Kava. Du skiemenys ir keturios raidės. Žodis, kuris mums reiškia daug daugiau nei karštą gėrimą. Sakytume, kad tai dar vienas pasaulio stebuklas, be kurio dabar neįsivaizduotume savo gyvenimo ir kasdienybės.

Kavos Atsiradimo Legenda

Tačiau kaip ir kiekvienas stebuklas, šis irgi yra apipintas legendomis. Pasak legendos, visai netikėtai kavą atrado Abisinijos ožkų piemuo Kaldi. Ganydamas avis piemuo pastebėjo, kad jo ožkos vis slapčia paragauja raudonų uogų, kurios sirpo ant netoliese augančių krūmų, o paragavusios jos imdavo elgtis labai neįprastai. Smalsumo vedamas, Kaldi pats paragavo šių karčių uogų bei taip pat kaip ir jo ožkos, piemuo pajuto energijos antplūdį bei puolė šokti ir dainuoti. Visa tai pastebėjo šalia buvusio vienuolyno abatas.

Pririnkęs uogų, jis atnešė jų paragauti vienuoliams. Šie paragavę karčių uogų nusivylė ir išjuokę abatą, išmetė jas į laužą. Po kelių akimirkų vienuoliai pajuto svaiginantį aromatą sklindantį iš lauže skrundančių uogų ir nusprendė užpilti apdegusias uogas šiltu vandeniu. Būtent taip, anot legendos, buvo atrastas sodraus skonio ir energijos suteikiantis gėrimas. Nors pasaulyje egzistuoja ne viena kavos atsiradimo istoriją pasakojanti legenda, visgi, kavos pupelių tėvyne laikoma Etiopija.

Kavos Paplitimas

Tikrasis kavos gėrimo kultas prasidėjo Arabijoje, kuomet XI-XII amžiuje ji pirmą kartą buvo atgabenta iš Etiopijos. Manoma, kad būtent arabai pakrikštijo kavą, pavadindami ją arabišku žodžiu „qahwah“. Kavą po arabiškuosius kraštus daugiausiai platino piligrimai, keliaujantys pro Meką ir Medianą. Apie XVI a. kava išplito po visą islamo pasaulį ir apėmė Egiptą, Šiaurės Afrikos regionus, Jemeną, Siriją, Pietų Indiją ir Turkiją. Būtent Turkijoje kavą buvo pradėta skrudinti ir gardinti įvairiais prieskoniais.

Maždaug po keturių amžių, apie XVI a. kava pasiekė ne tik Egiptą, Šiaurės Afrikos regionus, Siriją, Pietų Indiją, bet ir Turkiją, kur kavos pupelės pradėtos įvairiais būdais skrudinti ir net gardinti.Į Europą kavos pupelės atkeliavo Venecijos pirklių arklių tempiamais vežimais maždaug XVII a.

Kavos atsiradimas Europoje

Už iki tol nematyto juodos spalvos gėrimo atsiradimo Europoje turėtume dėkoti Venecijos pirkliams, kurie pirmieji pradėjo gabenti kavos pupeles iš arabiškojo pasaulio nedideliais kiekiais ir jau XVII amžiuje šis gėrimas tapo pasiekiamas ir Europoje. Tiesa, iš pradžių į šį juodą gėrimą buvo žvelgiama nepasitikėjimo pilnomis akimis, o krikščioniškoji bendruomenė kavą praminė net „velnio gėrimu“ ir norėjo uždrausti, tačiau popiežius paragavęs kavos ne tik nesutiko su siekiu uždrausti kavos pupeles, bet net ir sutiekė joms palaiminimą!Neilgai trukus didžiausių Europos miestų centruose ėmė atsidarinėti kavinės, ėmė vystytis kavos gėrimo kultūra. Kava pakeitė įprastus tuo metu ryto gėrimus- alų ir vyną, o žmonės netruko pastebėti teigiamus to aspektus- dienos prasidėdavo su didesne energija, darbo kokybė stipriai išaugo.

Kavos atsiradimas Azijoje

Augant kavos vartojimui pradėta ieškoti galimybių kavą auginti laisvose kolonizuotose žemėse, o vieni pirmųjų kavos sodinukus pabandę paversti į plantacijas europiečių buvo olandai. XVII amžiaus pabaigoje jų bandymas įkurti kavos plantacijos Indijoje buvo nesėkmingas, tačiau galiausiai jiems tai pavyko Javos saloje, Indonezijoje, kur kavos sodinukai prigijo. Netrukus plantacija buvo įrengta ir kitoje- Sumatros saloje ir taip Olandija, nors ir neturėdama sąlygų kavos auginimui savo žemėje, tapo labai svarbi kavos rinkos dalyvė.

Kavos atsiradimas Amerikoje

Įdomu, jog būtent Olandijos sostinės Amsterdamo meras 1714 m. padovanojo mažą kavamedžio augalą Prancūzijos karaliui Liudvikui XIV. Šis sodinuką liepė pasodinti Karališkajame botanikos sode Paryžiuje. Nepraėjus nė 10 metų, 1723 m., jaunas karinio jūrų laivyno pareigūnas Gabriel de Clieu leidosi į sunkią ir iššūkių kupiną kelionę, siekdamas nugabenti karaliaus kavamedžio sodinukus į Prancūzijai priklausiusią Martinikos salą Karibų jūroje, kur tikėtasi, jog sodinukai prigis. Atsižvelgus į puikias sąlygas kavos auginimui nenuostabu, jog kavos sodinukai prigijo. Ir ne tik prigijo, o per sekančius 50 metų išaugo į milžiniškas beveik 20 milijonų kavamedžių turinčias plantacijas. Vėliau šie sodinukai pateko į Centrinę ir Pietų Ameriką, kuriose šiandien užauginama didžioji dalis visos pasaulinės kavos produkcijos.

