Lašiša - tikriausiai viena skaniausių ir naudingiausių žmogaus organizmui žuvų, pavergusių viso pasaulio maisto mėgėjų širdis ir gomurius. Ši žuvis vertinama kulinarijoje dėl savo sodraus skonio, universalumo paruošime ir yra vienas populiariausių produktų daugelio šalių virtuvėse. Šaldyta lašiša jau seniai yra vienas populiariausių produktų pasaulyje ir tai nėra atsitiktinumas. Pagrindinės priežastys - ilgas galiojimo laikas ir išlaikytos maistinės savybės, kas leidžia mėgautis aukštos kokybės žuvimi bet kuriuo metų laiku.
Be to, naudoti tokią žuvį labai patogu ir praktiška, nes savo šaldiklyje ją galite saugoti ilgą laiką, o prireikus - tiesiog atšildyti šaldytuve arba po šaltu tekančiu vandeniu ir be rūpesčių paversti gardžiu patiekalu. Nereikia rūpintis ir dėl jos kokybės - ji išliks nepakitusi. Vienas iš didžiausių šaldytos lašišos privalumų - lengvas ir greitas paruošimas, tinkantis net tiems, kurie nuolat skuba. Ši žuvis ideali tiek kasdieniniams patiekalams gaminti, tiek šventiniams pietums ruošti jums. Nesvarbu, ką nuspręsite pagaminti - lašišą paruošite be jokio vargo!
Lašiša yra bendras kelių lašišinių („Salmonidea“) šeimos žuvų rūšių pavadinimas. Lašišos yra kilusios iš Šiaurės Atlanto („Salmo“ genties) ir Ramiojo vandenyno („Oncorhynchus“ genties). Daugelis jų rūšių buvo įvežtos į nevietinę aplinką, pavyzdžiui, į Šiaurės Amerikos Didžiuosius ežerus ir Patagoniją Pietų Amerikoje. Laukinės lašišos priklausomai nuo regiono ir metų laiko plaukioja vandenynų ir upių vandenyse.
Laukinė ir Ūkyje Auginta Lašiša: Skirtumai
Natūralioje aplinkoje gyvendamos šios žuvys nuplaukia kiek nori ir gyvena sveikiau nei auginamos lašišos uždaruose narvuose, panardintuose ežeruose, tvenkiniuose ar net vandenyno vietose bei kai kuriose didelėse sausumos rezervuaruose. Laukinių lašišų ir ūkiuose auginamų lašišų mitybos bei gyvenimo skirtumai lemia jų maistinės vertės skirtumus. Laukinės lašišos maitinasi labai įvairiu maistu: nuo krevečių ir silkių, įskaitant ir mažesnių žuvų maistą, iš kurio natūraliai susidaro astaksantino junginys ir būtent dėl jo šios žuvys tampa raudonos.
Ūkiuose auginamos lašišos dažniausiai šeriamos žuvų miltais, žuvų taukais bei kitu baltymų turinčiu maistu, kuris nėra natūralios kilmės, turi mažiau nesočiųjų riebalų rūgščių ir daugiau sočiųjų riebalų rūgščių nei laukinės lašišos. Auginamų lašišų ūkiuose veisiasi daug mikrobų ir ligų, nes jos gyvena gana uždaruose narvuose, kur kaupiasi ekskrementai ir nesuvalgytas maistas, todėl kyla parazitų ir ligų plitimo galimybė. Ūkiuose auginamų lašišų riebaluose randami patvarūs organiniai teršalai, kurie gali turėti įtakos žmogaus sveikatai. Šie riebalai yra siejami su keliomis ligomis, įskaitant diabetą ir nutukimą. Kalbant plačiau, ūkiuose auginamų lašišų, kaip ir maisto produktuose, kuriais jos šeriamos, yra didesnis daugelio kitų patvariųjų teršalų kiekis. Laukinės lašišos maitinasi natūraliau, todėl ir teršalų aptinkama mažiau.
Kiekvienas, turėjęs galimybę pagauti laukinę lašišą, patvirtins, kad tai grynų raumenų žuvis. Taip yra dėl laukinių lašišų gyvenimo būdo. Jos plaukioja ilgus atstumus, o tai turi įtakos ir šių žuvų maistinėms savybėms. Ūkiuose auginamos lašišos minta žuvų pašarais ir mažesnių laukinių sugautų žuvų aliejumi, todėl laukinė gamta praranda nemažai žuvų išteklių. Ūkiuose auginamos lašišos yra Atlanto lašišų rūšys, tačiau dažniau auginamos vandenyse, kuriuose auga Ramiojo vandenyno lašišos. Jei iš tokių ūkių pabėga auginamos lašišos, jos gali sutrukdyti ekosistemą: gali išplisti patogenai, pavyzdžiui, jūrų utėlės, kurios kenkia natūraliai sveikų laukinių lašišų populiacijoms.
Lyginant laukinės lašišos ir auginamos lašišos maistines vertes, pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad laukinė lašiša yra kur kas liesesnė ( kai kurių mokslinių tyrimų duomenimis, laukinėje lašišoje riebalų kiekis mažesnis net tris kartus).
