pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Mitybos rekomendacijos sergantiesiems autoimuninėmis ligomis

Autoimuninės ligos - tai būklės, kai organizmo imuninė sistema atakuoja savo paties audinius. Mityba sergant imuninėmis ligomis turi didžiulę reikšmę, o daugumai autoimuninių ligų įtakos turi vienos ar kitos maistinės medžiagos netoleravimas.

Glitimo netoleravimas ir celiakija

Dabar labai populiaru iš savo mitybos raciono išimti glitimą (angl. „gluten“). Pasaulyje stebimas fenomenas, kad jį stipriai riboja iki 20 proc. gyventojų, bet faktiškai sutrikimą dėl nevirškinimo patiria tik… ~1 proc., tad be reikalo iš raciono išmetami geri produktai.

Kada tinka glitimo turintys produktai?

Dažnai būna, kad problema slypi ne glitime, o kitose medžiagose. Pavyzdžiui, jei valgote daug miltinių produktų, lėtinės ir uždegiminės reakcijos gali kilti dėl didelio kiekio greitųjų angliavandenių, kurių yra ir kituose produktuose.

Tokiu atveju reikėtų žemo glikeminio indekso dietos, o produktai, turintys glitimo, bet mažai apdoroti, puikiai tinka. Tokie produktai: perlinės kruopos ar viso grūdo spelta, kviečiai, rugiai.

Be specialisto priežiūros netikslingai atsisakius glitimo turinčių vertingų produktų, gali per daug sumažėti skaidulų kiekis ir padidėti įvairių ligų rizika. Dar blogiau, kad neieškant tikrosios problemos kitur ir negydant, sutrikimas pamažu tik sunkėja. Be to, prisideda stresas, kai kasdien tenka riboti mitybą renkantis produktus be gliuteno, derintis prie šeimos narių, tampa sunkiau keliauti bei valgyti ne namie.

Glitimo netoleravimo (celiakijos) simptomai

Galima išvardinti daugiau kaip 300 simptomų, susijusių su celiakija - plonojo žarnyno liga, kai organizmas negeba suvirškinti glitimo ir pažeidžiamas žarnynas, bei jos sukeltomis komplikacijomis, todėl atpažinti šią ligą yra sudėtinga. Kita vertus, tie simptomai gali kilti ir dėl kitų priežasčių, tad suversti viską glitimo netoleravimui irgi nereikėtų.

Jei kažkuriuos iš šių požymių jaučiate ir niekaip negalite su jais susitvarkyti - verta išsitirti. Jei diagnozė pasitvirtins, bus aišku ką daryti, jei ne - bus aišku, kad priežasčių ieškoti reikia kitur.

Dažniausi celiakijos simptomai ir požymiai yra susiję su maisto medžiagų ir vitaminų įsisavinimo sutrikimu, tai:

  • lėtinis vidurių užkietėjimas, kuris ir pakoregavus mitybą nesikeičia
  • lėtinis viduriavimas
  • pilvo skausmai ir pūtimas
  • dirgliosios žarnos sindromas
  • nepaaiškinamas tinimas
  • nerimas/depresija
  • lėtinis nuovargis
  • nemiga
  • galvos skausmas / migrena
  • dirglumas
  • artritas
  • dantų emalio defektai
  • pūslelinis dermatitas (dermatitis herpetiformis)
  • diabetas
  • reprodukcinės sistemos sutrikimai (mergaitėms vėluojančios menstruacijos); moterims persileidimai ar nepaaiškinamas nevaisingumas
  • anemija (geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties stokos)
  • neuropatijos
  • osteoporozė/osteopenija
  • nepaaiškinamas svorio priaugimas / netekimas, vaikams - mažas svorio prieaugis

Dažniau, nei kitiems celiakija nustatoma:

  • 3,9-12,3 proc. sergančių I tipo cukriniu diabetu
  • 5-12 proc. sergančių Dauno, Ternerio sindromais, kitomis autoimuninėmis ligomis
  • 4,5 proc. pirmos eilės giminaičiams, žmonėms su celiakija

Tyrimai celiakijai nustatyti

Sergant celiakija organizme susidaro antikūnai, puolantys plonosios žarnos gleivinę, kuri atsakinga už maisto medžiagų ir vitaminų įsisavinimą. Todėl prasideda uždegiminės reakcijos, maisto medžiagos nepatenka į kraują ir neišnešiojamos po organizmą, pažeidžiami įvairūs organai ir audiniai.

