Pasitinkant 2025-uosius metus vieni kitiems linkėjome laimės, laimingų metų. Šiandien jau sausio 3-oji, šventinis šurmulys pasibaigė, bet taip norisi, kad visi palinkėjimai, kuriuos gavome ir skyrėme kitiems - išsipildytų. Ką turime padaryti dabar, ką galime daryti visus metus, kad ir patys jaustume pilnatvę ir laimę dovanotume kitiems?
Laimė - kas tai?
Laimė - tokia abstrakti sąvoka. Vieni laimę laiko malonumu, kai gerai jaučiamasi, lanko geros emocijos. Kiti laimę laiko tikslu, pavyzdžiui, mokosi, gauna diplomą ir tuo momentu jaučiasi laimingi, nes pasiekė rezultatą. Galima laimėti loterijoje „Aukso puodą“, tuo momentu būsi laimingas. Bet žinome, kad yra nemažai tokių, kuriems laimėjimas loterijose laimės neatnešė. Todėl, manyčiau, laimė nėra tikslas.
Žvelgiant į šventinį laikotarpį, laimės palinkėjimas, geras žodis - gražus dalykas. Mes žinome, kas buvo praėjusiais metais, bet nežinome, ką atneš šie metai. Todėl tam, kad būtume laimingi, turime sugyventi tarpusavyje, dalytis jausmais, matyti žmogų, kai jam sunkiau ar kai jam geriau. Laimės pojūtis visą laiką būtų keistas dalykas. Nes jei man, pavyzdžiui, patinka medus ar šokoladas, kasdien juos valgau, jie vieną dieną atsibos. Užsimanysiu silkės, garstyčių. Gyvenime nebūna taip, kad nuolat būtum geros nuotaikos, laimingas. Mums nutinka visokių dalykų, bet žmogui, kuris stengiasi gyventi dvasinį gyvenimą, kančia, sunkūs momentai, padeda geriau suprasti, kas yra laimė.
Kaip skirtingi žmonės išgyvena laimę?
Mūsų charakteriai skirtingi, laimę kiekvienas išgyvena savaip. Vieni - labai emocingi, kiti - laiko emocijas savyje, yra santūrūs. Reklama yra reklama, ji daro savo darbą... Jei žmogus santūrus, jo kartais paklausia: „kodėl toks rimtas jo veidas?“, bet yra geras posakis, kad po „rimtu veidu slepiasi linksma širdis“. Antra vertus, yra žmonių, kurie visą laiką juokiasi. Tada imi galvoti, kad jam kažkas negerai, kad jis gyvena kančioje ar pan. Po kurio laiko ir pamatai, kad po juoko kauke žmogus slepia daug sunkumų, juoku kančią maskuoja.
Maži žmogiški dalykai daro laimingą
Esu kilęs iš Zarasų krašto, kuriame labai daug ežerų. Kasmet vykstu ten pabūti nors kelioms dienoms, pailsėti. Daug malonumo suteikia žvejyba. Kelerius metus auginau šuniuką, kuris buvo tikras mano draugas. Prieš penkerius metus, temstant važiavau pro Rėkyvą ir šalia miško pastebėjau bėgantį gyvūnėlį. Pamaniau, kad kiškis, bet sustojęs pamačiau, kad tai mažas šuniukas, mišrūnas, primenantis pekinuką. Jis buvo šeimininkų išmestas, sumuštas, sergantis, išdaužtais dantimis... Pasiėmiau jį į namus, mes kartu gyvenome, bet pernai balandį jis iškeliavo į šuniukų rojų. Šuniukas man padovanojo daug džiaugsmo ir, jo netekus, aplankė liūdesys. Tokiais momentais ir supranti, kas yra laimė.
Jei peržvelgtume istoriją, kiekviena karta turėjo išgyventi įvairių nelaimių: marą, karus ir kt. Gyvename laikais, kai technologijos labai pažengusios, žmonės laiko save išsilavinusiais, intelektualiais, kai ateina tokie dalykai kaip buvo atėjusi pandemija, visi be išimties turėjome pakeisti gyvenimo būdą. Negalėjome bendrauti, mokytis ir dirbti kartu, tokie dalykai kiekvienam buvo nelengvai išgyvenami. Bet, manau, kad jei žmogus turi širdyje Dievą, su Dievu eina per gyvenimą, ištverti pandemiją nebuvo labai sudėtinga. Žmogus yra sociali būtybė, jis nori bendrauti, būti su kitu žmogumi, tad tie, kurie išdrįsdavo sunkumais pasidalinti, pasikalbėti, pasitikėdami Dievu, praėjo visus sunkumus.
