pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Lazdyno Riešutai: Istorija, Receptai ir Nauda

Lazdyno riešutus visi žino, nėra ką apie juos daug pasakoti. Tačiau pats lazdyno medis, o tiksliau - krūmas, svarbus ne tik dėl riešutų. Lazdyno žievė ir lapai yra vaistažolės, turinčios baktericidinių savybių, tinka kai kurioms ligoms gydyti. Lapų ir žievės nuoviras vartojamas ir kosmetikoje, ypač tinka plaukams stiprinti. Lazdynai bei jų riešutai svarbūs kultūroje ir savo simbolinėmis prasmėmis.

Lazdynų Istorija Lietuvoje

Mokslininkų teigimu, lazdynai dabartinėje Lietuvos teritorijoje pradeda plisti nuo pietvakarinės dalies, maždaug prieš 10-11 tūkstančių metų. Jų ženkliai padaugėjo prieš kokius 9500 metų, vidurinio akmens amžiaus - mezolito - laikotarpiu. Juk riešutai buvo (ir tebėra) vienas maistingiausių augalinių produktų Lietuvos gamtinėje zonoje. Dėmesio lazdynams ir jų riešutams netrūko ir vėlesniais laikais. Riešutų kevalų archeologai randa bronzos ir geležies amžių gyvenvietėse ir piliakalniuose.

Viduramžių ir vėlesnių laikų lotyniškuose dokumentuose jie vadinti „Avelino riešutais“ (lot. Auellana nux, Avelinas - regionas pietinėje dabartinės Italijos dalyje, Kampanijoje). Taip pat Jogailos dvaro sąskaitose minimas ir pats riešutų aliejus. 1571 metais išleistoje Pietro de Crescenzi knygoje („O pomnożeniu y rozkrzewieniu wszelakich pożytkow…“) rašoma, kad lazdynai (o ir riešutai) yra dvejopi - augantys miške ir auginami sode. Miškiniai - smulkūs, kieti, tuo tarpu kultūriniai - dideli, apvalūs arba pailgi.

Įdomu, kad Mikalojus Radvila Našlaitėlis, savo piligriminės kelionės aprašyme, bandydamas tautiečiams paaiškinti koks augalas yra bananas, pasinaudoja lazdyno metafora, mat bananai „auga krūmuose, kaip avelino riešutai“. Kad taip tikrai anuomet vadinti paprasti, mūsiški riešutai, padeda susigaudyti Konstantinas Sirvydas, kurio parengtame ir 1642 metais išleistame „Trijų kalbų žodyne“ šis lotyniškas pavadinimas verčiamas į lietuvių kalbą kaip „rieszutis lazdos“, o lenkiškai - „orzech laskowy“. Apie tai primena ir šiuolaikinis lotyniškas paprastojo lazdyno pavadinimas (Corylus avellana).

Riešutų Poveikis Sveikatai XVI-XVIII Amžiais

Svarbi XVI-XVIII amžiais nagrinėjama tema - riešutų poveikis sveikatai. Jokūbas Kazimieras Hauras („Ziemianska Generalna Oekonomika…“) rašė, kad riešutų poveikis yra šildantis ir kiek džiovinantis (humoralinės medicinos prasme), tad išgliaudyti branduoliai, su medumi ir prieskoniais sumaišyti, skrandį sušildo. 1613 metais žydų gydytojo išleistame „Vadove po gyvenimo medį“ ši riešutų savybė taip pat aprašyta. Anot autoriaus, suvalgius žuvies yra labai naudinga užvalgyti riešutų, nes riešutai yra karšti iš prigimties ir dėl to išdžiovina flegmą, kurios gausu žuvyje. Ir kaip tik dėl to „pasninko metu krikščionys iškart po žuvies valgo riešutus“.

Gydomieji Receptai su Lazdyno Riešutais

Etnografinėje tradicijoje rasime ir visiškai keistų, humoristiškai skambančių „gydymo“ lazdynais būdų: „...jei dusulu sargi, atsgerk arbotas su trim žvirble šūdais, katrie un lazdyna šakas kabeji…“. Tokie, daugiau gydomojo pobūdžio, yra ir pirmieji užrašyti patiekalų su riešutais receptai. Viename 1568 metų recepte rašoma, kad „...lazdyno riešutų, kaip ir migdolų branduolius, reikia cukruoti...“.

Riešutų cukravimas galėjo būti naudingas ir juos išlaikant per žiemą. Jokūbas Kazimieras Hauras XVII amžiuje aprašė, kad riešutai, išdžiovinus saulėje, sudedami į puodynėlę ir sumaišomi su smėliu. Labai panašiai juos „konservuoti“ siūlė ir Anna Ciundzievicka, XIX amžiaus viduryje, savo knygoje „Lietuvos gaspadinė“ („Gospodyni Litewska“). Pagal vieną jų: „...rugsėjo pabaigoje surinktus riešutus sudžiovinti šešėlyje, lengvai vėjelio perpučiamoje vietoje, tada supilti į butelius, tvirtai užkimšti, užsmaluoti ir padėti sausame rūsyje...“.

