Jau net nesuskaičiuosiu, kiek kartų kėsinausi gaminti šį patiekalą. Bet tai tinkamos mėsos gabalu laiku nepasirūpindavau, tai laiko protrūkdavo, tai vėl kas nors sukliudydavo. Žinau, kad kai kurie pasukios prie smilkinio pirštą, kai perskaitys, kad patiekalą teks gaminti 9 valandas! Skamba tikrai neįprastai.

Tačiau tai visiškai nereiškia, kad visas tas valandas reikės stovėti virtuvėje, maišyti, vartyti ar dar kuo nors užsiimti. Anaiptol:) Patiekalo paruošimui užtruksite tikrai ne ilgiau nei 10 minučių, o paskui eikite miegot. Arba važiuokite į darbą. Arba pramogaut.

Troškintuvas, tupėdamas ramiai 90C karštumo orkaitėje, tikrai neprisvils, nesudegs ir nieko jam nenutiks. Užtai mėsa, kurią ištrauksite po beveik pusės paros lėto kepimo, bus ypatinga.

Lėto kepimo privalumai

Pasak restorano šefo, lėto virimo žemoje temperatūroje technologija pranašesnė už tradicinius virimo ar kepimo maisto gaminimo būdus, nes išsaugo mėsos skonines ir vertingas maistines savybes. „Lėto virimo technologija užtikrina teisingą produkto terminį apdorojimą. Griežtas temperatūros režimas garantuoja, kad gaminio kokybė visą laiką išliks nepriekaištinga“, - tvirtina D.Praspaliauskas. Šios priežastys paskatino bendradarbiauti su prekybos tinklu „Norfa“ ir įdiegti į gamybą lėto virimo gaminių liniją.

Pasak D.Praspaliausko, lėto virimo technologija užkariauja virtuves, nes patiekalas tiesiog negali nepavykti.

Lėtapuodis gana greitai išpopuliarėjo tarp namų šeimininkių ir tapo neatsiejama amerikietiškos virtuvės dalis. Pirmoji sėkmės priežastis buvo galimybė išeiti moteriai iš virtuvės - kol šeima pusryčiaudavo ji sudėdavo į puodą maisto produktus, užpildavo vandeniu, sultiniu ar vynu, suberdavo prieskonius ir įjungdavo puodą, palikdama visai dienai. Vakare, šeimai susirinkus prie stalo, belikdavo pagaminti salotas ar nesudėtingą garnyrą ir pateikti šeimai gardžią, maistingą vakarienę.

Antroji sėkmės priežastis buvo pats gamybos procesas, kuris leisdavo pirkti pigius maisto produktus ir magiškai juos paversdavo skaniais bei tirpstančiais burnoje. Kietas (todėl ir pigus) mėsos gabalas, visiškai netinkantis kepimui, lėtapuodyje suminkštėdavo, tapdavo birus, tačiau išlikdavo sultingas.

Kaip anuomet, taip ir dabar, populiariausi buvo patys paprasčiausi lėtapuodžiai, turintys du gamybos režimus „Low” ir „Hi”. Siekiant supaprastinti maisto gamybos sampratą buvo kalama į galvą, kad „Low” režimas trunka 8 valandas, o „Hi” - 4 val. Net ir receptai buvo kuriami dviem būdams: lėtam Low kasdienai ir greitesniam Hi savaigtaliams. Techniškai Low režimu yra palaikoma +87C temperatūra, o Hi režimu ~120C.

Lėto kepimo privalumai:

• Galimybė pigios, kietos mėsos, gausios jungiamųjų audinių, gabalą paversti gardžiu patiekalu.
• Žema temperatūra, kuri neleidžia maisto produktams sudegti, pridegti ir kitaip sugadinti patiekalą.
• Nepriklausomybė. Įjungiate lėtapuodį ir einate savo reikalų tvarkyti. Vakare, kartu su svečiais galima sėsti prie stalo ir mėgautis karštu patiekalu be klasikinio nuovargio veide, kuris atsiranda praplušėjus virtuvėje.
• Taip gamintas maistas tinka žmonėms, turintiems virškinimo trakto sutrikimų.

Mėsos paruošimas lėtam kepimui

Taip pagamintą mėsą galima, savaime suprantama, valgyti vieną. Bet galima ją panaudoti blynelių, pyragaičių įdarui, o jei norite pasidaryti sau šventę, tuomet pasidarykite Pulled Pork Burgers vakarėlį! Beje, toks gaminimo būdas labai tiks ir žvėrienai - čia žinutė tiems laimingiesiems (ir laimingosioms), kurie gali mėgautis organiška miško žvėrių mėsa.