Tiksliai celiakijos diagnostikai reikalingi kompleksiniai tyrimai. Vieno nepakanka. Galimi net 5 tyrimų variantai:

  1. Audinių transgliutaminazės (aTG) IgA klasės antikūnų (atTG IgA + DGP IgA + bendras IgA) nustatymas.
  2. Endomiziumo IgA klasės antikūnai, EmA IgA.
  3. Deamiduoto gliadino peptido IgA ir IgG klasės antikūnai.
  4. ŽLA (HLA) haplotipai HLADQ2 ar HLA-DQ8.
  5. Endoskopija su dvylikapirštės žarnos biopsija - tiksliausias tyrimas.

Celiakija sergantis žmogus gali neturėti tokių antikūnų ir atvirkščiai - nesergančio žmogaus kraujyje jų gali būti. Nors glitimo netoleravimo testas pasižymi didesniu nei 90 proc. tikslumu, jo rezultatams įtakos gali turėti begliuteninė dieta, vartojamas prednizolonas (kortikosteroidai) ar kiti imunosupresiniai vaistai.

Autoimuninė mityba

Puikios naujienos sergantiems autoimuninėmis ligomis: reumatoidiniu artritu, vilklige, tiroiditu (Hašimoto), Sjogreno sindromu, žvyneline, 1 tipo diabetu, taip pat alergija, astma ir kt. Naujausi tyrimai rodo, kad laikantis specialios autoimuninės mitybos, galima sustabdyti ligų progresavimą, sumažinti uždegiminius procesus organizme.

Naujausi tyrimai rodo (Abbott R., Sadowski A., Alt A. 2019; Gauree G., Namee K., Sirisha G. ir kt. 2017), kad net tokios ligos, kaip opinis kolitas ar Krono liga (Krono liga - tai lėtinė žarnyno liga, kuri pažeidžia paviršinių bei giliųjų žarnų sienelių sluoksnius; opinis kolitas - lėtinis storosios žarnos uždegimas, kuris sukelia paviršinių gleivinės opų atsiradimą), gali būti suvaldytos, pasiekta remisija, sumažėti ligos simptomai.

Gauree G., Namee K., Sirisha G. ir kt. (2017) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad taikant autoimuninę dietą, ligų remisija jau po 6 savaičių buvo pasiekta 73 proc. tiriamųjų. Kitą tyrimą atliko Abbott R., Sadowski A., Alt A. (2019). Buvo tiriamos mitybos ir Hašimoto tiroidito sąsajos. 17 sergančių moterų 10 savaičių laikėsi autoimuninės mitybos. Skydliaukės rodikliuose statistiškai reikšmingų skirtumų nepastebėta, tačiau C reaktyvaus baltymo (CRB - tai vienas geriausių uždegimo rodiklių) rodikliai reikšmingai sumažėjo net 29 proc. Tyrėjai nurodo, kad autoimuninė mityba yra rekomenduojama sergantiems Hašimoto tiroiditu.

Turime žinoti, kad yra produktų, kurie organizme gali kelti uždegimą, išbalansuoti hormoninę sistemą. Maisto produktai, kurie tinka vienam - gali netikti kitam. • vaisių (geriausia rinktis 2-3 vnt. Šiuo laikotarpiu tikslinga vesti maisto dienoraštį.

Labai svarbu valgyti pakankamai maisto. Kasdien valgyti vaisius ir daržoves, turinčias daugiau angliavandenių (saldžias bulves, burokėlius, morkas, batatus ir kt.), geruosius riebalus ir aukštos kokybės, geriausia neriebius baltymų šaltinius (vištieną, kalakutieną, žuvį, jūros gėrybes).

Produktų grąžinimas į mitybą

Svarbu grąžinti tik po vieną produktą. Suvalgyti jo vieną kartą, vieną dieną ir pakankamai gausiai. Kitas 3-5 dienas valgyti pagal autoimuninio protokolo rekomendacijas. Produktus galima grąžinti tik kas 3-5 dienas, nes kartais organizmui reikia tiek laiko, kad sureaguotų į gautą maistą. Rašykite dienoraštį, stebėkite visus simptomus.

