo niežulio ir nosies užgulimo iki rimtesnių reakcijų, pavyzdžiui, astmos ar anafilaksijos. Po kontakto su alerginėmis medžiagomis pablogėja oro tėkmė kvėpavimo takuose, todėl žmogui tampa sunku kvėpuoti, net sakoma, kad kvėpuojama „švokščiant“.

Tačiau nederėtų pamiršti, kad astmos gydymo sėkmingumą lemia ne vien tinkamai parinkti gydymo metodai ar vaistinėje įsigyti brangesni medikamentai. Štai liaudies medicinos žinovai rekomenduoja natūralias priemones, kurios palengvina kvėpavimą ir netgi astmos simptomų intensyvumą.

Liaudies medicinos priemonės astmai ir alergijai lengvinti

Šios ligos simptomus padeda sušvelninti ir vaistinių savybių turintys augalai. Nebijantiems aštresnių pojūčių vertėtų išbandyti akupunktūrą, kuri plačiai naudojama tradicinėje kinų medicinoje, nors vis labiau populiarėja ir pas mus. Štai keletas augalų, kurie gali padėti:

• Nakvišose ar šio augalo aliejuje yra gausu riebalų rūgšties.
• Gražuolę lobeliją mes sodiname į savo gėlynus, o tuo tarpu amerikiečiai ją naudoja kvėpavimo sutrikimams ir astmai gydyti.
• Juodoji sėkla buvo naudojama dar prieš daugiau nei 2000 metų. Šia priemone tuomet gydydavo galvos, dantų skausmus, nosies užgulimą, valydavo žarnyną nuo kirminų.
• Tikrinis blizgutis (arba Reichi) grybas, jis veikia kaip bronchus plečiantis vaistas, atveriantis susiaurėjusius kvėpavimo takus, tačiau gali sukelti ir pašalinį poveikį - padažnėjusį širdies plakimą ir (arba) dirglumą.
• Barzdotoji cimbžieda taip pat naudojama astmai gydyti, mat jos sudėtyje yra veikliosios medžiagos forskolino, kuris veikia kaip bronchus plečiantis vaistas.
• Raktažolės taip pat tiks astmai, alergijai gydyti.

Dilgėlės - universalus vaistas

Nuo labai seniai dilgėlės naudojamos liaudies medicinoje. Šiuolaikinėje medicinoje jos irgi yra svarbūs vaistiniai augalai. Iš didžiųjų dilgėlių lapų išvirta arbata nuo seno vartojama organizmui stiprinti, kraujui valyti, ja gydoma mažakraujystė, šienligė, astma, artritas. Antpilas padeda nuo vidinio kraujavimo, reumato, odos ligų, pavyzdžiui, egzemos. Išoriškai gydomos odos ligos, malšinamas artrito sukeltas skausmas, nervų(ypač sėdmenų) uždegimai, hemorojus, stiprinami plaukai, naikinamos pleiskanos.

Liaudies medicinoje žaliomis dilgėlėmis būdavo plakama oda sergant reumatu. Tikėta, kad į išdilgintą odą priplūsta daugiau kraujo ir taip pašalinamos dėl ligos audiniuose susikaupusios nuodingos medžiagos. Be to, į organizmą patenkanti skruzdžių rūgštis palankiai veikia reumato pažeistus sąnarius.

Jauni dilgėlių lapai valgomi troškinti arba iš jų verdamos sriubos. Juos galima džiovinti ir vartoti ištisus metus. Lapai labai maistingi, juose gausu mineralinių medžiagų ir vitaminų. Maistui ir vaistams vartoti reikėtų tik jaunus lapus, kol ūgliai būna ne aukštesni kaip 15-20cm, nes subrendusiuose lapuose susidaro adatėlių pavidalo kristalų drūzų, kurios patekusios į organizmą gali sudirginti gleivines ir pakenkti inkstams.

Pušų pumpurai

Galbūt žinote, kad pušų pumpurais gydomos plaučių ligos. Iš paprastųjų pušų pagaminti preparatai gana plačiai naudojami tiek liaudies, tiek šiuolaikinėje medicinoje. Jais gydomos inkstų, šlapimo pūslės, kvėpavimo takų, gleivinių ligos, reumatas. Pumpurai skinami nuo ankstyvo pavasario, jiems pradėjus brinkti. Pumpurus skinti galima nuo vyresnių nei 10 metų amžiaus pušų žemutinių šakų. Nuskinti pumpurai džiovinami gerai vėdinamoje vėsioje patalpoje.

