Žuvys nacionaliniais simboliais pradėtos rinkti palyginti neseniai.

Žuvų Simbolika įvairiose Kultūrose

Kinų mitologijoje žuvis simbolizuoja gausą, turtus, vaisingumą ir harmoniją. Taigi kinų kalbos žodis „yu“ turi dvi reikšmes: žuvis ir... gausa. Neįmanoma sugalvoti stipresnį amuletą, kuriuo siekiama pridėti materialinių turtų.

Žuvis taip pat laikoma dvasinių pasiekimų simboliu, ją naudoja tie, kurie siekia pažinti save ir tyrinėti savo vidinį pasaulį. Pagal Feng Shui, žuvų pora laikoma vienu iš Budos simbolių.

Žuvų pora atneš sėkmę, suteiks įkvėpimą, apsaugos nuo piktų žvilgsnių ir negatyvo. Žuvų simboliką galima pastebėti, pavyzdžiui, krikščionybėje (Jėzus Kristus maitino alkanus žmones žuvimi ir duona), induizme žuvis yra vienas iš dievo Višnaus įsikūnijimų (avatarų). Pasak legendos, įgavęs Matsjavatarą, žuvies pavidalą, Višnu išgelbėjo Manu, visų žmonių protėvį, taip pat senovės Graikijos mituose (meilės deivę Afroditę pagimdė motina Vandenė, kurios vienas avatarų buvo Žuvis). Turėdama tiesioginį ryšį su vandens stichija, pagal Feng Shui, žuvis, kaip ir vanduo, turi gebėjimą apvalyti.

Lietuvos Žuvų Legendos ir Tradicijos

Keistos išvaizdos upinės nėgės arba devynakės labai vertinamos Nemuno žemupyje. Jos populiarios ir Rygos įlankoje. Nėgės gaudomos pintais vyteliniais bučiukais. Anksčiau buvo statomi žvejybos įrenginiai, vadinami nėginiais vartais. Pavasarinės nėgės, skrudintos ant specialių grotelių, buvo gegužės iškylų delikatesai.

Nemuno vidurupyje yra daug gražių su žvejyba susijusių tradicijų. Pavyzdžiui, Veliuonos herbe yra keturdantis karpis, Karmėlavos herbe - dvi viena virš kitos suguldytos žuvys. Atskirai primintini žiobriai. Tai - sezoninės žuvys, kurios neršti kilo į Nemuno vidurupį.

Kitos populiarios vidaus vandenų žuvys yra ešeriai, sterkai ir pūgžliai. Bet juos populiarumu pranoksta Kuršių mariose sugauti ir Rusnėje, Nidoje bei Juodkrantėje išrūkyti karšiai.

Buvę Rytprūsiai, Vokietija, Švedijos regionai labai vertina ungurius. Švedijos Skanės regione kasmet nuo rugpjūčio vidurio iki šv. Martyno (rugsėjo vidurys) rengiamos ungurių šventės. Netgi renkami ungurių karaliai.

Lietuvoje pirmenybė labiau teikiama lydekoms ir vėgėlėms. Lydekos ypač populiarios Vidurio Lietuvoje. Jos, kaip pamaryje upinės plekšnės, dėl kryžiaus piešinio ant viršugalvio vadinamos „pateptosiomis žuvimis“ arba „Marijos žuvele“.

Rytų Lietuvos giliavandenių ežerų populiariausios lašišinės žuvys yra seliavos. Strimelės arba silkelės taip pat galėtų būti išrinktos mūsų šalies nacionaline žuvimi. Lietuvoje silkės yra tradicinis pasninko maistas. XX a. Populiarios mūsų pajūryje ir menkės. Jos populiarumo apogėjų išgyvena pastaruosius dvidešimt metų.

Dėmesys stintoms padidėja viduržiemį, kai ant Kuršių marių ledo prasideda stintmetis. Anksčiau ant Kuršių marių ledo vyko baidomoji stintų žvejyba, vadinta bumbinamąja arba spurkinamąja žūkle. Senos stintų žvejybos tradicijos, buvusios primirštos, pastaruoju metu vėl prisimenamos. Nuo 2004 metų ir Palangoje pradėtos rengti stintų šventės.

Atlantinis eršketas tapo Europoje saugomų žuvų simboliu. Kuršių mariose ir Nemuno vidurupyje iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio apie šias įspūdingo dydžio keistos išvaizdos žuvis sklandė legendos. Kuršių marių simbolis buvo ir mažosios perpelės. Paskutiniaisiais XX a. metais jos buvo išnykusios. Tačiau, švarėjant vandenims, jų būriai natūraliai atsikūrė. Perpelės tarsi tapo Kuršių marių vandenų užterštumo rodikliu.