Poveikis greitas, bet trumpalaikis
Įvairūs tyrimai rodo, kad laimės pojūtis nėra taip paprastai apčiuopiamas, nes jis iš tiesų nėra susijęs su materialiais dalykais. Nei naujas mobilusis telefonas, nei naujas automobilis iš tiesų mūsų nepadaro laimingesnių. Mėgstamas darbas yra svarbus veiksnys, bet taip pat ne svarbiausias laimės pojūčiui.
Pasirodo, laimė ir pasitenkinimas gyvenimu labiausiai susijęs su tuo, kaip žmogus jaučiasi tarp kitų žmonių. Taigi laimės pagrindas - šilti tarpasmeniniai santykiai, reikalingumo jausmas, pojūtis, kad tu esi priimtas ir taip pat nuoširdžiai pats priimi kitus.
Problema ta, kad iš tiesų nesame išmokę kurti savo laimės ir atsipalaiduoti. Tam nebuvo skiriama dėmesio nei galbūt šeimoje, nei mokykloje, nei universitete. Kiek patys šių būdų „susižvejojome“ iš šeimos, savo aplinkos, televizijos ir kitur, tiek ir tokių jų turime. O toje aplinkoje, deja, dažna laimės ir atsipalaidavimo asociacija - alkoholis.
Psichoaktyvios medžiagos iš tiesų duoda labai greitą poveikį. Ir tai mus trauka. Tačiau mes užmirštame, kad tai trumpalaikis poveikis ir jis nesprendžia problemų, o tik jas kuria.
Kaip alkoholis veikia smegenis
Kodėl žmonės dažnai griebiasi alkoholio, kai jaučiasi psichologiškai blogai? Pasak toksikologų, dėl alkoholio mūsų smegenyse išsiskiria tam tikros medžiagos - neuromediatoriai, kurie moduliuoja mūsų nuotaiką ir emocijas, o alkoholis dažnai suvokiamas kaip priemonė, padedanti įveikti stresą.
Tiesioginis alkoholio poveikis yra slopinantis, tačiau kadangi jis veikia įvairius receptorius, vieniems jis stipriau veikia vieną sistemą, kitiems - kitą. Todėl dominuojantis slopinimo efektas kai kuriems žmonėms greitai perauga į aktyvinimą. Tai psichoaktyvi medžiaga, kuri yra fantastiška savo poveikio spektru. Problema ta, kad ji labai lengvai įsilieja į medžiagų reguliacinius procesus organizme ir per ilgesnį laiką juos keičia, tampa neatsiejama jų dalimi.
Iš pradžių žmonės kurį laiką mėgaujasi alkoholiu. Jeigu gera genetika, šis mėgavimosi laikotarpis gali būti 10-15 metų, jei bloga - kur kas trumpesnis. Vėliau alkoholis pradeda sukelti vadinamąjį deficitinį simptomą. Smegenyse alkoholio sukeliamus privalumus nustelbia trūkumai ir šie trūkumai jau ne trumpalaikiai, o ilgalaikio pobūdžio, t. y. iš esmės išlieka tarp išgėrimų.
Kokios alternatyvos?
Norint įprastą atsipalaidavimo priemonę pakeisti kita, reikia įdėti darbo. Vien pamojuoti burtų lazdele neužteks. Gal verta būtų pasvarstyti netgi valstybiniu mastu apie įgūdžio atsipalaiduoti formavimą, nes tai labai svarbus įgūdis. Be to, laimingi žmonės kuria daugiau pridėtinės vertės ir valstybei, mažiau serga, yra aktyvesni.