Kitais būdais „konservuojant“ sausi riešutai laikomi mums jau žinomu būdu, puodynėlėje su smėliu arba maišelyje su rugių grūdais, ar įmaišomi į grūdus duobėse, „kuriose valstiečiai rugius laiko“. Dar galima riešutus rimčiau, krosnyje padžiovinus, laikyti maišelyje sausoje vietoje, o jei kiek drėgmės pritraukia - vėl krosnyje padžiovinti.

Receptai su Lazdyno Riešutais

Įdomesnių patiekalų su riešutais receptų pateikė Karolina Bielozierska savo 1889 metų „Naujojoje praktiškoje Lietuvos šeimininkėje“ („Nowa praktyczna gospodyni litewska“). Pirmiausia tai migdolų sviestas, kurį galima ir iš lazdyno ar pistacijų riešutų gaminti. Lazdyno riešutai šiam reikalui turi būti ne tik išgliaudyti, bet ir iki baltumo nuvalyti (pašalinta luobele).

Migdolų (arba Lazdyno) Sviestas

Pusė svaro labai gerai susmulkintų riešutų grūdami vis pridedant po truputį saldaus pieno, kol padaroma tiršta vientisa masė ir dar į ją pridėjus dvi kvortas saldžios grietinėlės, iš šios masės sumušamas sviestas. Sviestas gerai perplaunamas ir ant rėčio nuvarvinamas. Tokio sviesto nereikia per daug pasigaminti, nes jis nesilaiko ilgai ir jį reikia greitai suvalgyti.

Riešutų Konservai

Tam reikalui „...lazdyno riešutus ne tik išgliaudyti, bet ir nuvalyti iki baltumo. Jei luobelė sunkiai nusiima, juos kaip ir migdolus galima apšutinti verdančiu vandeniu. Nuvalius - nusausinti ir kiek pakaitinti vos šiltoje krosnyje, kad būtų galima juos trinti. Ir trinti svarą tokių riešutų piestoje, vis įberiant po truputį cukraus, kad neišsiskirtų aliejus. Ir vis nusijoti smulkiu sietu. Ir taip trinti, kol visus sutrinsite ir persijosite. Svarui tokių riešutų imti du svarus smulkios cukraus pudros. Pudrą skiedžiant su vandeniu pagaminti tirštą košę, pastatyti ją ant mažos ugnies ir intensyviai maišant maža medine lentele užvirinti. Tada supilti riešutų miltus ir jau ne ant ugnies, bet šiaip gerai sumaišyti. Ir iškart, dar karštą, supilti į siauras popierines formeles iš dvigubo „vaškinio“ popieriaus pagamintas....“.

Toliau pastebima, kad tokie konservai greitai perdžiūva, bet švieži yra labai skanūs.

Du Kartus Kepti Sausainiai („Biškoptai“)

Trečiasis Karolinos Bielozierskos receptas yra riešutų „biškoptai“. Karolinos Bielozierskos „biškoptai“ gaminami aštuonių kiaušinių trynius ištrinant iki baltumo su 3/4 svaro cukraus ir puse svaro gerai nuvalytų ir į vientisą masę sutrintų riešutų. Tada įmaišoma susmulkinta vienos citrinos žievelė ir 15, iki tvirtos putos išplaktų, baltymų. Galiausiai po truputį įmaišoma pusė svaro gerų kvietinių kiltų ir kepama neilgai nekarštoje krosnyje, o iškepti - kad jau būtų iš tikro „du kartus kepti“ - dar kartą krosnyje padžiovinami.

Lazdyno Riešutų Nauda Sveikatai

Skanu, trašku, nebrangu ir dar netgi sveika - dairotės tokios idėjos užkandžiams? Dažnu sveikatai palankios mitybos šalininkų pasirinkimu tampa riešutai. Jie puikus skaidulų ir baltymų šaltinis, turi daug vitaminų (pavyzdžiui, vitamino E), sveikų polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 ir omega-6, kitų vertingų medžiagų, tokių kaip kalis, magnis. Visgi, labai svarbu net ir su riešutais jausti saiką ir prisižiūrėti porcijas.

Paprastai per dieną rekomenduojama suvalgyti ne daugiau nei saują riešutų (apie 30 g), kadangi dėl savo riebumo jie yra kaloringi. Kaip ir vaisius, daržoves, taip ir riešutus reikia prieš valgant plauti. Dėl šios paprastos procedūros riešutuose esančios maistinės medžiagos, vitaminai ir mineralai geriau pasisavinami. Būtų gerai, kad riešutai vandenyje pamirktų bent 6 valandas, galima juos taip palikti per naktį. Tuomet juos nuskalaukite, nudžiovinkite ir mėgaukitės.

