Kokia yra laimės paslaptis? Tai klausimas, į kurį filosofai bando atsakyti dar nuo Sokrato laikų. Dabar atsakymą turi mokslas. Net 80 metų trukęs Harvardo universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad tikrasis raktas į ilgą ir laimingą gyvenimą yra stiprių tarpusavio ryšių tinklas, o ne pinigai ar sėkmė.
Mitybos Įtaka Laimės Jausmui
Nustatyta, kad pusryčiaujantys turi geresnes pažintines funkcijas, ypač atmintį, rečiau serga depresija. Specialistės sako, kad itin svarbu režimas ir saikas - apklausus daugiau nei 500 medicinos studentų paaiškėjo, kad laimingesni buvo tie jaunuoliai, kurie kasdien pusryčiaudavo, valgydavo 3 pagrindinius valgius ir 1-2 papildomus užkandžius, suvalgydavo daugiau nei 8 porcijas vaisių ir daržovių per dieną.
Patariama kasdien suvalgyti geltonos, raudonos ir žalios spalvos vaisių ir daržovių - morkų, agurkų, tamsiai žalios spalvos lapinių daržovių, paprikų, saldžiųjų bulvių, brokolių, špinatų, bananų, obuolių, kivi, šviežių uogų, greipfrutų, apelsinų ir kitų citrusinių vaisių. Valgydami šiuos produktus gauname imunitetui svarbių vitaminų C ir E, beta karoteno (vitamino A pirmtako), cinko ir antioksidantų. Patariama kasdien suvalgyti geltonos, raudonos ir žalios spalvos vaisių ir daržovių.
Nustatyta, kad valgantieji didesnius nei įprasta vaisių ir daržovių kiekius labiau džiaugiasi savo gyvenimu, yra kūrybiškesni, smalsesni, dažniau yra geresnės nuotaikos ir jaučiasi laimingi, lengviau įveikia stresą. Didesnis antioksidantų kiekis kraujyje susijęs su didesniu optimizmu.
Daugiau nei du trečdaliai imuninių ląstelių randama žarnyne, todėl sveikas žarnynas ir gera jo veikla itin svarbi imunitetui ir gerai nuotaikai. Gerai žarnyno veiklai svarbu su maistu gaunami probiotikai (gerosios bakterijos), kurių natūralus šaltinis yra rauginti pieno produktai ir raugintos daržovės. Šie produktai turėtų būti valgomi kasdien.
Gerąsias bakterijas maitinkite jų mėgstamu maistu - prebiotikais, kurių gausu česnakuose, svogūnuose, poruose, šparaguose, bananuose, obuoliuose, avižose, miežiuose, graikiniuose riešutuose, linų sėklose, kakavoje ir juodajame šokolade.
Viduržemio Jūros Dieta
Nustatyta, kad kuo labiau Ispanijos paauglių mityba atitinka Viduržemio jūros dietos principus, tuo didesnį laimės jausmą jie patiria - tai siejasi su geresne nuotaika ir socialiniu pripažinimu. Dar vienas tyrimas, kuriame dalyvavo 400 asmenų, aiškiai parodė, kad Viduržemio jūros dieta yra labai palanki mūsų imunitetui, gali sumažinti depresijos pavojų, ypač sergantiems cukriniu diabetu.
Viduržemio jūros dietoje vyrauja daržovės, vaisiai, viso grūdo kruopos, ankštiniai, riešutai, alyvuogių aliejus ir riebi žuvis.
Ko Vengti?
Venkite maisto, kuris sunkiai ir ilgai virškinamas, yra smarkiai perdirbtas ar aukšto glikeminio indekso, turintis daug riebalų - tarkuotų bulvių patiekalai, saldumynai, balti miltai ir kepiniai iš jų, įvairūs padažai (juos keiskite alyvuogių ar linų sėmenų aliejumi, sumaišytais su citrinos sultimis), perdirbtos mėsos gaminiai.
Kad išvengtumėte vidurių užkietėjimo, valgykite daugiau skaidulų turinčio maisto, gerkite pakankamą kiekį nesaldintų, negazuotų skysčių - 20-30 ml vienam svorio kilogramui per dieną.
Gyvensenos Įtaka Laimės Jausmui
Svarbi ir mūsų gyvensena - fizinis aktyvumas, mokėjimas atsipalaiduoti. Lengvas fizinis aktyvumas - kasdienė rytinė mankšta, lengvi fiziniai, jogos ar kiti pratimai 30-60 minučių per dieną kasdien, kuriuos galima smagiai ir naudingai atlikti ir namuose izoliavusis, gerina nuotaiką ir stiprina imunitetą.
Labai svarbu vengti streso, atsipalaiduoti ir užsiimti mėgstama veikla namuose. Net gebėjimas įžvelgti grožio, gerumo ir netikėtumo detales gali pagerinti imuninės sistemos veiklą, kuri mums visiems dabar labai svarbi.