Ankstyvieji šalpusniai

Ankstyvieji šalpusniai visoje Europoje yra vieni iš populiariausių vaistinių augalų, liaudies medicinoje naudojamų įvairioms ligoms gydyti, džiovintų lapų ir jau pagamintų preparatų galima įsigyti vaistinėse. Dažniausiai šalpusnių preparatai vartojami nuo kvėpavimo takų ligų: bronchito, kosulio, astmos. Lapų antpilas padeda atsikosėti, slopina uždegimus, veikia dezinfekuojamai.

Mitybos rekomendacijos sergantiesiems astma ir alergija

Sergantiems astma sveika mityba gali palengvinti gyvenimą. Siekiantiems išvengti astmos paūmėjimo ir pagerinti bendrą organizmo būklę, rekomenduojama speciali dieta. Bet kurio žmogaus mityboje turi netrūkti augalinės ir biologinės kilmės produktų, tas pats pasakytina ir apie sergančius astma. Vis dėlto pastariesiems reikėtų atsisakyti tokių patiekalų, kurie gali sukelti alergiją (pavyzdžiui, riešutų, pieno, šokolado). Reikėtų valgyti daugiau česnakų, svogūnų ir citrusinių vaisių - jie sumažina gleivių išsiskyrimą, valo bronchus ir skrandį. Neseniai buvo išsiaiškinta, kad sergančiųjų astma kraujyje žemas cukraus lygis, bet daug kalio - tai reiškia, kad sūrų maistą geriau iš dienos meniu išbraukti. Svarbu mitybą praturtinti produktais, kuriuose gausu omega-3 rūgščių ar vartoti žuvų taukus, linų sėmenų aliejų.

Kvapioji kalizija (auksinis ūsas)

Sakoma, jog žinant ir tinkamai naudojant auksinį ūsą, galima gyventi nesergant daugybę metų. Liaudies medicinoje kalizijos sultimis ir užpiltinėmis gydo virškinimo trakto ligas, bronchinę astmą, žaizdas, vėžį, nudegimus ir net priklausomybę nuo nikotino ir alkoholio. Auksinio ūso sultimis suvilgytos greičiau gyja žaizdos, sumušimai, nudegimai. Jos gydo opaliges, varo tulžį, veikia kaip diuretikas, gydo reumatą, kai kurias akių ir kitų organų infekcijas. Jos taip pat tonizuoja ir stiprina organizmą, slopina uždegimus.

Vis dėlto prieš pradėdami savarankišką gydymą, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju, nes iš šio augalo pagaminti preparatai gali sukelti stiprią alergiją, gali pažeisti balso stygas ir pan.

Kaip paruošti auksinį ūsą:

• Spiritinė trauktinė: Spiritinei trauktinei naudoja šoninius ūglius, susidedančius iš rudai violetinių mazgų, kitaip sąnarėlių, tarp kurių yra ūso dalelės. Reikia paimti 30-40 dalelių, susmulkinti ir užpilti litru degtinės, tamsioje vietoje palaikyti 10-15 dienų periodiškai supurtant.
• Tepalas: Tepalas ruošiamas iš augalo lapų ir stiebų košelės arba sulčių bei riebaus pagrindo (su vaikišku kremu, vazelinu, kiaulės arba barsuko taukais). Sultis reikia sumaišyti su pagrindu 1:3 santykiu, o košelę 2:3 santykiu.
• Užpilas: Užpilui naudojami augalo lapai. Vieną stambų lapą, ne mažesnį kaip 20 cm ilgio, užpilti litru verdančio vandens, kruopščiai apgaubti ir palaikyti parą.
• Aliejus: Susmulkintus augalo ūsus užpilti alyvuogių ar saulėgrąžų aliejumi 1:2 santykiu. Įdėti į orkaitę ir troškinti 8-10 valandų 30-40 laipsnių temperatūroje.

---