Aišku, pirmiausiai reikėtų pradėti nuo savęs ir savo šeimos - būtina skirti dėmesio tiek savo saviugdai, tiek savo vaikų ugdymui šiuo aspektu. Šiandien egzistuoja daugybė pačių įvairiausių įrodymais pagrįstų metodų, kaip atsipalaiduoti - įvairios relaksacijos, meditacijos, kvėpavimo pratimai, dėmesingo įsisąmoninimo grįsta streso valdymo metodika. Yra daug atsipalaidavimo metodų, kurie padeda mums pašalinti pirmiausiai kūno įtampą, pavyzdžiui, progresyvi raumenų ar vizualinė relaksacija, masažas, kokia nors fizinė veikla.
Mūsų savijauta, kiek esame įsitempę ar atsipalaidavę, priklauso ir nuo mūsų požiūrio. Iš tiesų mūsų laimę lemia ne tai, kas yra, bet kaip mes tai matome, t. y. ne faktai, bet mūsų pačių interpretacijos. Tai dar viena saviugdos forma, kuri leidžia mums mažiau įsitempti. Tuomet nebereikia ir tiek daug investuoti į atsipalaidavimą, ypač į greitą atsipalaidavimą per alkoholį.
Trečioji sritis būtų bendravimo įgūdžiai. Šito mokytis niekada nei anksti, nei vėlu - ar tu esi darželinukas, ar suaugęs žmogus, ar senjoras, nes tai keičia mūsų dabartį - kaip aš jaučiuosi šiandien.
Taigi pasak pašnekovės, laimės pojūtį mums sukuria ne kas kita, o mūsų pačių mintys ir interpretacijos bei mūsų santykiai su kitais. Tai ir yra erdvė, kurioje mes kuriame laimę.
Būdai, kaip nelaimingumo būseną paversti laime, gali būti labai įvairūs. Vienas iš jų jau aprašytas: jaučiuosi blogai, pavartoju alkoholio ir kuriam laikui nurimstu bei pralinksmėju. Kitas būdas: jaučiuosi blogai, taigi stabteliu, pamąstau, ko aš noriu ir ką turėčiau pakeisti, kad pasijusčiau geriau. Norint pravesti takoskyrą tarp šių dviejų kelių, psichologė pataria užduoti klausimą, ko aš noriu, t.y. įsivardinti savo bazinį poreikį.
Tai įvardijęs aš suprantu, kad šitoje situacijoje ar šituose santykiuose noriu, kad būtų kitaip. Mes labai dažnai susikoncentruojame į konkretumus čia ir dabar ir galime nebematyti perspektyvos. Todėl verta įsivardinti savo bazinį poreikį kaip viziją. Žinant gyvenimo kryptį, kurios link plaukiu, ir nusistačius kursą, plaukti visada lengviau. Net jei gyvenimo audros mus numuša nuo kurso, mes žinome, kur plaukiame, ir kai audra praeis, vėl atstatysime kryptį ir nuplauksime į tą uostą. Kai kalbu apie kryptį, kalbu apie vertybes.
Kaip nesugadinti šventės
Artėja Kalėdos - vienas gražiausių metų laikų, kuris nuo seno asocijuojasi su šeimos ir giminės švente, su susitikimu, artumu, dalinimusi ir džiaugsmu, tačiau ir su padidėjusiu alkoholio vartojimu. Per Kalėdas mes visi trokštame patirti šeimos idilę, tačiau žinome, kad ne visose šeimose yra tokia realybė. Kiekvienoje šeimoje, net ir pačioje idealiausioje, yra nesutarimų, kivirčų, galbūt net turime kažkokių senų nuoskaudų.
Nepaisant to, mes turime troškimą patirti artumą su kitais žmonėmis, netgi kartais turime fantaziją pataisyti santykius Kalėdų proga. Ir tikrai su tokiais lūkesčiais ruošiamės Kalėdoms, kviečiame savo artimuosius arba vykstame pas juos. Tačiau į šią projekciją mes atsinešame ir visus ne pačius maloniausius savo išgyvenimus bei nuoskaudas. Ir kai susiduriame su realybe, kuri skiriasi nuo mūsų norimo idealaus vaizdinio, įvyksta vidinis konfliktas: aš negaliu patenkinti savo poreikių, viskas nevyksta taip, kaip aš noriu, man kyla įvairiausių jausmų, nepasitenkinimo, pykčio. Tuomet žmonės ima griebtis priemonių, kurios turėtų tarsi sušvelninti šiuos padariniu arba visai jų nesukelti.
