Šių metų pradžioje, kai porą kartų lankiausi Suvalkuse, miesto prekybos centrai buvo sausakimši, o didžiausioje mieste „Kaufland“ parduotuvėje beveik visi pirkėjai kalbėdavo lietuviškai. Žmonės stumdydavosi prie prekystalių ir graibstydavo pigų maistą. Tik pavargusios ir piktos lenkės pardavėjos primindavo, kad esu ne Lietuvoje.
Tačiau visai kitokį vaizdą „Kaufland“ buvo galima išvysti prieš gerą savaitę, šeštadienio vidurdienį. Lietuviškai kalbėjo gal kas antras pirkėjas, tačiau žmonių buvo kur kas mažiau. Prieš pusę metų pirkėjai į Lenkiją skubėdavo ankstyvą rytą, nes vėliau nebelikdavo šviežių produktų. Dabar ir popietę lieka gausybė prekių.
Šiandien užsukti į lenkų degalines neapsimoka, nes litras dyzelino Suvalkuose kainuoja apie 15 centų, o populiariausio benzino - keliais centais brangiau nei Lietuvoje. Be to, ankstyvą pavasarį zlotas kainavo 72, o dabar - 83-85 lietuviškus centus. Anksčiau lietuviai girdavosi Lenkijoje apsipirkdavę bent trečdaliu pigiau nei Lietuvoje, dabar galima sutaupyti apie 15-25 proc. - priklauso nuo to, ką perki.
Iš tiesų saulėgrąžų aliejaus (buvo tik viena rūšis) litras „Kaufland“ kainavo 6,09 lito. O „Maxima“ Vilniuje - 3,89 lito. Tiesa, augalinis aliejus Lenkijoje 34 centais pigesnis nei Lietuvoje.
Žiemą Lenkijoje buvo viskas pigiau nei Lietuvoje. Rugsėjį „Maxima“, be jau minėto saulėgrąžų aliejaus, pigiau buvo galima nusipirkti kopūstų, bulvių, citrinų, lenkiškų „Lubello“ makaronų, „Jacobs“ kavos ir, kas labiausiai nustebino, šviežio kiaulienos kumpio. Kai kurios daržovės Lietuvoje pigesnės nepaisant to, kad Lenkijoje joms taikomas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas.
Mėsos Kainų Pokyčiai
Prieš pusmetį bene populiariausia prekė Suvalkuose buvo šviežia mėsa ir paukštiena. Kur nepirksi, jei ji kainavo beveik perpus mažiau nei Lietuvoje! Dabar kilogramas mėsos Lenkijos parduotuvėje kainuoja beveik tiek pat, kiek Lietuvos turguje.
Pavyzdžiui, kilogramas kalakuto krūtinėlės Vilniaus „Maxima“ vasarį ir rugsėjį kainavo tiek pat - po 20,99 lito. „Kaufland“ Suvalkuose ši paukštiena, skaičiuojant kainą litais, pabrango nuo 11,51 iki 15,95 lito. Kiaulienos kumpis „Maxima“ per tą patį laiką atpigo nuo 15,99 iki 14,48 lito, o „Kaufland“ pabrango nuo 9,86 iki 14,62 lito už kilogramą.
Vis dėlto, kitokia kiauliena Lenkijoje šiek tiek pigesnė nei mūsų šalyje. Mėsa Lenkijoje šiek tiek brango ir skaičiuojant zlotais. Daugiausia Lenkijoje galima sutaupyti perkant bakalėjos produktus. Pavyzdžiui, pigiausių aukščiausios rūšies miltų kilogramas „Maxima“ kainuoja 2,38 lito, o „Kaufland“ - tik 1 litą.
Kodėl Sumažėjo Lietuvių Srautas?
Šį klausimą pateikiau dešimčiai atsitiktinai užkalbintų Lenkijoje sutiktų lietuvių. Vieni teigė, kad važinėti į Suvalkus kai kam iš pradžių buvo pramoga, tačiau vėliau ji atsibodo. Dar kiti spėliojo, kad žmonės rudenį užsiėmę: kasa bulves, grybauja, vasarą patys užsiaugino daržovių, o į Suvalkus vėl patrauks žiemą.
„Šiemet daug žmonių neteko darbo, nuskurdo, todėl čia atvažiuoti ir iškart išleisti kelis šimtus litų neturi galimybių“, - teigė iš Marijampolės atvykusi moteris. Tačiau dauguma kaip pagrindinę priežastį nurodė lietuvių nenaudai besikeičiantį zloto kursą.