Saulė, Miegas ir Aktyvumas
Ankstyvą pavasarį pasireiškia didžiausias „saulės“ vitamino D trūkumas, kuris susijęs su silpnesniu imunitetu, dažnesniais peršalimais. Šis vitaminas ypatingas tuo, kad daugiausia jo gauname su saulės spinduliais, o su maistu labai nedidelę dalį, todėl gyvenantiems mūsų klimato juostoje spalio-gegužės mėnesiais jo trūksta ir rekomenduojama papildomai gauti su vitamino D papildais. Rekomenduojama dozė 800-2000 TV per dieną.
Pakankamos trukmės ir kokybiškas miegas taip pat labai svarbus imunitetui. Tyrimai rodo, kad miegantys 6 ar mažiau valandų per naktį keturis kartus dažniau suserga peršalimo ligomis nei miegantys 7 ir daugiau valandų. Miegantys mažiau nei septynias valandas, ypač paaugliai, linkę valgyti mažiau vaisių ir daržovių, dažniau užkandžiauti greituoju maistu ir greitai pasisavinamais angliavandeniais - tai lemia ne visuomet pageidaujamą svorio augimą.
Miegosime geriau, jei vakare valgysime riebios žuvies (pvz., silkės, lašišos, sardinės), žaliųjų salotų, 1-2 kivi, saujelę vyšnių, migdolų, graikinių riešutų ar išgersime žolelių (ramunėlių, mėtų ar melisos) arbatos puodelį.
Maistas, Mažinantis Nerimą ir Gerinantis Savijautą
Taigi, jei esame nerimastingi, nenustygstame vietoje ir vis norisi sukrimsti „kažką skanaus“, stenkimės vengti greitai įsisavinamų angliavandenių, cukraus, kavos, be reikalo neužkandžiauti, valgykime reguliariai 3 kartus per dieną, nepersivalgykime. Nerimą galėtų mažinti ir tam tikrų maisto produktų, turinčių magnio, cinko, omega-3 riebiųjų rūgščių, probiotikų, triptofano, B grupės vitaminų, antioksidantų, vartojimas.
Pateikiame šių medžiagų turinčių produktų sąrašą:
- Magnio: tamsiai žalios spalvos lapinės daržovės, ankštiniai (pupelės, lęšiai), riešutai, sėklos, viso grūdo kruopos.
- Cinko: jautiena ir kita mėsa, austrės, jogurtas, ankštiniai, moliūgų ir sezamo sėklose, anakardžių riešutuose ir migdoluose; be to, cinkas reikalingas ir su organizmo infekcijomis kovojantiems baltiesiems kraujo kūneliams - leukocitams.
- Omega-3 riebalų rūgštys: riebiose žuvyse (silkės, lašišos, sardinės) arba žuvų taukuose.
- Probiotikai: rauginti pieno produktai (kefyras, jogurtas) ir raugintos daržovės (kopūstai, agurkai ir kt.).
- Triptofanas: kalakutiena ir kita liesa mėsa, kiaušiniai, ankštiniai riešutai, sėklos; beje, juodasis šokoladas skatina endorfinų gamybą, taip pat turi flavanolių ir feniletilamino, vadinamo „meilės vaistu“, nes išsiskiria įsimylėjus, todėl jį valgant gerėja nuotaika, tačiau ir čia svarbus saikas.
- B grupės vitaminai: kiaušiniai, kepenys, mėsa, žuvis, ankštiniai, kruopos, duona, pieno produktai.
- Antioksidantai: įvairios pupelės, vaisiai (obuoliai, slyvos, trešnės, citrusiniai ir kiti ryškių spalvų vaisiai), uogos (braškės, spanguolės, mėlynės, avietės, gervuogės), riešutai (graikiniai, migdolai, braziliški riešutai), daržovės (artišokai, lapiniai kopūstai, brokoliai, špinatai, saldžiosios bulvės, morkos, paprikos), prieskoniai, ypač ciberžolė ir imbieras.
Santykių Svarba Laimės Jausmui
Harvardo universiteto Granto studijos išvadose skelbiama, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis pasitenkinimą gyvenimu, yra stiprūs asmeniniai santykiai. „Paprasčiausias būdas tokiems santykiams apibūdinti - kai tau paskambina trečią valandą ryto ir tu tam žmogui tikrai padėtum, arba atvirkščiai, - sako Harvardo universiteto profesorius psichiatras George`as Vaillantas, 30 metų vadovavęs Granto studijoms. - Kitaip - tai santykiai, pagrįsti pagalba, artumu ir abipuse priklausomybe.