Jeigu atsinaujino kelių skausmas, ryte vargino refliuksas, ištino paakiai, nevirškino, pūtė pilvą, jautėtės pavargę ir t.t. - suvalgytas produktas jums netinka.

Reumatoidinis artritas

Reumatoidinis artritas (RA) - tai lėtinė autoimuninė liga, kuomet sąnariuose nuolat vyksta uždegiminiai procesai. Dažniausiai pažeidžiama keletas sąnarių, simetriškai abiejose pusėse - dažniau smulkūs pirštų, nykščių, riešų, pėdų, čiurnų , rečiau alkūnių, pečių, klubų, kelių.

Ankstyvasis reumatoidinis artritas pirmiausiai pažeidžia mažesnius sąnarius, ypač plaštakų, riešų ir pėdų. Ligai progresuojant, simptomai gali išplisti į kelius, kulkšnis, alkūnes, klubus ir pečius. Dalis reumatoidiniu artritu sergančių žmonių patiria simptomus ir požymius, kurie nėra susiję su sąnariais. Reumatoidinio artrito simptomai ir požymiai gali būti įvairaus sunkumo, taip pat kas kiek laiko atsirandantys bei išnykstantys.

Sergant reumatoidiniu artritu, organizme gaminami antikūnai prieš sinovinį dangalą (jis dengia kiekvieno sąnario vidinį paviršių). Dėl šios priežasties sąnario viduje ir aplink jį atsiranda uždegimas.

Reumatoidinio artrito tyrimai

Liga diagnozuojama pagal pasireiškiančius simptomus ir eigą, tačiau kartu yra būtini ir laboratoriniai tyrimai. Atlikus juos, galima atmesti kitokios kilmės sąnarių uždegimą arba patvirtinti šią autoimuninę ligą, kuriai reikia specifinio gydymo.

  • Reumatoidinis faktorius (RF) - reikalingas ligos diagnozei.
  • Bendras kraujo tyrimas - parodo, ar yra anemija (mažakraujystė) ir uždegimas, kurie būdingi reumatoidiniam artritui.
  • Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) - kuo liga aktyvesnė, tuo eritrocitų nusėdimo greitis labiau padidėjęs.

Reumatoidinio artrito stadijos

  • Ankstyvoji stadija: Jos metu daugelis ligonių junta sąnarių skausmą, sustingimą ar patinimą. Sąnario viduje pasireiškia uždegimas, jo audinys ištinsta.
  • Vidutinio sunkumo stadija: Jos metu sinovinio dangalo uždegimas pažeidžia sąnario kremzlę.
  • Sunki stadija: Pažeidimas apima ne tik kremzlę, bet ir pačius kaulus. Gali pasireikšti didesnis skausmas ir patinimas, raumenų silpnumas, mobilumo praradimas.
  • Paskutinė stadija: Sąnariai jau nebefunkcionuoja. Juose nebėra uždegimo, tačiau vis tiek gali pasireikšti skausmas, patinimas, sustingimas ir mobilumo praradimas, sumažėti raumenų jėga. Gali sunykti sąnariai, o kaulai suaugti (atsiranda ankilozė).

Perėjimas nuo pirmos iki ketvirtos RA stadijos gali užtrukti daug metų. Kai kurie pacientai per gyvenimą nepereina jų visų. Kai kuriems pasireiškia neaktyvūs artrito laikotarpiai.

Reumatoidinio artrito gydymas

Reumatoidinio artrito gydymas parenkamas kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgiant į ligos intensyvumą, kitas buvusias ir esamas ligas, vartojamus vaistus. Jis yra kompleksinis ir ilgalaikis. Svarbu, kad gydymas būtų pradėtas kuo anksčiau.