Ingredientai:

• Svogūnai
• Česnakai
• Prieskoniai
• Aliejus

Paruošimas:

1. Svogūnus nulupkite ir supjaustykite storais griežinėliais. Šiais griežinėliais išklokite sunkaus špižinio užsidengiančio indo dugną.
2. Česnakus sutrinkite peiliu, ir taip pat suberkite į kepimo indą.
3. Prieskonius sumaišykite.
4. Mėsą nuplaukite ir nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Iš visų pusių ištepkite aliejumi, tada įtrinkite prieskonių mišiniu.
5. Guldykite mėsą ant paruoštų svogūnų.
6. Uždenkite dangtį ir pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 90C.

Patiekiant mėsą atsargiai išimkite iš kepimo indo, ir dviem šakutėm ją „suplėšykite”. Užpilkite šiek tiek skysčio, kuriame ji kepė, taip pat sudėkite dalį ištroškintų svogūnų ir česnakų.

Plėšyta mėsa

Plėšyta mėsa - klasikinis amerikietiško grilio patiekalas. Jo ištakos veda iki didžiųjų atradimų amžiaus, kai iš Ispanijos atvykę Amerikos naujakuriai kurį laiką maistui augino tik kiaules arba sumedžiodavo šernus. Ypatingą mėsos ruošimo būdą vietiniai nusižiūrėjo iš indėnų genčių, gaminusių mėsą ant atviros ugnies.

Keliautojas, kulinaras ir „Lidl“ virtuvės šefas Vytaras Radzevičius pasakoja, kad šiandien plėšoma mėsa paprastai ruošiama ją lėtai rūkant arba ilgai kaitinant lėto virimo puode (angl. slow cooker). Tiesa, norintys skanių patiekalų, bet neturintys laiko ilgoms mėsos ruošimo valandoms, anot jo, gali rinktis jau pagamintus plėšytos mėsos produktus ir juos pritaikyti savo mėgstamuose patiekaluose.

Kadangi gaminimas užtrunka, dažniausiai žmonės ruošia nemažą plėšytos mėsos kiekį. Tas pats galioja ir pakuotėms, kurių turinio pakanka ne vienai ir ne dviem porcijoms. Čia pagelbės planavimas: jei iš anksto nusimatysite ne vieną patiekalą, kurį norite pagaminti, bet - visos savaitės meniu, tikrai viską suvalgysite iki paskutinio kąsnio.

Pavyzdžiui, vieną dieną galite mėgautis makaronais ar tortilijomis su plėšyta mėsa, kitą - pasigaminti salotas su mėsos likučiais arba panaudokite juos bulvių košės apkepui.

Plėšytos mėsos patiekalai

• Suvožtinis su plėšyta mėsa. Paskrudinkite dvi mėgstamos duonos riekeles, aptepkite vieną riekelę majonezu, užklokite salotos lapu, išskleiskite plėšytą mėsą. Viršutinę duonos riekę taip pat galima pertepti majonezu (arba švelniomis garstyčiomis).
• Lietiniai su plėšyta mėsa. Pirmiausiai išsikepkite lietinių per visą keptuvę. Kai paplotėliai iškepti, paruoškite įdarą: ant sviesto pakepinkite smulkiai pjaustytus svogūnus, per burokinę trintuvę trintas morkas, sudėkite jau turimą plėšytą mėsą, druskos, pipirų ir smulkiai pjaustytų petražolių. Patiekite šį patiekalą su sviesto - grietinėlės padažu arba tiesiog tirpdytu sviestu ir šaukštu grietinės.

Sous vide technologija

Sous vide (tariama suvide) - tai prancūziškas terminas, pažodiniame vertime reiškiantis vakuumavimą. Dar tai žinomas kulinarinis terminas, apibūdinantis specifinį maisto gamybos būdą, kuomet maisto produktas dedamas į plastiko maišelį, tuomet iš jo išsiurbiamas oras ir maišelis užsandarinamas. Taip įpakuotas maisto produktas yra kaitinamas nelabai aukštose temperatūrinėse aplinkose, naudojant vandenį arba garus.

Praktikoje sous vide, kaip sako mano geras bičiulis ir virtuvės profesionalas Edvinas, yra labiau maisto gaminimo filosofija. Tačiau už bet kurios filosofijos esti rezultatas, kurio siekimui naudojami procesai.

