Apie didžiausias problemas atvirame interviu portalui lrytas.lt papasakojo „Lašišos dienoraščio“ įkūrėjas K. Klimavičius.

„Lašišos dienoraštis“ - kas tai?

Esate visuomeninės organizacijos „Lašišos dienoraštis“ įkūrėjas ir vadovas.

„Lašišos dienoraštis“ yra visuomeninė gamtos apsaugos asociacija, įkurta prieš penkis metus ir įregistruota kaip juridinis asmuo prieš dvejus metus. Tai pamatę mes ir įkūrėme asociaciją su tikslu spausti valdžią, kad ši imtųsi veiksmų.

Lašišos dienoraštis, asociacija (kodas 304461880) buvo įkurta 2017-02-20, o pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos. Šiuo metu Lašišos dienoraštis, asociacija įsikūrusi adresu Čiobiškio g.

Asociacijos finansinė padėtis

2024 metais Lašišos dienoraštis, asociacija pardavimo pajamos siekė 500 Eur, o nuostolis prieš mokesčius buvo -6 706 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.

Veikla ir tikslai

• Sutrukdymas brakonieriams: Mes jiems bandome sutrukdyti.

• Stebėjimas: Esame sumontavę nemažiau nei 30 stebėjimo kamerų prie Žeimenos, prie Vilnelės, Siesarties upių.

• Viešinimas: Neturime tikslo jų gaudyti, nes mūsų tikslas viešinti jų darbelius, tokiu būdu įspiriant į užpakalį gamtosaugos institucijoms, kad jie imtųsi veiksmų ir keistų atsakomybę už tai.

• Švietimas: Tik per švietėjišką veiklą.

Lašišų svarba ekosistemai

Kadangi nesu mokslininkas, negaliu tiksliai pasakyti, tačiau lašiša yra mūsų upių vandens kokybės rodiklis. Jie ši žuvis atplaukė į mūsų upes, sugeba čia daugintis ir praleisti tris mėnesius per metus, reiškia, kad pas mus su vandeniu yra viskas tvarkoje.

Vanduo yra pašvarėjęs, kad ir kaip tie vandens valymo įrenginiai negerai veiktų, kad ir kokios avarijos būtų nutikę.

Brakonieriavimo mastas ir baudos

Didžiausia problema, kad senieji brakonieriai moko jaunimą, kaip tai daryti. Tai ypač pastebima Vokės upėje.

Už pabandymą pagauti žuvį, pavyzdžiui, žeberklu, nepaistant to, kad tai gali būti jau ne pirmas pabandymas, brakonierius gali atsipirkti vos 60 eurų bauda. Tačiau jei jau pagavai žuvį, tarkime ne ichtiologiniame draustinyje, tai skiriama bauda yra 580 eurų už vieną lašišą.

Jei tai draustinis, pavyzdžiui, Žeimenoje, bauda išauga tris kartus. Taigi, bauda gali siekti ir 1800 eurų už lašišą.

Baudų palyginimas su kitomis šalimis

Pavyzdžiui, Anglijoje, licenciniu metu vienas asmuo pagavo patelę, nors tuo metu buvo galima gaudyti tik patinėlius ir tik sidabrinius. Jam buvo skirta 10 tūkst. svarų bauda, 4 metai kalėjimo lygtinai ir 6 metus prarasta teisė žvejoti upėje. Todėl ten tokių brakonieriavimo atvejų pasitaiko ypač retai.

Ką daryti pastebėjus brakonierių?

Belieka skambinti policijai 112, arba kreiptis į mus, nes bent jau Vilniaus mieste galim greitai sureaguoti. Vilniuje turime beveik 40 žmonių, kurie gali užkirsti tam kelią.

Gresiantys pavojai

Grasinimų sulaukiame pastoviai, kurie prasidėjo dar nuo Belmonto, kai visus tuos Pavilnio banditėlius išvaikėm. Grasino sudeginti turtą, sužaloti, sumušti, nužudyti ir pridaryti problemų mums visokiais kitokiais būdais.

Lašišos kelias ir kliūtys

Kelias yra siaubingas. Pirmas dalykas, pataikyti į Kuršių marias iš Baltijos jūros per tą siaurą, kelių šimtų metrų praėjimą yra labai sudėtinga. Juk viskas aplinkui yra apstatyta tinklais ir gaudyklėmis, nes nesilaikoma nei jokių moralės normų, nei taisyklių.

Jos papuola į Kuršių marias ir pasiekia Nemuną. Ten susiduria su dar didesnėmis problemomis, todėl, kad ten yra apstu tinklų ir gaudyklių. Vis tik lašiša kažkaip randa tą kelią.

Pagrindinės kliūtys

1. Tinklai ir gaudyklės Baltijos jūroje ir Kuršių mariose.
2. Nelegali žvejyba dreifuojančiais tinklais Nemune.
3. Žvejyba pasunkintomis blizgėmis Dubysos intakuose.

Aplinkosauginė akcija „Lašiša“

Nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 20 dienos vyko aplinkosauginė akcija „Lašiša“. Jos metu Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai organizuoja reidus ir budi šių žuvų migracijos ir neršto vietose, stabdo ir tikrina transporto priemones.

Praktiškai šiais metais nebuvo daroma visiškai nieko. Taigi nėra šitos akcijos, ji yra tik popierinė.

Kritika sistemai

Situacija su gamtosauga mūsų šalyje yra tokiame lygyje, kad jiems iš tiesų net nesinori nudirbti darbą, o norisi parodyti, kad jie bando tą darbą nudirbti. Apskritai, sistema yra kracho lygyje. Ją reikėtų uždaryti ir sukurti iš naujo. Tai tos akcijos nėra, ir tų žuvų niekas nesaugo.

Verslinė žvejyba ir kvotos

Verslininkai deklaravo, kad pagavo toną lašišų ir 6-7 tonas šlakių, bet mūsų skaičiavimais iš tiesų pagauta nuo 20 iki 30 tonų.

Ir Žemės ūkio ministras su visais viceministrais yra tiesiogiai už tai atsakingas. Jiems daug kartų sakyta, kad susiimtų, nes yra vagiama dideliais kiekiais. Daroma žala ne tik visuomenei, bet ir gamtai.

---