Kavos Rūšys

Šiandien kava auginama penkiuose stambiuose regionuose: Pietų Amerikoje, Centrinėje Amerikoje, Afrikoje, Azijoje ir Okeanijoje. Pasaulyje yra daugiau nei 60 kavos rūšių, tačiau komercinę vertę turi tik trys: Arabika (Coffea Arabica), Robusta (Coffea Canephora) ir Liberika (Coffee Liberica). Kavos pupelių rūšys skirstomos pagal kavamedžių auginimo vietą (Kenijos, braziliška kava ir kt.) arba kavamedžių rūšį (arabika, liberika, robusta).

• Arabika: kilusi iš Etiopijos, tačiau šiandien auginama visame pasaulyje.
• Robusta: aptikta Konge ir paplito po visą tropinę Afriką, Indoneziją, Vietnamą ir kitas šalis.
• Liberika: mažiau paplitusi kavamedžių rūšis, kilusi Liberijoje Vakarų Afrikoje.

Maždaug 65% pasaulyje išauginamos kavos yra arabika, o 35% - robusta. Arabikos skonis yra švelnesnis ir turi daugiau atspalvių negu robustos skonis. Robusta labiausiai tinka stipriai paskrudintos kavos mišiniams, skirtiems gaminti espreso ar prancūziško stiliaus kavą. Robusta espreso kavai suteikia konsistencijos ir karamelinę putą. Skirtingai, nei arabikos ir robustos kavos, kurios yra plačiai auginamos visame pasaulyje, liberika yra mažiau populiari. Liberikos pupelės savo dydžiu lenkia ir arabiką, ir robustą, tačiau iš liberikos pupelių paruoštas gėrimas yra prastesnio skonio. Šios pupelės naudojamos kavos gėrimams ir tirpiai kavai gaminti.

Kavos Auginimo Sąlygos

Kava auginama tropikuose, regione tarp šiaurės (Vėžio) ir pietų (Ožiaragio) atogrąžų. Kavamedžiui per metus reikia daug lietaus - maždaug 1,5-2 tūkst. mm per metus. Temperatūra skirtingų rūšių kavoms turi skirtis: arabikai reikalinga 15-24 ˚C temperatūra, o robustai - 24-30 ˚C.

Kava auginama aukštose vietovėse. Arabikai optimalus aukštis - 1000-2000 m virš jūros lygio, o robustai - maždaug 100-700 m virš jūros lygio. Kuo aukštesnė vieta, tuo aromatingesnės tampa kavos pupelės.

Kavos Vartojimo Tendencijos

Šiandien mėgautis kava galime kiekvienas. Dažnai tai tampa ryto ritualu ar maža pertraukėle tarp dienos darbų ir rūpesčių. Dažnai į mūsų namus kavos pupelės atkeliauja internetu - taip galima sutaupyti ne tik taip brangaus laiko, bet ir pinigų.

Priešingai nei anksčiau, šiandien mus džiugina didelė pupelių pasiūla: espresso kava, rūšinė kava, kava be kofeino - tai tik keli variantai, kaip galima žvaliai pradėti dieną. Visgi, kai tokia didelė kavos pupelių pasiūla kartais galima sutrikti ir nežinoti, kaipgi išsirinkti tą vienintelį skonį.

Renkantis geriausias kavos pupeles visuomet rekomenduojame pirmiausiai įvertinti, kaip ruošite kavą, kokio skrudinimo intensyvumo pageidaujate, ar jums reikalingos maltos kavos pupelės ar ne. Labai svarbiu faktoriumi gali tapti ir pupelių rūšis. Espresso kavai ruošti labiau tik robusta pupelės, o štai kitiems kavos gėrimams ir kavai - arabika kavos pupelės.

Be abejo, svarbiu faktoriumi gali tapti ir kavos pupelių gimtinė. Skirtinguose regionuose auginama kava skiriasi savo skoniu, tad prieš renkantis derėtų apmąstyti ir tai, kokio skonio ar poskonio tikitės.

Įdomūs Faktai Apie Kavą

• Kava yra antras populiariausias gėrimas pasaulyje (po vandens).
• Kava auginama maždaug 60 šalių.
• Brazilija kasmet eksportuoja maždaug 23 mln. kavos maišų, kurių kiekvienas sveria 60 kg.

Kavos Pupelių Rūšys ir Jų Savybės

Kavos pupelių savybės taip pat priklauso ir nuo to, kokiame aukštyje kavamedžiai auginami. Arabikos skonis yra švelnesnis ir turi daugiau atspalvių negu robustos skonis.

Kavos Rūšis	Skonis	Kofeino Kiekis	Pritaikymas
Arabika	Švelnus, aromatingas, su atspalviais	Vidutinis	Įvairiems kavos gėrimams
Robusta	Kartus, stiprus	Aukštas	Espresso mišiniams
Liberika	Prastas skonis	Žemas	Kavos gėrimams ir tirpiai kavai gaminti

---