Taigi paradoksas, bet vienas iš svaiginimosi alkoholiu priežasčių kalėdiniu laikotarpiu - noras patirti džiaugsmą ir artumą. Pats noras - labai natūralaus ir geras. Tiesiog jam patenkinti pasirenkamos netinkamos priemonės.
Alkoholis iš tiesų numalšina sukilusius jausmus, bet mes sėdame prie bendro stalo nepilnai sąmoningos būsenos, t. y. šiek tiek paveikti psichoaktyvių medžiagų. Mes jaučiamės geriau, vaizdelis yra geresnis, visiems malonu, linksma... Tačiau ar tokioje situacijoje iš tiesų galiu atkurti santykius, gerinti juos?
Pasak psichologės, psichoaktyvios medžiagos vienu atveju mums padeda matyti per filtrą, kitu atveju nuplėšia kaukes ir tuomet nebegalime valdyti proceso, viskas liejasi laisvai ir vietoj santykių kūrimo, kaip mes norėjome, pradedame juos gadinti. Aš kalbu ne tik apie nesaikingą, bet ir apie gana saikingą alkoholio vartojimą. Abiem atvejais mes vaikams kuriame asociacijas, kad šventė, laimė atsipalaidavimas galimi tik alkoholio pagalba.
Priešnuodis - sąmoningai sau užduotas klausimas
Mūsų pasirinkimus paprastai lemia dalykai, kurių mes nelabai įsisąmoniname, o mūsų nesąmoningi pasirinkimai nulemti modelio, kurio mes išmokome iš savo tėvų, giminaičių, kitokios savo aplinkos žmonių, iš televizijos ir pan. Ir, ko gera, pirma asociacija, kuri kyla pagalvojus apie Kalėdas, yra maistu apkrautas stalas ir raudonas vynas. Pagalvojus apie Naujuosius metus - burbuliukai, t.y. šampanas. Pagalvojus apie gimtadienio šventimą - ir vėl alkoholis. Alkoholio pasirinkimas per šventes nėra mūsų sąmoningas pasirinkimas, tai pirmoji asociacija, kurią mums pateikia mūsų patirtis. Todėl reikia stabtelėti ir pagalvoti, o ko aš iš tiesų norėčiau per šventes? Kitaip tariant, įsisąmoninti savo poreikius.
Pavyzdžiui, norėčiau atviro ir nuoširdaus pokalbio, norėčiau patirti artumą su savo tėvais, vaikais, broliais ir seserimis, su savo vyru, su draugais. Kai įsisąmoniname savo poreikį, reikia užduoti antrą klausimą - o kas man labiausiai padėtų pasiekti tai, ko noriu.
Gyvenime per daug skubame, neleidžiame sau padaryti pauzių, todėl atsakymai ateina automatiniai. Pasak psichologės, mes gyvenime per daug skubame, o kai skubame, neleidžiame sau pamąstyti, padaryti pauzių, todėl atsakymai mums ateina automatiniai, nulemti mūsų įsitikinimų ir ankstesnės patirties. Kad atsitrauktume nuo jos ir suprastume, ko iš tikrųjų norime, reikia stabtelėti. Tuomet atsiranda šiek tiek erdvės sąmoningumui ir atsakymų paieškoms.
Visi mes esame kūrybingi ir galime sugalvoti begalę idėjų, kaip siekti tikro, o ne alkoholio nuspalvinto artumo, nuoširdaus bendravimo, geresnių santykių. Viena iš galimų idėjų - atsisėdus prie stalo ir laužiant kalėdaitį bei linkint vienas kitam gėrio, palinkėti nuoširdžiai ir kiekvienam konkrečiai. Gal tai būtų pirma jungtis. Antra jungtis - nuoširdžiai paklausti, kaip jūs gyvenate, ir daugiau dėmesio skirti pokalbiui, užuot bandant atsipirkti dovanomis. Didžiausia dovana - mūsų susitikimai, todėl reikėtų daugiau investuoti į jų kokybę. Kartais sunku pradėti nuoširdžiai kalbėtis, todėl gali padėti koks nors stalo žaidimas, bendro patiekalo gaminimas, kita bendra veikla, kuri mus truputį išmuštų iš rutinos. Gal verta visiems išeiti ir pačiuožinėti nuo kalniuko ir pasijusti vėl vaikais, gal verta kartu išeiti į bažnyčią sudalyvauti mišiose. Gal pakviesti visus užrašyti palinkėjimą sau ir kiekvienam čia esančiam žmogui. Arba tiesiog stipriai apkabinti žmogų. Moksliniai tyrimai sako, kad oksitocinas, kuris vadinamas meilės ir prieraišumo hormonu, pradeda gamintis, jeigu mes pabūname apsikabinę 20 sekundžių.
