Ne tik patiekalų, bet ir laimės receptą galima rasti Giedrės Barauskienės knygoje „Sodo istorijos“. Knygų autorė, žurnalistė ir fotografė, ne kartą nominuota pasauliniame maisto fotografų konkurse „Pink Lady® Food Photographer of the Year“, vaizdais ir žodžiais kuria įstabų receptų albumą. Asmeniškos istorijos pro sodą ir žaliuojančias lysves veda į Giedrės namų virtuvę.
Sodo Istorijos: Daugiau Nei Receptų Knyga
„Tai šeimos receptų knyga, - sako Giedrė Barauskienė. - Knyga, skirta pasisemti įkvėpimo, kai atsibosta kasdien ruošti vakarienę, kai nebepastebite, kokie gražūs pomidorai, iš kurių pjaustote salotas, kai maistas nebedžiugina. Fotografijos įkvėps ne tik gaminti, bet ir patiems pasisodinti vaismedžių, susikasti daržovių lysvę ir galbūt netgi fotografuoti. Knygoje pateikiami gardžių ir lengvai paruošiamų patiekalų receptai iš sodo ir daržo gėrybių, galbūt augančių ir prie jūsų namų."
Nostalgiško švelnumo persmelktose nuotraukose atgyja susivijusios augalų tekstūros, renesansiškos pomidorų formos, tapybiškos derliaus spalvos, ką tik nuskintų braškių ar ryto rasos kvapas. Pyragai čia kepami iš savame sode sunokusių obuolių ir slyvų, prisirpusių šilauogių ir braškių. Išraiškingi pomidorai tiesiai iš šiltnamio keliauja į salotas, orkaitę ar stiklainius. Bulvės virsta žemaičių blynais ar samosų įdaru, moliūgai gardina falafelius, cukinijos - picas, o lapiniai kopūstai - čeburekus.
Sodas, daržas, o neretai ir virtuvė yra vieta, kur galima pasitraukti nuo dienos rūpesčių ir skubėjimo. - Baigdama rankraštį pajuokavau, kad šią knygą parašiau savo dukroms. O kada nors, perskaičiusios knygą, jos atras mūsų namų receptus ir tikras istorijas, patarimus, kurie padės savo lysvėje užveisti žalumynų, padrąsins užsiauginti savo obelį. Nedaug laiko lieka būti kartu, ne kasdien visi susėdam vakarienės.
Šeimos Šaknys Ir Sodo Įtaka
Sodo istorijos - tai žmogaus istorijos. Iš tikrųjų sudėtinga ir pačiai pasakyti, apie ką labiau ši knyga: apie sodą, apie šeimą, apie patiekalų ar laimės receptą. Pats žmogus yra tarsi sodo alegorija, jame ir žiedai skleidžiasi, ir piktžolės dygsta, kartais lakštingalos suokia, o kartais varnos kranksi.
- Seneliai gyveno vienkiemyje šalia sienos, kažkada skyrusios Lietuvą ir Mažąją Lietuvą, netoli Švėkšnos miestelio. Jų ūkyje su didžiuliu sodu prabėgo visi mano savaitgaliai, šventės ir atostogos. Šalia buvo Begėdžių giria su savo gėrybėmis. Čia buvo karvių, arklių, avių, ančių, vištų, žąsų, šuo ir katinas, senelis laikė bičių. Pro sodybą tekėjo Ašvos upė. Ji ir dabar teka, tik sodybos jau nebėra, kaip ir viso Pocių kaimo. Senelių ūkio vietoje liko eglė, kelios obelys ir daug gražių prisiminimų. Dauguma jų apie maistą, nes gyvenimas kaime, darbai - viskas kaip nors susiję su maisto auginimu ir gaminimu. Dalis knygos istorijų - iš čia.
- Kai močiutė į trobą parnešdavo kibirą pieno, leisdavo šaukštu nugriebti putas. Iš tikrųjų, kiek save atsimenu, stebėjau arba dalyvavau visuose maisto ruošimo darbuose, tai buvo sava ir suprantama. Puodelyje jas maišydavau su pelenais ir namiškiams siūlydavau tos „košės“ paragauti... Bet visą laiką rūpėjo ir naujovės. Dar vidurinėje mokykloje iš sviesto, grietinėlės, cukraus ir kakavos išsivirdavau karšto šokolado.