Prie parduotuvės sutikti Tadas ir Gintaras su šeimomis, atsikėlę ketvirtą valandą ryto, į Suvalkus atvažiavo net iš Šilutės. Vidurdienį jie jau buvo prisikrovę pilną autobusiuką maisto produktų. „Kelionei išleidžiame apie šimtą litų, tačiau apsiperkame maždaug penktadaliu pigiau. Važiuojame kartą per mėnesį. Kai ką parduoda prekių užsisakantiems pažįstamiems.“
Keturių vaikų motina iš Šakių Audronė, kad būtų smagiau, į kelionę pasiėmė draugę Liną. Moterys maisto produktų prisikrovė pilną automobilio bagažinę, o kas netilpo, susidėjo į saloną. „Važiuoju čia ne iš gero gyvenimo. Pamaitinti didelę šeimą Lietuvoje nelengva. Mus gelbėja pigesni lenkiški produktai“, - pasakojo moteris. Ji prisipirko maisto už maždaug 400 litų ir suskaičiavo, kad Lietuvoje už tą patį būtų sumokėjusi apie 600 litų.
Robertas iš Lazdijų į Lenkiją važinėja tik dėl pigesnių prekių mažam vaikui. Maistas jo nedomina. „Didelė gerų sauskelnių pakuotė čia kainuoja apie 35 litus. Lietuvoje netgi per akcijas taip pigu nebūna“, - kelionių į kaimyninę šalį priežastį nurodė vyras.
Didieji Lietuvos prekybos tinklai šiemet šalyje jau uždarė apie 20 parduotuvių, tačiau prekybos centrų pasienyje neliečia. „Nors apyvarta juose sumažėjusi, mes tikimės, kad tai tik laikina problema, kuri toliau brangstant zlotui bus išspręsta. Uždaryti parduotuvę, o po to ją atidaryti iš naujo būtų per brangu“, - teigė „Norfos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Prekybininkai sako, kad žmonės vėl grįžta į jų parduotuves. Jie viliasi, kad Lenkija ateityje panaikins ir lengvatinius 3-7 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifus. „Norėdami pritraukti pirkėją, pasienyje organizuojame papildomų akcijų. Siūlome žmonėms pigiau tų produktų, kurie paklausūs Lenkijoje“, - sakė „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė. „Rimi Lietuva“ skelbia kaip alternatyvą apsipirkimams alytiškiams pasiūliusi pigesnių prekių parduotuvę „Supernetto“.
Lietuviški Gaminiai Lenkijoje Pigiau
Suvalkuose galima rasti ir keletą Lietuvoje pagamintų prekių. Visos kainuoja mažiau nei mūsų prekybos tinkluose. Pavyzdžiui, mineralinis vanduo „Rasa“ Vilniuje kainuoja 2,39 lito, o Lenkijoje - 1,5 lito.
Mėsos perdirbėjai pastebėjo, kad lietuviškiems gaminiams taikomas griežtas vertinimas pagal rūšis, o kaimyninės Lenkijos gamintojams galioja Europos Sąjungos standartai ir produktai pagal rūšis nėra skirstomi, nors pardavinėjami Lietuvos parduotuvėse šalia lietuviškųjų. Pastebima, kad iš Lenkijos atvežama produkcija dažniausiai būna pigi ir žemesnės kokybės - kadangi gamintojams iš kaimyninės šalies neprivaloma nurodyti gamintojo rūšies, jie dažniausiai būna II rūšies ir prastesnės kokybės.
Griežtas skirstymas į rūšis įvestas Vokietijoje, kas paveikė ir Lietuvoje galiojančio standarto kriterijus. Pasak jo, gaminių kokybę galima skirstyti pagal rūšį: yra geriausia - aukščiausia rūšis, po to - pirma rūšis, mažiausiai reikalavimų keliama antros rūšies gaminiams.
„Reikia žiūrėti, kokia yra dešrelių kilmės šalis. Jeigu jos yra pagamintos Lietuvoje, mūsų gamintojai turi naudotis numatytų standartų reikalavimais ir gaminiai yra skirstomi į aukščiausios, pirmos ir antros rūšies. Aukščiausios rūšies gaminiams naudojama tik mėsa, pirmos rūšies gaminiams - sojos, antroje rūšyje galima naudoti ir daugiau pakaitalų. Yra galimybė pagaminti antros rūšies lietuvišką gaminį už 5 litus, jis bus žemiausios galimos kokybės Lietuvoje, tačiau importuojantys gaminius nėra įpareigoti laikytis lietuviškų standartų ir susidaro tokia situacija, kai iš Estijos importuojamos dešrelės po 3,9 lito, kai lietuviai pagal savo standartus už tokią kainą pagaminti negali“, - guodžiasi mėsos perdirbėjų atstovas.
Anot jo, kitose šalyse dešrelės nėra skirstomos pagal jų rūšį, o ant pakuočių rašoma, kiek gaminiuose yra mėsos, nedetalizuojant, ar ten yra mėsa, ar jos pakaitalas. Pasak jo, ant lenkiškų ar estiškų dešrelių rūšis yra nenurodoma ir dėl to importuotojas yra konkurencingesnis. Be to, anot E.Mackevičiaus, žemiausios rūšies lietuviškų dešrelių kaina dėl papildomų reikalavimų yra didesnė, nei pigiausių dešrelių iš kaimyninių šalių.