Iš esmės - temperatūroje, kuri suteikia norimą rezultatą ir jis visada bus tobulas. Drąsiai kartoju: visada. Gaminant maistą sous vide technologija sugadinti rezultatą yra labai sudėtinga. Nebent jūs visiškai nežinote, kaip tai daroma ir nesuprantate ką reikia daryt - tuomet ir suvidinimas negelbės.

Lėtapuodis

Slow cookeris arba dar crock-pot’as neturi lietuviško atitikmens, tačiau pagal veikimo principą jis yra visiškai priešingas greitpuodžiui. Todėl aš jį vadinsiu lėtapuodžiu. Taigi, lėtapuodžiai yra elektriniai įrenginiai, skirti lėto maisto gamybai. Dabar, kai lėtas maistas išgyvena naują populiarumo bangą, lėtapuodžiai kartu su jais atgimsta naujam gyvenimui.

Techniškai lėtapuodis yra metalinis arba keramika dengtas metalinis indas, kurį kaitina elektrinis tenas, kurį valdo elektronika. Šiuolaikinė elektronika sugeba išgauti aukštą tikslumą, elektra lengvai valdoma ir procesas nesunkiai automatizuojamas, todėl lėtapuodžio dėka galima pasirinkti norimą temperatūrą pusės laipsnio tikslumu ir išlaikyti ją indo viduje valandų valandas. Jeigu maistą įdėtume į vakuumuotą maišelį praktiškai gautume sous-vide ir aukštąją kulinariją.

Iš tiesų lėtapuodis buvo išrastas Naxon Utilities Corporation kompanijoje ~1950 metais ir prie jo atsiradimo tiesiogiai prisidėjo Lietuva. O buvo taip: bėgdama nuo antrojo pasaulinio karo ir holokausto grėsmės iš Lietuvos į JAV emigravo viena iš daugelio žydų šeimų. Pasibaigus karui, Čikagoje, viena žydė emigrantė nostalgiškai pasakojo Naxon kompanijos inžinieriui apie tai kokius skanius troškinius krosnyje gamindavo jos močiutė Lietuvoje. Pasakojo apie didelį puodą, į kurį pridėdavo maisto produktų, ryte pašaudavo į iškūrentą krosnį ir palikdavo kelioms valandoms. Ir apie tai, koks gardus ir aromatingas būdavo taip pagamintas maistas.

Inžinierius pagalvojo, tai gera idėja moderniam atkartojimui ir galimai puiki verslo niša. Pristatęs idėją savo bosams jis gavo palaiminimą sukurti elektrinį puodą, gaminantį maistą neaukštose temperatūrose. Taip 1950 metais rinkoje atsirado pirmieji lėtapuodžiai, tačiau tuo metu jie nesulaukė didelės sėkmės. 1970m Naxon Utilities nupirko Rival kompanija ir jau 1971m. naujai pristatė lėtapuodį ir dabar žinomu „Crock pot” pavadinimu.

Citrininis viščiukas su česnakais lėtapuodyje

Klasikinis amerikietiškas crock-pot’o patiekalas - citrininis viščiukas su česnakais. Paimkite kepimo indą su dangčiu, tinkamą naudojimui orkaitėje. Jo dugną pašlakstykite aliejumi, dėkite skersai skiltelių perpjautą česnako galvą ir ketvirčiais supjaustytą citriną. Ant viršaus, krūtinėle į viršų, dėkite ~1,5kg svorio viščiuką, viduje ir išorėje įtrintą druska, maltais juodaisiais pipirais ir jei norite - jūsų mėgiamais prieskoniais. Į viščiuko vidų įdėkite kelias traiškytas česnako skilteles ir pusę citrinos. Viščiuką apdėkite citrinos riekelėmis.

Uždenkite indą dangčiu, įdėkite į orkaitę ir įjunkite ją nustatydami +120C temperatūrą. Po 4 valandų gausite nuo kaulų byrančią mėsą gausiai išsiskyrusių sulčių vonelėje. Jeigu norite traškesnės odelės - atsargiai išimkite viščiuką ir padėkite jį į kitą indą, kurį pašaukite į +200C orkaitę grilio režimu ~10min. kol odelė pradės ruduoti. Arba nesiterliokite ir tiesiog neškite viščiuką į stalą. Jis bus minkštas, švelnus, birus, kvepiantis citrina ir česnakais.

---