Kiaulienos lašiniai - vienas pagrindinių gyvūninės kilmės riebalų šaltinių, sulaukiantis ypač daug medikų ir dietologų dėmesio. Kai kurie lašinius gina ir rekomenduoja valgyti, teigdami, kad tai - vertingas ir nepamainomas produktas. O kiti įspėja apie gyvūninės kilmės riebalų žalą. Tad kaip gi yra iš tiesų? Ar lašinius valgyti sveika, ar verčiau jų atsisakyti?
Lašinių nauda
Kiaulienos lašiniai - tai storas sluoksnis poodinių riebalų, kur kaupiasi biologiškai aktyvios medžiagos, riebaluose tirpūs vitaminai ir antioksidantai. Lašiniuose yra nemažai naudingų maistinių medžiagų: vitaminų A, E, D ir F, mikroelementų, sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių.
Lašiniai - tai po oda esantys kiaulienos riebalai, turintys daug biologiškai aktyvių medžiagų. Juose gausu nepakeičiamųjų riebalų rūgščių (oleino, linolo, arachidono), dar vadinamų „vitaminu F“, taip pat vitaminų A, D, E ir seleno.
Vertingiausia lašiniuose yra arachidono rūgštis, priskiriama polinesočioms riebalų rūgštims. Ši rūgštis gerina galvos smegenų ir širdies raumens darbą. Taip pat gerina kepenų veiklą, kraujo sudėtį, pašalindama iš jo cholesterolio plokšteles, rašoma interneto puslapyje „Polza i Vred“.
Lašiniai yra ir kitų vertingų rūgščių šaltinis, tokių kaip palmitino, oleino, linolo ir stearino. Gausi šių komponentų koncentracija 5 kartus labiau pagerina riebalų aktyvumą, palyginti su sviestu. Kraujagysles bei ląstelių membranas stiprina ir daro elastingesnėmis ir lašiniuose esantis lecitinas.
Lašiniai atsirado dar senovės Italijoje prieš maždaug 3 tūkst. metų. Toskanoje, Kolonatos miestelyje, kiaulienos riebalai buvo naudojami kaip kaloringas maistas vergams, dirbusiems marmuro kasyklose. Viduramžiais lašiniai buvo pagrindinis vargšų maistas - geriausi mėsos gabalai atitekdavo turtingiesiems. Lašiniai netgi turėjo įtakos pasaulio istorijai - Kristupas Kolumbas juos pasiėmė į ekspedicijas dėl ilgo galiojimo ir didelės energinės vertės (770 kcal/100 g).
Faktai apie lašinius:
- Kiaulienos lašiniai lengvai virškinami, nes tirpsta ties kūno temperatūra (~37 °C).
- Tai poodyniniai riebalai su unikaliu audiniu, kuriame yra arachidono rūgšties - svarbios širdžiai, hormonams ir imunitetui.
- Lašiniuose mažiau cholesterolio nei svieste.
- Kepant lašiniai praranda dalį naudingųjų savybių ir gali išskirti kancerogenus - kaip ir augaliniai aliejai.
- Lašiniai su ruginiais miltais ar pilno grūdo duona - puikus užkandis sveikam žmogui.
Lašiniai - tai ne tik skanus, bet ir vertingas produktas. Jie buvo vargšų išsigelbėjimas, padėjo atrasti naujus kontinentus ir išlikti kultūrai.
Kiek reikia valgyti lašinių?
Tiesa, svarbu nepamiršti, kad lašinius svarbu vartoti saikingai. Antraip jie gali pakenkti. Kaip minėta, riebalai būtini mūsų organizmui, bet jie turėtų sudaryti tik nedidelę dalį mūsų raciono. Suaugusiam žmogui rekomenduojama suvalgyti vos 9-12 g lašinių per dieną ir ne daugiau nei 100 g lašinių per savaitę.
Sėdimą gyvenimo būdą turintiems žmonėms pakanka 10-30 g per dieną, laikantis dietos - iki 10 g.
Kad pasireikštų naudingosios lašinių savybės, svarbu juos vartoti tinkamai. Pirmenybę reikėtų teikti sūdytiems lašiniams. Rūkytais, keptais ar virtais lašiniais verčiau nesižavėkite. Jų bioaktyvių savybių nebelieka, taigi jie nėra naudingi.
Kodėl lašinius verta valgyti rytais?
Geriausiai lašinius vartoti rytais. Tuo metu organizmas įsisavina daugiausiai jų naudingųjų savybių, o lašiniai jį pakrauna energija. Juk tai - kaloringas produktas: 100 gramų lašinių yra 770 kalorijų. Rytais naudinga valgyti lašinius ir tiems, kuriems yra sutrikusi virškinamojo traktato veikla. Lašiniai paskatina tulžies, kurios per naktį susikaupia organizme, ištekėjimą ir taip padeda išvalyti kūną.
Kokius lašinius rinktis?
Naudingosios lašinių savybės geriausiai pasireiškia tada, jeigu vartojate ekologišką produktą. Rinkitės švarius, minkštus, iš išorės rausvus lašinius, be jokių hormoninių priedų, pesticidų ir toksinų. Žinoma, pardavėjas nebūtinai prisipažins, kur buvo auginta kiaulė ir kuo ji šerta. Lašinius laikykite šaldytuve ir nevartokite pasenusio produkto. Pageltusių lašinių verčiau nevalgyti.