Mitai, į kurių pinkles verta neįkliūti
Pasak visuomenės sveikatos specialistų, mitas, kad alkoholis nuima įtampą, stresą ir ramina nervus, yra apgaulingas. Alkoholis tik sukuria įtampos nuėmimo iliuziją. Iš tiesų jis negali nei atpalaiduoti, nei nuraminti, nes nepašalina nepatogumo priežasties, o tik slopina visus pojūčius. Kai baigiasi alkoholio kaip psichoaktyvios medžiagos poveikis, alkoholis tik padidina įtampą. Fiziologiniu požiūriu alkoholio vartojimas bet kokiomis dozėmis organizmui jau yra stresas.
Dar vienas klaidinantis mitas - alkoholis neša linksmybes ir suteikia drąsos. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, būsena, kuri įvardinama ypatingu linksmumu - vadinamas „narkotinis linksmumas“, neturi nieko bendra nei su laimės jausmu, nei su atsipalaidavimu. Tiesa ta, kad alkoholis sukuria gėrio ir laimės iliuziją, tačiau tai tėra tik iliuzija, kad apsvaigus bendrauti su draugais linksmiau, greičiau atsipalaiduojama bei sumažėja įtampa.
Linksmindamasis žmogus be alkoholio, būna savimi, kontroliuoja savo elgesį, pagaliau nešvaisto pinigų alkoholiui.
Ar verta bėgti nuo neigiamų emocijų
Įprotis alkoholio pagalba keisti savo emocinę būseną ar slopinti neigiamų emocijų, yra neteisingas. Kiekviena emocija neša žinutę: liūdesys - apie praradimą, pyktis - apie situacijos nepriėmimą. Kiekviena emocija yra naudinga, tik reikia išgirsti jos nešamą žinią.
Dažnai manoma, kad priimti emociją yra tolygu susitapatinti su ja. Bet tai nėra tiesa - pripažinimas emocijos yra vienas iš būdų jas valdyti. Pripažindami emociją mes tarsi pasisveikiname su ja - į mano namus dabar užsuko liūdesys, dabar - pyktis, o dabar - džiaugsmas. Jos kaip svečiai - užsuka ir išvyksta. Bet jeigu mes pradėsime užremti duris joms, neįsileisti į vidų, bereikalingai naudosime energiją ir tik varginsime save. Dar blogiau, jeigu bandysime neigti jas.
Liūdesio neišplausi alkoholiu. Tai tik iliuzija. Nemalonias emocijas verta sutikti ir išlydėti, pabandyti suprasti, kokią žinutę jos neša.
Kartais sunku suprasti, dėl ko jaučiamės nemaloniai, todėl ji siūlyčiau pasirašyti sau 4 klausimus ir į juos atsakyti:
- Kokia problema mane vargina?
- Kas gali blogiausia nutikti?
- Ką galiu padaryti?
- Kada galiu tai padaryti?
Vien problemos įsisąmoninimas ir suvokimas ką galiu padaryti, o kur mano ribotumai malšina psichologinį skausmą ir emocijas.
Dar viena dažna priežastis vartoti alkoholį - vienišumas. Pasak A.Juškienės, vienišumo jausmas dažniausiai siejamas su mintimis, kad „aš niekam nereikalingas“, „niekam nerūpiu“, „niekas manęs nemyli“, „norėčiau būti išklausytas“. Dažnai tai tik mūsų mintys, o ne faktai.