Asociacijos duomenimis, dabar vidutinė iš Estijos importuojamų dešrelių kilogramo kaina siekia 3,9 lito, iš Lenkijos - 5,1 lito, o Lietuvos gamintojų eksportuojamų dešrelių vidutinė kaina 12 litų už kilogramą. E. Mackevičius paaiškina, kad taip yra dėl to, kad užsienyje paklausiausi aukščiausios rūšies lietuviški gaminiai.
Mėsos Sudėtis ir Subproduktai
Tačiau mėsos perdirbėjų asociacija primena, kad jei ant dešrelių parašyta, jog juose yra kiaulienos, vadinasi juose yra kiaulienos mėsos, o ne mėsos subproduktų, t.y. plaučių, skrandžių ar kepenų. „Jeigu parašyta, kad yra 20 proc. kiaulienos, tai ir bus 20 proc. kiaulių mėsos. Paprastai subproduktai naudojami kitiems gaminiams, pavyzdžiui, kepeninėms dešroms.
Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas skaičiuoja, jog brangiausios dešrelės yra jautienos, tačiau jos yra nepaklausios dėl kainos ir kietumo, todėl dažniausiai naudojamas jautienos ir kiaulienos mišinys, antroje vietoje pagal kainą - kiaulienos dešrelės, trečioje - paukštienos. Paprastai vištiena yra brangesnė nei kalakutiena.
Natūralaus gydymo centro vadovė ir gydytoja homeopatė Aiva Vaivarienė sako, jog savo pacientams niekada nerekomenduoja valgyti dešrelių ar kitų perdirbtų gaminių, pirmenybė teikiama natūraliai mėsai. Ji primena, kad perkant produktus būtina skaityti sudėtį, o jei sudėties skyrelyje nėra ką skaityti - dar geriau.
Saugumas ir Kokybė
Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė valstybinė maisto produktų inspektorė Viktorija Septilkienė pabrėžia kitą aspektą: svarbiausia, kad tiek mėsa, tiek jos gaminiai būtų tinkamai ir saugiai pagaminti, patiekti, o jau žmogaus teisė pasirinkti, kas jam atrodo patraukliausia.
„Aš esu už dešrelių valgymą, nes jos yra saugios ir skanios. Reikia pabrėžti, kad būtina skaityti sudėtį. Aukščiausios rūšies dešrelės Lietuvoje yra gaminamos pagal aukščiausios kokybės standartus, tai yra reglamentuota. Užsieniečiai gali įvežti pagal savo standartus gaminamus gaminius ir jų rūšingumas gali visiškai neatitikti mūsiškio. Lietuviškuose aukščiausios rūšies gaminiuose negali būti ne mėsos žaliavų“, - savo nuomonę pagrindžia V.Septilkienė.
Specialistė laikosi nuomonės, jog dešrų sudėtyje pamačius žodį „odelės“ nereikėtų išsigąsti - jos yra sudarytos iš kolageno, t.y. baltymų. O odelės naudojamos ir gaminant kai kuriuos patiekalus namie. „Juk šaltieną žmonės valgo“, - primena specialistė.
II Rūšies Dešrelių Sudėtis
II rūšies dešrelių, kurių kilogramo kaina mažmeninės prekybos tinkle yra 4,62 Lt, sudėtis yra: mechaniškai atskirta vištiena, kiaulių odelių emulsija, mechaniškai atskirta kalakutiena 21 proc., vanduo, viščiukų broilerių odelės, manai 3,5 proc., druska, bulvių krakmolas 2,1 proc., stabilizatorius difosfatas, prieskonių ekstraktai, antioksidatorius natrio eritorbatas, kvapiosios madžiagos, dažiklis karminas, žirnių skaidulos, tirštikliai: eucheumos jūros dumbliai, guaro derva; konservantas natrio nitritas.
V.Septilkienė paaiškina kai kurias dešrelių sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, kas yra kiaulių odelių emulsija. „Tai yra mėsos gaminys, jis pagamintas iš odelių, kurios yra nulupamos nuo skerdienos, susmulkinamos, į jas kartais dedama šiek tiek rūgštingumą reguliuojančių medžiagų, kad jos negestų, nes ant odos būna mikroorganizmų, ir tada jos yra dedamos į dešras, - vardija specialistė. - Jos yra reikalingos dešrose, nes suteikia gaminiui konsistencijos. Jei krakmolas yra augalinės kilmės baltiminis tirštiklis, tai odelės - gyvulinės.“
| Šalis | Vidutinė dešrelių kaina (Lt/kg) |
|---|---|
| Estija (importas) | 3.9 |
| Lenkija (importas) | 5.1 |
| Lietuva (eksportas) | 12.0 |