Mitybos specialistė Vaida Kurpienė apie lašinius kalba gana atlaidžiai, tačiau pabrėžia, kad svarbiausia kiekis ir saikas. „Jeigu lašiniai yra sūdyti - tai geras pasirinkimas. Žinoma, jų reikėtų valgyti nedaug, labai plonai. Taip pat sūdomi lašiniai kaip kempinė labai sutraukia druską, todėl tie, kurie turi problemų su inkstų veikla, širdies ir kraujagyslių ligomis, turėtų juos vartoti labai ribotai arba tam tikrais atvejais netgi visiškai atsisakyti. Valgant lašinius skoninės savybės gali apgauti - jie nėra tokie sūrūs, kiek iš tikrųjų juose yra druskos. Kitaip vertinti reikėtų rūkytus lašinius, nes tai jau labai stipriai apdorotas produktas. Rūkymo metu išsiskiria labai daug kancerogeninių, vėžį sukeliančių medžiagų. Tad tobulų rūkytų lašinių nėra.
Štai todėl prieš pirkdami lašinius gerai išstudijuokite jų sudėtį“, - sako V.Kurpienė.
Su kuo valgyti lašinius?
„Lašinius pirmiausia valgykite saikingai - kaip užsiteptumėte sviesto ant duonos. Dažniausiai lašiniai ir yra valgomi su duona, taip pat kiti mėgsta juos valgyti su česnakais, svogūnais, raugintomis daržovėmis ir daro labai teisingai, kadangi pastaruosiuose produktuose esančios medžiagos padeda skaityti riebalus. Jeigu valgysite sūdytus lašinius nedideliais kiekiais ir saikingai, jie tikrai nepakenks sveikatai, tačiau nepamirškite, kad per dieną suvartotų riebalų kiekis yra skaičiuojamas iš visų produktų, ne tik iš lašinių“, - pataria V.Kurpienė ir priduria, kad per dideli lašinių kiekiai kenkia virškinimui, tulžiai, aštrina širdies ir kraujagyslių ligas, skatina nutukimą.
Sako, žmogus, kuris nenori sirgti gripu, kitomis peršalimo ir plaučių ligomis, turėtų kasdien suvalgyti 30 g tikrų lašinių su tikra rugine duona ir skiltele česnako.
Pasak V. „Ar lašiniai reikalingi ir naudingi žmogaus organizmui, galite spręsti stebėdami vaikelius. Kaip kūdikėliai ar roplinukai, švepliukai godžiai čiumpa lašinių bryzelį ir su didžiausiu malonumu jį iščiulpia. Ir Šiaurės tautos, pavyzdžiui, čiukčiai, eskimai, jakutai, lengvai ištveria didelius šalčius, nes jų mityboje yra daug gyvulinių lašinių“, - sako V.
Pasak V. „Šiuolaikinis mokslas nustatė, jog lašiniai - bene geriausias vaistas tulžiai gydyti. Aišku, vartoti juos reikia ne iki persivalgymo, o gramais kaip vaistus: kasdien mėnesį tris kartus per dieną likus pusvalandžiui iki pusryčių, pietų ir vakarienės suvalgyti po 10 g tikrų darbštaus vyro delno storio kiaulės lašinių“, - pataria V.
Pasak jo, lašiniai ne didina, o priešingai - naikina žmogaus kūne sukauptus riebalus. Žinoma, tuo atveju, jei lašinių valgoma saikingai.
Sakas. - Normaliame žmogaus organizme 100 kub. cm kraujo privalo būti nuo 150 iki 240 mg cholesterolio. Tačiau kaimiečiai bei miestų darbininkai, kuriems tenka daug ir sunkiai dirbti, žino, jog net lašinių kąsnelis pagerina cholesterolio apykaitą.
„Turbūt nėra lietuviškesnio valgio, kaip rūkyti lašiniai. Vien jų vaizdas sukelia apetitą: sniego baltumo riebalai, rusva traški odelė, skanus dūmelio aromatas... Tačiau, jei odelė lengvai nesikramto, tokių, nors ir storiausių, lašinių nepirkite, nes ūkininkas nemoka skersti kiaulės, apdoroti ir paruošti lašinių“, - įspėja V. Esą, norint, kad lašiniai būtų tikri, kiaulę reikia skersti, kai ji svers 200 kg. Be to, likus bent mėnesiui iki skerdimo, ją reikia liuobti ir ąžuolų gilėmis. Nevalia duoti miltų, kukurūzų, bulvių, kombinuotųjų pašarų.
Pasak V. Sako, nuo senų senovės lietuviai mokėjo lašinius rūkyti. Jie žinojo, jog lašinių jėga (gydomasis poveikis), skonis, kvapas, konsistencija (kietumas, minkštumas), odelės minkštumas arba traškumas, tinkamumas vartoti priklausys nuo to, kokiomis malkomis ir kiek laiko jie bus rūkomi. Prieš baigiant rūkyti lašinius, jie būdavo parūkomi gydomųjų augalų dūmais.
Sakas. -Įsisūrėjusius lašinius reikia apvalyti, apiplauti šiltu vandeniu, išdžiovinti vėdinamoje patalpoje ir tik tada rūkyti.