Žmonės evoliucionavo kurdami santykius, paremtus tarpusavio pagalbos sistema. Harvardo tyrimas prasidėjo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, 1938-aisiais. Tais metais buvo pradėti stebėti 268 jauni vyrai, moterys į tyrimą nebuvo įtrauktos. 48 vyrai tebegyvena iki šiol, o jų vidutinis amžius - 93 metai. Tyrimas tebevyksta, stebėti pradėti ir šių vyrų palikuonys.
Pradėję tyrimą ir išsikėlę tikslą sužinoti, kas turi daugiausia įtakos žmogaus gerovei, mokslininkai neturėjo jokių išankstinių nuostatų. Buvo stebimos įvairios sritys: politinės ir religinės pažiūros, išsilavinimas, karjeros pasiekimai, šeiminė padėtis. Santykis tarp teigiamos psichologinės būsenos ir tvirtų, šiltų asmeninių santykių buvo akivaizdus.
Harvardo mokslininkai atrado aiškų ryšį tarp gerų santykių su motina vaikystėje ir didesnio uždarbio suaugus, o prastas bendravimas gali būti silpnaprotystės senatvėje priežastis.
Laimė Lietuvoje ir Pasaulyje
Pasaulio šalys, kuriose gyvena nelaimingiausi žmonės, anot tyrimų, yra Čadas, Kongas, Afganistanas. Lietuva atsidūrusi šeštame dešimtuke: maždaug ketvirtadalis žmonių yra laimingi, patenkinti šia diena ir tiki, kad jų ateitis bus gera, o kas penktas žmogus pasisako esantis nelaimingas, nepatenkintas šia diena ir nieko gero nesitiki ateityje.
Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis pastebi, kad kol kas Lietuvoje tokie žodžiai, kaip laimės ekonomika, felicitarinė politika, labai mažai kam girdėti. „Dar blogiau, jog nėra bendrų veiksmų, kad visuomenės laimės lygis kiltų. Įveikti šias problemas paliekama kiekvienam žmogui atskirai, manoma, kad gyvenimą galima padaryti laimingesnį individualiomis asmeninėmis pastangomis, o bendras veikimas nepripažįstamas. Nors labai daug tyrimų rodo, kad kaip tik veikdami kartu žmonės gali sukurti laimingesnį gyvenimą“, - tikina G. Vaillantas sako, kad žmonės apskritai nežino, kas yra gyvenimo gerovė, todėl pasitenkinimo ieško ne ten, kur reikia.
„Noriu pabrėžti, kad vartoju žodį gerovė, gera savijauta, o ne buvimą laimingam. Mano požiūriu, buvimas laimingam šiais laikais kalboje reiškia, kad randi suknelę su nuolaidą, valgai mėsainį, kai esi alkanas, kai turi neleistiną romaną ar pasigeri. Jis įsitikinęs, kad laimės tikrai nelemia pinigai, naujas telefonas ar veikla, kurią darai, nes prašo kiti. Dalykai, turintys išliekamąją vertę, sako jis, yra tie, kuriais mes prisidedame ir prie kitų žmonių geros savijautos. „Labai paprasta - mažiau galvok apie save, daugiau - apie kitus“, - pabrėžia G.
Alkoholizmo Poveikis Laimės Jausmui
Harvardo Granto studijos mokslininkai aiškinosi ir alkoholizmo poveikį vyrams. Paaiškėjo, kad daugiau nei pusės skyrybų priežastis - alkoholizmas. Tai taip pat įvardijama kaip pagrindinė ankstyvos mirties priežastis. Anot mokslininkų, išgeriantieji, kurie dar ir rūkydavo, dažnai susirgdavo plaučių vėžiu. Skyrybos, alkoholizmas, depresija būdingiausia 30-45 metų vyrams. Anot profesoriaus G. Vaillanto, tai amžius, kai vyrai siekia karjeros, bando atrasti save. Kai kurie tyrimo dalyviai šiuo amžiaus periodu mėgino nusižudyti, tai G. Jis įsitikinęs, kad savižudybės neatsiranda iš niekur, neretai tokie atvejai 30-45 metų amžiuje būna nulemti skausmingai nutraukus draugystę.
Dvasinis Tobulėjimas ir Laimė
Daugeliui tyrimo dalyvių, profesoriaus teigimu, gyvenimas pasikeitė į gera, kai jie ėmė tobulėti dvasiškai. „Paprasčiausias būdas - eiti į bažnyčią arba tiesiog būti už viską dėkingam, suprasti, kad nesi visatos centras, kad yra kitų aukštesnių jėgų ir svarbesnių dalykų pasaulyje už tave, ir tai nebūtinai turi būti Dievas. Tokios vertybės, kaip meilė, užuojauta, atlaidumas, dėkingumas, viltis, - universalios“, - kalba G.