Vienas pagrindinių RA gydymo būdų - medikamentinis:

  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Tai bene dažniausiai šios ligos gydymui skiriami vaistai. Jie simptomiškai slopina uždegimą, skausmą ir patinimą.
  • Steroidiniai hormonai - artrito gydymui vartojami gliukokortikoidai (prednizolonas, metilprednizolonas) yra stiprūs priešuždegiminiai vaistai. Jie veikia daugelį uždegimo mechanizmų ir autoimuninį procesą. Visgi steroidiniai hormonai gali sukelti daug šalutinių poveikių ir gydymo komplikacijų.
  • Sintetiniai ligą modifikuojantys vaistai. Jiems priskiriamas plakvenilis, metotreksatas, sulfasalazinas, leflunomidas. Tokie vaistai pradeda veikti lėtai ir yra skiriami ilgam laikui. Jie slopina imuninę sistemą, tokiu būdu stabdydami ligos progresavimą.
  • Biologiniai vaistai. Tai biologinės medžiagos (baltymai, antikūnai), kurias paprastai gamina organizmo imuninės sistemos baltieji kraujo kūneliai (leukocitai). Jos gali specifiškai paveikti konkrečios imuninės ląstelės arba imuninio faktoriaus koncentraciją.

Įvairi ir subalansuota mityba gali padėti kontroliuoti uždegimą, kuris sukelia RA simptomus. Reumatoidiniu artritu sergantiems žmonėms gali būti naudinga viduržemio jūros dieta. Sergant reumatoidiniu artritu papildomai rekomenduojama valgyti maistą, kuriame gausu kalcio. Jis padeda palaikyti tvirtus kaulus, nes kai kurie RA gydymui skirti vaistai gali padidinti osteoporozės riziką. Ligos paūmėjimo metu gali pasireikšti anemija.

Vilkligė

Norint veiksmingai valdyti vilkligę, reikia laikytis įvairiapusio požiūrio, pabrėžiant gyvenimo būdo pokyčius, kurie gali turėti didelės įtakos jūsų sveikatai. Norėsite atkreipti dėmesį į subalansuotą mitybą, kurioje gausu antioksidantų, reguliariai užsiimti nedidelio fizinio krūvio mankšta, įgyvendinti streso valdymo ir miego higienos strategijas. Jūsų gebėjimą susidoroti su liga taip pat gali sustiprinti hidratacija ir palaikymo tinklo su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais kūrimas.

Lupus simptomų supratimas

Lupus simptomai dažnai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus, todėl labai svarbu anksti atpažinti požymius. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra nuovargis, sąnarių skausmas, odos bėrimas ir karščiavimas. Taip pat gali pasireikšti jautrumas šviesai, kai saulės spindulių poveikis sukelia odos reakcijas.

Be šių pagrindinių simptomų, galite susidurti su neurologinėmis problemomis, tokiomis kaip galvos skausmas, svaigulys ar pažinimo sunkumai, paprastai vadinami „vilkligės migla”. Tai gali turėti įtakos jūsų kasdienei veiklai ir bendrai gyvenimo kokybei. Svarbu atidžiai stebėti savo sveikatą ir, pastebėjus naujus ar pablogėjusius simptomus, kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Kai kuriems žmonėms taip pat gali pasireikšti inkstų pažeidimas, vadinamas vilkligės nefritu, dėl kurio gali patinti kojos ar padidėti kraujospūdis. Reguliarus tikrinimas ir laboratoriniai tyrimai gali padėti anksti pastebėti šias komplikacijas.

Subalansuotos mitybos svarba

Subalansuota mityba yra labai svarbi sergant vilklige ir palaikant bendrą sveikatą. Gerai subalansuota mityba aprūpina organizmą būtinomis maistinėmis medžiagomis, kurios palaiko imuninę funkciją, mažina uždegimą ir skatina gijimą. Daugiausia dėmesio skirkite įvairiems vaisiams ir daržovėms, neskaldytiems grūdams, liesiems baltymams ir sveikiems riebalams.

Vaisiuose ir daržovėse gausu antioksidantų, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir uždegimu. Stenkitės, kad lėkštė būtų spalvinga, nes skirtingos spalvos reiškia skirtingas maistines medžiagas. Neskaldyti grūdai, pavyzdžiui, rudieji ryžiai ir kvinojos, pasižymi itin svarbiomis skaidulomis, kurios palengvina virškinimą ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje.