Linkėčiau pačiam žengti žingsnį ir pasitikrinti, ar tikrai neturiu nei vieno kontakto, pvz., pasiimti telefoną ir peržiūrėti kontaktų sąrašą - ten tikrai rasime kam paskambinti. Kitas greitas atsipalaidavimas - tai išėjimas pasivaikščioti ir suvokimas, kad aš esu šios gatvės, šio miesto, šios šalies dalis. Išėjimas į gamtą, į parką tikrai daug efektyviau prablaško nei ta...
Laimės hormonai
Visuotinai žinoma, kad laimę padeda pajusti ne kas kita, o smegenyse vykstantys biocheminiai procesai. Paprasčiau tariant, tuomet, kai išsiskiria daugiau vadinamųjų laimės hormonų, žmogus būna pakilesnės nuotaikos, pozityviai vertina aplinką, lengviau priima sprendimus. Nors tai skamba neromantiškai ir nedvasingai, tačiau būtent taip veikia žmogaus protas.
Tai, ar gebame pajusti laimės hormonų poveikį, priklauso nuo kūno receptorių. Kai organizmo endokrininė sistema išskiria tam tikrus hormonus, jie patenka į kraują ir keliauja kartu su šiuo skysčiu. Hormonus iš bendros srovės išžvejoja specialūs receptoriai. Tam įvykus sukuriamas signalas, jis keliauja per nugaros smegenis į galvos smegenis, o ten susiformuoja džiaugsmo, malonumo, net laimės pojūtis.
Pavyzdžiui, apkabinus mylimam žmogui, į kraują plūsteli meilės hormonas oksitocinas. Įvyksta biocheminė reakcija ir tas, kuris apkabintas, vienu metu išgyvena malonumą, džiugesį , atsipalaidavimą. Visgi, mokslininkų teigimu, ne visi šiuos malonius jausmus išgyvena vienodai stipriai. Ir ne todėl, kad stokoja malonių įvykių gyvenime, o tiesiog dėl to, kad jų hormonų receptoriai nepakankamai jautrūs. Tai kartais nulemta genetikos, o retsykiais išprovokuota lėtinių ligų.
Visgi mokslininkai neseniai atrado, kad laimės receptorių kiekis gali kisti. Vadinasi, receptorių įmanoma padauginti laikantis tikslingos strategijos. Kokia ji tiksliai turėtų būti, dar nenustatyta.
Mokslininkai sako, kad vienas geriausių būdų jaustis gerai ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai yra sveika gyvensena. Pirmiausia, tiems, kurie jaučiasi nelaimingi, privalu mažinti stresą. Ilgalaikio streso pasekmės kūnui ir protui yra pragaištingos. Kai kuriais depresijos atvejais pagyti įmanoma tik tada, kai žmogus pakeičia darbą, nutraukia toksiškus santykius ar pasitraukia iš stresą keliančios aplinkos.
Svarbia tvarios ir sąmoningos laimės sąlyga laikoma sveika ir subalansuota mityba. Juk tam, kad kūnas ir protas veiktų sklandžiai bei galėtų užtikrinti komfortišką būseną, jam reikia tam tikrų medžiagų, nuolat papildančių ląstelių energijos jėgaines. Beje, mokslas atrado aiškų ryšį tarp sveikos žarnyno mikrobiotos ir laimę teikiančių hormonų. Dalis jų gaminama būtent žarnyne. Nesveikuojantis žarnynas negamina hormonų.
Taip pat svarbus judėjimas, fizinis aktyvumas. Įrodyta, kad pusvalandis pasivaikščiojimo miške pagerina kognityvines funkcijas, padeda susikoncentruoti, nuramina.
Neracionalūs įsitikinimai, apsunkinantys kelią į laimę
- Sureikšminti svetimą nuomonę.
- Gailėtis praleistų progų.
- Nuvertinti laimingas akimirkas.
- Į viską žiūrėti per rimtai.
- Bendrauti su nelaimingais žmonėmis.
Kunigas dr. Saulius Matulis:
„Visi žmonės yra geri, tik kai kurie - nelaimingi. Todėl mano palinkėjimas yra: šiais metais keisti ne kitus žmones, ne savo šeimos narius, o pradėti nuo savęs. Nesvarbu kokio amžiaus bebūtume.“