Kita rimta pretendentė į žuvų simbolius yra lašiša. Vienu metu jos buvo tauriausios pamario žuvys. Lašišų žvejybą kontroliavo valstybė, iš jų gauta daugiausiai pajamų. Kronikose rašoma, kad 1412 m. XIX a. viduryje daugelio keliautojų aprašuose apie Rytprūsius minima Rusnės kultūrinė įžymybė - lašišinė užtūra. Į Rusnę pasižiūrėti lašišinės žvejybos buvo atvažiavęs Prūsijos kronprincas.

Įdomūs Faktai apie Žuvis

• Milžiniškas sidabriniais žvynais pasipuošęs silkių karalius (angl. giant oarfish) buvo pastebėtas bauginančiai vertikaliai plūduriuojantis netoli Žuifango rajono Taipėjuje.
• Yra paplitęs įsitikinimas, kad pastebėtas silkių karalius yra įspėjimas apie artėjančias stichines nelaimes, nes sakoma, kad šios žuvys pasirodo prieš cunamį ar žemės drebėjimą.
• Šamai - paslaptingos žuvys. Jiems priklauso apverstų valčių istorijos, praryjami paukščiai, kiti gyvūnai ar net vaikai. Šamai yra didžiausios mūsų gėlųjų vandenų plėšriosios, ilgaamžės žuvys, jie mėgsta gilias, duobėtas, akmenuotas vietas.

Ventos Upės Legendos

El. Venta seniau buvo įvardijama kaip žuvingiausia Lietuvos upė. Ten buvo parašyta, kad lydekos kartais išauga iki 1,5 metro ir sveria iki 30 kilogramų. Vėliau perskaičiau profesoriaus Tado Ivanausko rašinį, kad kartą buvusi pagauta net daugiau nei 76 kilogramus sverianti lydeka. Venta buvo ne tik žuvinga, švari, bet ir vandeninga.

Žmonės ne kartą matavo jos plotį ir gylį. Matavimo duomenis vis pateikdavo dalį senoviniais, dalį naujais matavimo vienetais: plotis esąs 40 sieksnių, o gylis sietuvose - keturi metrai.

Šamo nauda ir paruošimas

Šamo mėsa ne tik puikiai tinka skaniai, bet ir sveikai vakarienei. Šamyje yra daug naudingų medžiagų - magnio, kalcio, kalio, geležies, A, B, C ir D vitaminų. Produktas gausus jodo, todėl jis gali būti naudingas žmonėms, sergantiems skydliaukės ligomis. „Omega-3“ ir „Omega-6“ nesočiųjų riebalų rūgštys sumažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę ir normalizuoja kraujospūdį, pagerina smegenų funkciją.

Mitybos ekspertų ir maisto žinovų šamas vertinamas už tai, kad jo nebyranti, neriebi minkšta mėsa tinka bet kuriam gaminimo būdui. Šamo mėsa yra turtinga ne tik baltymų, bet ir vitaminų, todėl kai kurie specialistai šamo mėsą prilygina sveikuolių pamėgtai kalakutienai.

Šamo žuvį, kaip ir daugelį kitų, galima pagaminti įvairiausiais būdais. Nors įprastai žuvis yra kepama orkaitėje, ją taip pat galima rūkyti, sūdyti, virti garuose, kepti ant keptuvės ar grilyje. Šamo file rekomenduojama suvartoti per penkias dienas, jo odelę nėra valgoma, o jei vis dėlto nuspręsite kepti žuvį su odele - rekomenduojama odelę subadyti.

Azijietiško stiliaus salotos su ant grotelių kepto šamo filė (2 asmenims)

Reikės:

• 100 g balto kopūsto
• 100 g mėlyno kopūsto
• 80 g „Iceberg“ salotos
• 1 morkos
• 1/4 ilgavaisio agurko
• 1-2 svogūnų laiškų
• 1/2 žalios paprikos
• 2-3 šviežio baziliko šakelės
• nedidelio ryšulėlio šviežios kalendros
• 250 g marinuotų šamo filė gabalėlių
• 2 šaukštų skrudintų žemės riešutų
• šiek tiek aitriosios paprikos

Padažui:

• 1 laimo vaisiaus sulčių
• 1,5 šaukšto rudojo cukraus
• 1 šaukšto sojos padažo arba žuvies padažo

Karpininkų legendos

Ne tik medžiotojai, bet ir žvejai turi begalę savų padavimų ir legendų apie neva akademiškai protingas ir sunkiai sugaunamas žuvis. Viena iš tokių žuvų - karpis.

Kad didelis laukinis karpis yra sunkiai sugaunama žuvis - legenda. Jų tiesiog kur kas mažiau nei įprastų žuvų, jų įpročiai specifiniai, jų žvejyba brangi.

Įrankiai karpių žvejybai, be abejo, turi būti specializuoti. Nebūtinai pačios aukščiausios klasės, bet pritaikyti būtent tos žuvies gaudymui. Didieji karpiai dažnai laikosi gana toli nuo kranto. Mesti reikia smagiai ir gana didelius svarelius.

---