Liesi baltymai, pavyzdžiui, žuvis, paukštiena ir ankštinės daržovės, palaiko raumenų sveikatą ir suteikia svarbių aminorūgščių. Omega-3 riebalų rūgštys, esančios riebiose žuvyse, pavyzdžiui, lašišoje, taip pat gali sumažinti uždegimą, o tai ypač naudinga sergantiesiems vilklige. Sveiki riebalai, pavyzdžiui, avokadai ir alyvuogių aliejus, prisideda prie širdies sveikatos ir gerina bendrą savijautą.

Reguliarūs fiziniai pratimai

Subalansuota mityba yra bendros sveikatos pagrindas, tačiau reguliarūs fiziniai pratimai yra ne mažiau svarbūs vilkligės simptomams valdyti ir gyvenimo kokybei gerinti. Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti širdies ir kraujagyslių sveikatą, sustiprinti raumenis ir pagerinti nuotaiką - visi šie veiksniai yra svarbūs sergant vilklige.

Rinkitės mažo fizinio krūvio pratimus, pavyzdžiui, vaikščiojimą, plaukimą ar važinėjimą dviračiu, nes jie palengvina sąnarių darbą ir sumažina traumų riziką. Pradėkite lėtai, ypač jei buvote neaktyvūs, ir palaipsniui didinkite savo aktyvumo lygį. Labai svarbu įsiklausyti į savo kūną; jei jaučiate padidėjusį nuovargį ar skausmą, sumažinkite krūvį ir leiskite pailsėti.

Į savo dienotvarkę įtraukite lankstumo ir jėgos treniruotes, nes jos gali padėti palaikyti sąnarių funkciją ir sumažinti sustingimą. Kiekvieną savaitę bent 150 minučių skirkite vidutinio sunkumo aerobinei veiklai, paskirstytai per kelias dienas. Nepamirškite, kaip svarbu apšilti ir atvėsti, kad išvengtumėte pervargimo.

Efektyvus streso valdymas

Sergantiesiems vilklige labai svarbu veiksmingai valdyti stresą, nes stresas gali sustiprinti ligos simptomus ir sukelti paūmėjimus. Norėdami veiksmingai valdyti stresą, pirmiausia turėtumėte nustatyti stresą sukeliančius veiksnius. Veskite dienoraštį, kad galėtumėte stebėti situacijas, kurios didina jūsų streso lygį, ir tai padės jums atpažinti dėsningumus ir sukurti streso įveikimo strategijas.

Įtraukdami atsipalaidavimo technikas į kasdienę rutiną, galite pastebimai sumažinti stresą. Apsvarstykite galimybę atlikti gilaus kvėpavimo pratimus, progresuojantį raumenų atsipalaidavimą arba vadovautis vaizdiniais. Šios technikos gali padėti nuraminti protą ir sumažinti fizinę įtampą.

Sąmoningumas ir meditacija taip pat naudingi streso valdymui. Kiekvieną dieną skyrę kelias minutes kvėpavimui arba sąmoningai veiklai, galite padidinti savo emocinį atsparumą.

Be to, labai svarbu sukurti paramos sistemą. Apsupkite save suprantančiais draugais ir šeimos nariais arba apsvarstykite galimybę prisijungti prie vilklige sergančių asmenų paramos grupės. Dalijimasis patirtimi gali suteikti bendrumo jausmą ir sumažinti izoliacijos jausmą.

Miego higienos prioritetas

Kokybiškas miegas yra labai svarbus imuninės sistemos funkcijai ir bendrai sveikatai palaikyti. Netinkamas miegas gali sustiprinti vilkligės simptomus, įskaitant nuovargį ir sąnarių skausmus.

Kad pagerintumėte miego higieną, sudarykite nuoseklų miego grafiką - eikite miegoti ir pabuskite kasdien tuo pačiu metu, net ir savaitgaliais. Susikurkite raminantį miego režimą, kuris jūsų kūnui signalizuotų, kad laikas nurimti. Mažiausiai valandą prieš miegą apribokite ekranų vaizdą, nes mėlyna šviesa gali trukdyti melatonino gamybai.

Jūsų miego aplinka turėtų būti palanki poilsiui; užtikrinkite, kad miegamajame būtų tamsu, tylu ir vėsu. Jei reikia, apsvarstykite galimybę naudoti užuolaidas ir baltojo triukšmo aparatus. Likus kelioms valandoms iki miego nevartokite kofeino ar sunkaus maisto, nes tai gali sutrikdyti miego ciklą.