Kaip Skrudinti Riešutus Orkaitėje

Riešutų skrudinimas orkaitėje yra visai paprastas procesas, kuris duoda fantastiška efektą - pagerina jų skonį, tekstūrą, suteikia sodrumo ir atveria kelius įvairiems eksperimentams su prieskoniais. Skrudinti galima įvairius riešutus - dažniausias pasirinkimas paprastai būna migdolai, anakardžiai, graikiniai, pekano, bet rinktis geriausia pagal savo skonį.

  1. Riešutus tolygiai paskleiskite vienu sluoksniu ant kepimo skardos ir šaukite į orkaitę.
  2. Atidžiai stebėkite, nes jie apskrus labai greitai ir retkarčiais pamaišykite, kad visi tolygiai paruduotų.
  3. Priklausomai nuo riešutų rūšies ir dydžio, skrudinimo procesas paprastai trunka apie 8-15 minučių.

Kai riešutai įgaus auksinę rudą spalvą ir paskleis kvapų aromatą, nedelsdami juos išimkite, kad neperkeptų, nes net ir išimti iš orkaitės jie gali toliau šiek tiek kepti. Keptus riešutus galite valgyti vienus, jais apibarstyti salotas, įmaišyti į košes ar granolą, gardinti desertus. Juos laikykite sandariame inde ir geriausia - šaldytuve.

Prieskoniai Skrudintiems Riešutams

  • Visiškai pakanka vien tik šlakelio aliejaus, šiek tiek druskos ir šviežiai maltų pipirų.
  • Cinamonas ir medus - taip išryškinkite natūralų skrudintų riešutų saldumą. Prieš dedant į orkaitę riešutus sumaišykite su malto cinamono, aliejaus, šaukštelio medaus ir šiek tiek druskos mišiniu.
  • Rozmarinas ir jūros druska. Šviežias arba džiovintas rozmarinas suteikia kvapnių žolelių natų, o jūros druska sustiprina bendrą skonį. Šis pikantiškas mišinys puikiai tinka su migdolais, anakardžiais.
  • Saldžioji paprika ir Kajeno pipirai. Jeigu norite šiek tiek aštrumo, rinkitės maltas paprikas ir aštrius pipirus. Šis variantas tinka migdolams, žemės riešutams ir pekano riešutams.

Kiti Receptai su Lazdyno Riešutais

Šventinis Keksas su Lazdyno Riešutais: Šis keksas tiks bet kuriai jūsų šventei. Kaip ir dera geram naminiam kepiniui, jis ne tik minkštas ir purus, bet dar ir aromatingas: praturtintas lazdynų riešutų pagardais. Tirštas šokolado glajus neleis keksui išdžiūti, tad mėgautis galėsite nors ir visą savaitę. Jei ieškote greito, nesudėtingo ir visuomet pasiseksiančio deserto - drąsiai rinkitės šį šventinį keksą!

Itališki Sausainiai su Lazdyno Riešutais (Brutti ma Buoni): Šie itališki sausainiai, nėra išvaizdūs, tačiau labai skanūs! Itališkai jie taip ir vadinasi - brutti ma buoni, tai yra bjaurūs/negražūs, bet skanūs. Savo išvaizda jie kiek primena neaiškias rupaus smėlio ar žvyro krūveles, tačiau užtenka atsikąsti tokio kepinuko ir darsyk supranti, kad ne visi geri dalykai šiame pasaulyje būtinai gražiai atrodo...

Kaip Paruošti Šokoladinį Lazdynų Riešutų Kremą

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C temperatūros. Lazdynų riešutus vienu sluoksniu paskleiskite ant kepimo skardos, išklotos kepimo popieriumi. Įkaitintoje orkaitėje kepkite apie 15 min., kol riešutai taps tamsiai rudos spalvos, o jų odelės atšoks. Kepimo laikas priklauso ir nuo jūsų orkaitės, todėl atidžiai stebėkite kepančius lazdynų riešutus, kad šie neperkeptų ir nesudegtų.
  2. Riešutams šiek tiek atvėsus, patrinkite juos tarp delnų ir nuimkite odeles.
  3. Gabalėliais sulaužykite ir į dubenėlį sudėkite pieninį šokoladą. Kaitinkite jį mikrobangų krosnelėje, nuolat išimdami ir pamaišydami. Kai matote, kad šokoladas beveik ištirpo, intensyviai maišykite, kol gausite vientisą masę.
  4. Suberkite į smulkintuvą miltelinį cukrų, kakavą, lazdynų riešutų aliejų, vanilės ekstraktą ir druską. Vėl įjunkite smulkintuvą ir smulkinkite, kol gausite vientisą masę.
  5. Jeigu matote, kad paruoštoje masėje liko šiek tiek riešutų gabalėlių, perkoškite ją per sietelį ir pašalinkite juos. Paruoštas šokoladinis lazdynų riešutų kremas bus gana skystas, tačiau nesijaudinkite dėl to - vėsdamas kremas sutirštės.
  6. Paruoštą šokoladinį lazdynų riešutų kremą perpilkite į dailų 375 ml talpos stiklainėlį ar sandariai užsidarantį indelį. Atvėsinkite iki kambario temperatūros ir tik tuomet uždenkite.