Lašišos Maistinė Vertė ir Poveikis Sveikatai
Lašiša - viena geriausių eikozapentaeno rūgšties (EPA) ir dokozaheksaeno rūgšties (DHR) šaltinių. Priešingai nei daugelis kitų riebalų, omega-3 riebalų rūgštys yra laikomos labai reikalingomis žmonėms, nes mūsų organizmas pats tokių riebalų negali pasigaminti. Įvardintos EPA ir DHA rūgštys padeda mažinti uždegiminius procesus, kraujospūdį, kovoja su vėžio rizika, gerina arterijas dengiančių ląstelių funkcijas. Atliktų tyrimų duomenimis, omega-3 riebalų gavimas su maistu yra kur kas veiksmingesnis nei geriant žuvies taukų kapsules.
Lašišoje gausu aukštos kokybės baltymų, kurie yra svarbi žmogaus mitybos grandinės dalis. Jie atlieka daugybę svarbių vaidmenų organizme. Lašišoje gausu B grupės vitaminų tokių, kaip: B12, B6, niacino, tiamino, folio rūgšties, riboflavino, pantoteno rūgšties. Šie vitaminai dalyvauja keliuose svarbiuose žmogaus organizme vyksiančiuose procesuose: maisto, kurį valgome, pavertimą energija, DNR atkūrimą bei lėtinio uždegimo, kuris gali sukelti ligą, mažinimą. Laukinėje lašišoje randama daug didesnis kiekis kalio nei vidutinio dydžio banane, kuris įvardinamas kaip kalio šaltinis mūsų mityboje. Selenas - mineralas, randamas dirvožemyje ir tam tikruose maisto produktuose.
Astaksantinas yra junginys, susijęs su svarbiu teigiamu poveikiu žmogaus sveikatai. Kaip jau minėta, astaksantinas, kaip karotinoidų antioksidantų šeimos narys, suteikia lašišai išskirtinį raudoną atspalvį, kuris gali kovoti širdies ligų riziką, nes sumažina MTL (blogojo) cholesterolio oksidaciją ir padidina DTL (gerojo) cholesterolio kiekį. Kai kurių atliktų tyrimų duomenimis, astaksantinas gali sumažinti uždegimą, apsaugoti nuo riebalinių apnašų susidarymo arterijoje, o tai gali padėti sumažinti širdies ligų riziką. Be to, kai kurių mokslinių šaltinių duomenimis, astaksantinas veikia su lašišoje esančias Omega- 3 riebalų rūgštimis, kurios padeda apsaugoti smegenis ir nervų sistemą nuo uždegimo.
- Reguliarus lašišos valgymas gali padėti apsisaugoti nuo širdies ligų. Taip yra dėl lašišos gebėjimo padidinti Omega - 3 riebalų rūgščių kiekio kraujyje.
- Daugelio žmonių kraujyje yra per daug Omega - 6 riebalų rūgščių, palyginus su Omega-3 rūgštimis.
- Lašišos reguliarus valgymas padėti kontroliuoti svorį ar jį numesti. Kaip ir kiti maisto produktai, turintys daug baltymų, lašiša padeda reguliuoti apetitą kontroliuojančius hormonus ir leidžia jaustis sotiems.
- Uždegiminiai procesai žmogaus organizme yra viena daugelio lėtinių ligų priežasčių, įskaitant širdies ligas, diabetą bei vėžį.
- Tyrimų duomenimis, lašišos įtraukimas į kasdieninę mitybą gali pagerinti smegenų veiklą. Nustatyta, kad valgant lašišą ar vartojant žuvų taukus, mažėja depresijos simptomai, nerimas, lėtinamas su amžiumi susijęs atminties praradimas ir kovojama su demencijos rizika.
Renkantis šaldytą žuvį, kokybė yra esminis kriterijus, užtikrinantis ne tik puikų skonį, bet ir maistinę vertę žmogaus organizmui. Mūsų parduotuvėje siūloma atlantinė lašiša atkeliauja tik iš patikimų tiekėjų, užtikrinančių, kad žuvis yra užšaldoma iškart po sugavimo, taip išsaugant visas svarbiausias naudingas savybes ir skonį. Nesuklysime sakydami, kad lašiša daugeliui iš mūsų - skaniausia žuvis ir bene todėl ji laikoma viena populiariausių žuvų pasaulyje, kurios suvartojimas kasmet auga.
Maistinė vertė (100g/ml vidutinis maistingumas)
| Savybė | Vertė (Atlantinė lašiša, užauginta ūkyje Norvegijoje) | Vertė (Pagaminta Lietuvoje) |
|---|---|---|
| Energetinė vertė, kJ/kcal | 627,7/150 | 980/230 |
| Riebalai, g | 14 | 16 |
| iš kurių: sočiūjų riebalų rūgščių, g | 3,3 | 2,8 |
| Angliavandeniai, g | 0,1 | 0,1 |
| iš kurių cukrų, g | 0 | 0 |
| Baltymai, g | 18 | 19 |
| Druska, g | 0,19 | 0,1 |
Sudedamosios dalys: ATLANTINĖS LAŠIŠOS (ŽUVIS), vanduo (~3%).
Atitirpinus pakartotinai neužšaldyti.
Laikymo temperatūra -18 °C.
Prieš vartojant termiškai apdoroti.