Dabar suprantu: iš dalies tokį norą lėmė jo gyvenimiška patirtis, Norilsko lageryje išgyventas dešimtmetis. Būtų galima sakyti, jog mano su maistu susijusi veikla - patiekalų gaminimas ir fotografavimas - yra išsipildęs senelio linkėjimas. Kai reikėjo rinktis, kuo gyvenime būsiu, jis man patarė rinktis su maistu susijusią profesiją.
- Jie visi - senelių, mamos ir mano pačios - man yra vienas sodas, vieta, kur man gera būti, sugrįžti. Kuo toliau, tuo geriau jaučiu, kaip man tų savo medžių, lysvių ir gėlių reikia. Net keliaudama po kitas šalis susirandu ten esančius sodus, botanikos sodus, parkus ir oranžerijas. Čia jaučiuosi gerai, labai gera matyti augalus, stebėti jų augimą, žydėjimą, vaisius. Mano pačios sodas nedidelis, medžiai dar gana jauni, darbų jame ne tiek ir daug. Tai ne darbai, labiau poilsis, hobis, meditacija, padedanti atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių. Manau, žmogui ryšys, sąlytis su gamta labai svarbu.
Fotografija Kaip Aistra Ir Įkvėpimas
- Per 2008-2010 metų ekonomikos krizę gavusi iš darbdavio išeitinę nusprendžiau nusipirkti fotoaparatą. Lengviausias dalykas, kurį galiu fotografuoti, man atrodė maistas, ir iki šiol įdomu tai daryti. Iškart skirtą profesionalams. Bet pagrindinis impulsas buvo sukaupta patirtis ir įdirbis leidybos įmonėje, kurioje vadovavau keliems žurnalams, juose taip pat buvo maisto rubrika. Fotografuoti išmokau savarankiškai. Tad kai rankose atsirado fotoaparatas, žinojau, ką darysiu. Pirmąsias fotoaparato mygtukų funkcijas paaiškino pažįstamas fotografas.
Šeimos Mėgstami Patiekalai Ir Kelionių Skoniai
Su namiškiais neturime tikslo tapti vegetarais, bet labai mėgstame daržovių patiekalus ir daug iš jų gaminame. - Maistas turi būti skanus ir sveikas. Vaisių, uogų daržovių, žalumynų nemažai galime užsiauginti patys, daugiau atsivežame iš kaimo, mamos užaugintų. Ko negalime užsiauginti, pasigaminti - perkame. Mėgstame ir tradicinę lietuvišką, ir kitų šalių virtuvę. Dukroms gerai pavyksta Azijos patiekalai ir saldumynai. Vyras juokauja esąs žaliavalgis, nes gamina gardžias salotas. Išvykę į keliones ragaujame nematytų valgių, vaisių, uogų ir daržovių, labai patinka kitų šalių turgūs.
Mėgaujasi ir tuo, kuris nepatenka į fotografijas... - Taip, šeima mėgaujasi tokiu maistu, koks yra fotografijose, ir ne tik. Juk pasitaiko, kai kas nors nepavyksta. Tada jie juokais linki, kad ir vėl nepavyktų, - tada greičiau gauna ragauti. Kai žinau, kad fotografuosiu, aišku, stengiuosi dailiau supjaustyti, iškepti... Bet, būna, neplanuotai kas nors pavyksta taip gerai, kad imu fotoaparatą ir išnešu pietus šeimynai iš panosės kur nors į sodą...
Laimės Medis (Storalapis): Auginimas Ir Priežiūra
Be kulinarijos ir sodo džiaugsmų, knygoje gali būti užsimenama ir apie laimės simbolius, pavyzdžiui, laimės medį (storalapį). Štai keletas patarimų, kaip auginti ir prižiūrėti šį populiarų kambarį augalą:
- Žemė: Storalapiui netinka paprastas sodo dirvožemis. Geriausia naudoti sukulentams skirtą specialų mišinį arba universalų kambariniams augalams pritaikytą gruntą su šiek tiek smėlio.