Išlikti hidratuotam

Išlikti hidratuotam būtina visiems, tačiau sergantiesiems vilklige tai dar svarbiau. Dehidratacija gali sustiprinti simptomus, įskaitant nuovargį ir sąnarių skausmą, todėl labai svarbu palaikyti pakankamą skysčių kiekį. Kasdien išgerkite ne mažiau kaip aštuonias 8 stiklines vandens, tačiau individualūs poreikiai gali skirtis priklausomai nuo aktyvumo lygio ir klimato.

Apsvarstykite galimybę stebėti suvartojamų skysčių kiekį, kad įsitikintumėte, jog laikotės savo hidratacijos tikslų. Geriausias pasirinkimas - vanduo, bet taip pat galite vartoti žolelių arbatas ir sultinius. Atsargiai vartokite gėrimus su kofeinu, nes jie gali turėti diuretinį poveikį ir sukelti dehidrataciją.

Paramos tinklo kūrimas

Stiprus paramos tinklas gali labai pagerinti gyvenimo kokybę sergant vilklige. Labai svarbu apsupti save užjaučiančiais žmonėmis, kurie supranta jūsų iššūkius. Pradėkite nuo bendravimo su šeima ir draugais, kurie gali suteikti emocinę paramą ir praktinę pagalbą sunkiu metu. Svarbiausia - atviras bendravimas; pasidalykite savo patirtimi ir poreikiais, kad geriau suprastumėte.

Apsvarstykite galimybę prisijungti prie vietinių arba internetinių vilkligės paramos grupių. Šiose bendruomenėse galima dalytis įveikimo strategijomis, aptarti gydymo galimybes ir rasti padrąsinimo iš tų, kurie susiduria su panašiomis problemomis. Bendravimas su kitais, kurie susiduria su tais pačiais iššūkiais, gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą.

Vaistų ir gydymo stebėjimas

Norint veiksmingai valdyti vilkligę, labai svarbu sekti savo vaistų ir gydymo režimą. Pradėkite nuo išsamaus tvarkaraščio, kuriame nurodyta, kada vartoti kiekvieną vaistą, įskaitant dozę ir vartojimo dažnumą. Naudodamiesi tablečių organizatoriumi galėsite vaizdžiai valdyti kasdienį vartojimą ir išvengti praleistų dozių.

Reguliariai konsultuokitės su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju ir peržiūrėkite savo gydymo planą. Atsižvelgiant į simptomus ar šalutinį poveikį, gali prireikti jį koreguoti. Registruokite bet kokius savo sveikatos pokyčius, nes ši informacija gali padėti gydytojui priimti pagrįstus sprendimus dėl Jūsų gydymo.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar gali lupus simptomai skirtis priklausomai nuo žmogaus?

Taip, vilkligės simptomai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Jums gali pasireikšti nuovargis, sąnarių skausmas ar odos bėrimai, o kitam žmogui gali būti kitokių požymių. Kiekvieno žmogaus reakcija į vilkligę yra unikali ir nenuspėjama.

Ar yra konkrečių maisto produktų, kurių reikia vengti sergant vilklige?

Turėtumėte vengti apdorotos mėsos, rafinuoto cukraus ir daug natrio turinčių produktų, nes jie gali sustiprinti organizmo uždegimą ir diskomfortą.

Kaip orų pokyčiai gali paveikti vilkligės simptomus?

Dėl šalčio, karščio ar drėgmės gali padidėti nuovargis, atsirasti sąnarių skausmas ar odos bėrimai.

Ar saugu keliauti sergant vilklige?

Turėtumėte atsižvelgti į savo sveikatos būklę, kruopščiai planuoti ir susipakuoti reikiamus vaistus. Visada pasikonsultuokite su gydytoju, kad būtumėte pasirengę bet kokiai situacijai.

Kokie alternatyvūs gydymo būdai gali padėti valdyti liupusą?

Alternatyvūs gydymo būdai, kurie gali padėti, yra akupunktūra, joga ir mitybos pokyčiai.