Profesorius B. Gruževskis sako, kad Lietuvoje vyrai labiausiai kenčia dėl patriarchalinio požiūrio į vyro padėtį šeimoje ir visuomenėje. „Vyras yra toks, kuris dominuoja, važiuoja gražia mašina, gauna dideles pajams, yra šeimos galva, autoritetas. Tik autoritetas ne dėl to, kad švelnus, o todėl, kad gerai uždirba“, - primena B. Gruževskis.
Tačiau, pastebi jis, negalima kaltinti vien vyrų. Nors Harvardo tyrimas stebėjo tik vyrų subrendimą ir tai, kas daugiausia įtakos turi jų teigiamai būsenai ir kokybiškam gyvenimui, pasak 30 metų projektui vadovavusio G. „Pasaulis yra labai skirtingas, ypač tai rodo socialinės sritys, darbo perspektyvos, galimybės save išreikšti, todėl moterys susiduria su didele neteisybe. Tačiau pagrindinė taisyklė, kurią mes atradome per Granto tyrimą, ta pati - jeigu ji arba jis galvoja tik apie save, o ne apie kitus, gyvenimas nesiklosto teigiama linkme“, - apibendrina G.
Moters Vaidmuo Šeimoje ir Santykiuose
Anot G. Navaičio, moteris atlieka svarbiausią vaidmenį ir saugant bei puoselėjant santuoką. Viskas priklauso nuo to, kiek ji yra atlaidi, kaip greitai po barnių, skandalų sugeba nusiraminti ir vėl su vyru bei vaikais bendrauti draugiškai: „Barnių ir ginčų yra kiekvienoje šeimoje. Tik kartais barnis pasibaigia, bet dar tris dienas sutuoktiniai tyli ir nesikalba, o kartais jau po valandos vėl bendrauja, gal net pasibučiuoja. Šitas elgesys, toks greitas susitaikymo modelis labiau priklauso nuo moters, o ne nuo vyro.
Per Harvardo tyrimą mokslininkai atrado aiškų ryšį tarp gerų santykių vaikystėje su motina ir didesnio uždarbio suaugus, o prastas bendravimas gali būti silpnaprotystės senatvėje priežastis. „Net jei santykiai teigiamai nesiklosto vaikystėje, vėliau gyvenime vis tiek gali atrasti mylinčių žmonių. Tačiau svarbiausias dalykas išmokti tą meilę įsileisti, - pabrėžia G. Vaillantas.
Senėjimas ir Laimė
Granto studijos mokslininkai sako atradę nuostabų faktą apie senėjimą. Anot jų, su laiku gyvenimas gali gerėti, o ne eiti į bloga. Tokios istorijos įkvėpė ir pačius garbų amžių peržengusius mokslininkus. Projekto pradžioje vienas tiriamųjų, devyniolikmetis Godfrey Camille, laikui bėgant buvo apibūdinimas kaip nesukalbamas nelaimingas hipochondrikas, o mokslininkai jo laimės potencialą ir gyvenimo stabilumą ateityje vertino labai žemai. Jo vaikystė buvo aprašyta kaip viena atšiauriausių. Jaunas Godfrey buvo vertinamas kaip esantis kritinės būsenos, tačiau, sulaukęs vyresnio amžius, jis suklestėjo.
Jo pasitenkinimas darbu, santykiai su žmona ir vaikais buvo vertinamas kaip vienas pozityviausių iš tyrime dalyvavusių vyrų. B. Gruževskis sako, kad senatvė yra galimybė pradėti gyventi kitaip. „Jei kažkas blogai, mes nepatenkinti savo gyvenimu, nebijokime keistis. Jei lauksime, kad kažkas sudarys mums sąlygas gyventi geriau, taip nebus. Viskas priklauso nuo asmeninių nuostatų ir pastangų“, - primena profesorius.
Padėkos jausmas
Laimės mokslo vaizdo įraše moteris sako, kad kas rytą padėkoja už viską, ką gauna kiekvieną dieną. Ji dėkoja už paprastus dalykus - maistą, pastogę, netgi dantų pastą. G. Vaillantas sako, kad dėkingumas aplinkiniams - vienas svarbiausių laimės veiksnių: „Dėkingumas, be abejo, yra lemiamas dalykas norint gyventi sėkmingą gyvenimą.
Laimingo gyvenimo paslaptis, G. Navaičio teigimu, dar slypi ir socialiniuose ryšiuose bei savo psichologinio pasaulio tobulinime. Profesorius B. Gruževskis pabrėžia harmoningą santykį su savimi ir aplinka. „Auksinė taisyklė yra švelnus požiūris, neagresyvus požiūris į save ir aplinką, harmoningas santykis su gyvenimu, - tikina jis. - Tai yra tinkamas dėmesys sau, savo sveikatai, pagarba šalia esančiam. Gerų šeimos santykių pagrindinis receptas - harmonija.