- Apšvietimas: Storalapis mėgsta šviesą, bet toleruoja ir tamsą. Vasarą jį galima auginti balkone ar terasoje, svarbu, kad vanduo galėtų nutekėti. Nebijo tiesioginių saulės spindulių.
- Laistymas: Laistyti saikingai, kai žemė visiškai išdžiūva. Geriau toleruoja vandens trūkumą nei perteklių.
- Temperatūra: Mėgsta šilumą, idealu, jei šiltuoju metų laiku palaikoma ne mažesnė nei 18 laipsnių temperatūra, o žiemą - apie 12-15 laipsnių.
- Tręšimas: Tręšti kompleksinėmis kambarinių augalų arba specialiomis sukulentų trąšomis kas dvi savaites šiltuoju metų laiku. Žiemą netręšti.
Storalapio Priežiūros Patarimai
Jaunus storalapius rekomenduojama persodinti kasmet, o suaugusius - kas 2-3 metus. Pasirinkite didesnį vazonėlį ir į dugną įberkite keramzito arba smulkintų plytų. Svarbu paminėti tai, kad sėklomis šis kambarinis augalas dauginamas labai retai, nes su nedideliais sėjinukais dažniausiai būna pernelyg daug vargo. Laimės medis gali būti dauginamas įvairiais būdais: sėklomis, lapų auginiais arba šakelių ūgliukais. Tereikia nuskinti lapą ar ūglį, įsmeigti į drėgnoką smėlio ir žemių mišinį. Kaip jau minėta anksčiau, laimės medis yra labai jautrus perlaistymui: jei taip nutiktų, gali pradėti pūti ne tik šaknys, bet ir visas augalas. Nors tokioje situacijoje galima nuskinti ir padauginti šoninius ūglius arba nupjauti visą augalą iki sveikos vietos, tačiau pažeisto augalo dalys ne visada sėkmingai prigyja. Šių kenkėjų naikinimui taip pat gali būti pasitelkiami ir įvairūs cheminiai preparatai. Taip pat storalapiui gali pakenkti ir įvairūs kenkėjai - laimės medį dažniausiai užpuola paprastieji arba miltuotieji skydamariai, kurie siurbia augalo sultis ir jį silpnina. Jei storalapio lapai yra ganėtinai dideli, juos galima nuplauti muiluotu vandeniu, tačiau tai ne visada padeda.
Storalapio Formavimas
Svarbu žinoti, kad šį kambarinį augalą ne tik galima, bet ir reikia apkirpti. Tai ne tik suteikia dekoratyvesnę išvaizdą, bet taip pat skatina augimą, todėl kiekvieną pavasarį vertėtų imtis šio darbo (atminkite, kad apkarpyto augalo negalima iš karto persodinti):
- Pirmiausia dezinfekuokite žirkles ir užsimaukite pirštines;
- Suraskite dvi šakas, kurios nuo kamieno sudaro „V“ raidės formą;
- Virš „V“ formos šakų nukirpkite 1-3 šakeles (tą geriausia daryti 45 laipsnių kampu);
- Pašalinkite šakeles storalapio viršuje ir šonuose;
- Jei augalas turi pažeistų lapų, juos taip pat nukirpkite.
Atminkite: formuojant storalapį vertėtų nukirpti ne daugiau nei pusę augalo šakelių.
Ar Storalapis Tikrai Gali Pritraukti Sėkmę?
Jei tikėsite, kad storalapis jums atneš laimę ir turtus, būtinai taip ir nutiks. Feng Shui aprašoma, kad storalapį geriausia laikyti pietrytinėje namų dalyje, nes tai gali lemti finansinį klestėjimą. Taip pat nereikėtų pamiršti tinkamai rūpintis šiuo augalu: jei augalo lapai pradėtų kristi, teigiama, kad tai gali atnešti nuostolių. Juk neverta rizikuoti, tiesa?