„Aš niekada nesijaučiau ypatinga“, - LRT RADIJO laidoje „Laimės dieta“ atvirauja atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu.
Jazzu apie savęs vertinimą ir gyvenimo patirtis
- Aš niekada nesijaučiau ypatinga. Taip pradėjau jaustis tik prieš kelerius metus. Visada galvojau, kad aš nei per daug graži, nei mano balsas įsimintinas. Na, žodžiu, jei iš karto pradėti tokia viską apibrėžiančia gaidele, matyt, tai siejasi su savęs nevertinimu.
- Iš esmės - labai daug patirčių. Labai spalvingas gyvenimas, nežinau, kodėl man tiek daug skirta patirti, bet išmokau dėkoti už tą kiekvieną patirtį. Manau, kad patirtys ir sudėliojo mano šiandieninį požiūrį. Kartais, kai šnekame su draugėms, sakau, kad kai išleisiu autobiografiją, niekas nepatikės, jie galvos, kad prisikūriau.
- Mano tėtis lapkritį išėjo visiškai netikėtai ir tai mane labai daug ko išmokė. Išmokė, pirmiausia, dėkingumo. Dėkingumo už tai, kad buvo.
- Aš kažkaip per tą dėkingumą ir atėjau, kur esu šiandien. Kažkaip paprasčiau gyventi tampa, kai esi iš tiesų dėkingas. Bet kai iš tikrųjų supranti, kad dėkingumas yra labai aukšta vibracija... Aš nebėgu niekada nuo jausmų, man atrodo, mano dainos labai aiškiai tą pasako, nes jeigu bėgčiau, aš nieko neparašyčiau. Per skausmą tas dėkingumas ir atėjo. Kai išmoksti dėkoti net skausmui, man atrodo, kad tai yra „next level“ (red. past.
Atvirumas ir nuomonės reišimas
- Šiaip visada buvau atvira, labai aiškiai komunikuojanti savo nuomonę. O kai jis tampa brandus, <...> jis nėra atvirumas į kairę, į dešinę. Atvirumas apie ką, apie save? Na, turiu aš visokių paslapčių tą mažą skrynelę, ji mano, apie tai nežino net mano artimiausias žmogus. Tai visada egzistavo mano gyvenime, kad ir kaip kentėjau, bet tai man daugiau padėjo, negu mane pačią nugalėjo. Aš neįsivaizduoju, kam tada eiti, bendrauti, jei tu ketini meluoti, slėpti ir įsivaizduoti, kad esi kažkoks labai jau kitoks ir mistiškas ar įdomus.
Kitas dalykas - mano profesija yra tokia, aš niekada neturėjau kažkokių stabukų ar dievukų, bet man įdomu buvo, iš kur pas mano mėgstamus atlikėjus atsiranda kūryba, įkvėpimas ir t. t. Aš nesiruošiu slėpti žmonėms, nes, man atrodo, kad žmonėms, kurie klausosi mano muzikos, įdomi mano asmenybė. Atvirkščiai, būna dvigubai daugiau manęs negu gyvenime. Man patinka atviri žmonės, man patinka dalintis su žmonėmis, aš tikiu, kad mes esame vieni dėl kitų. Aš suprantu, kad reikia savo erdvės.
- Bet labai daug pastangų kainuoja. Logiškai mąstant, būti savimi turi kainuoti nulį. Esi, kas esi, ir tiesiog būni, kaip gėlė žydi.
Atsakomybė už savo laimę ir empatija
- Aš dabar mokausi, kad esu atsakinga už savo psichiką ir savo laimę. Ir už savo vaiko laimę, nes ji dar yra šešerių ir dar minkštos psichikos, o kaip jau visi kiti jaučiasi su informacija, su manimi ir mano nuotaikom ar su bet kuo dorojasi, tai yra jų atsakomybė.
- Labai sunku. Tu šneki absoliučiai tai, kaip aš jaučiuosi, ką aš galvoju. Kita vertus, aš vėlgi esu labai dėkinga už tą tokią nedalomą empatiją. Pati kažkada esu ištarusi, kad empatija turi ribas. Su metais suprantu, kad ir mano empatija turi ribas. Apskritai, labai norisi atsigręžti į savo erdvę. Ne mano problemos, kad manęs kažkas nemėgsta, ypač nepažįstami žmonės. Aš niekam nieko neskolinga. Aš nieko neprivalau niekam. Aš anksčiau labai bijojau senti, bet dabar man taip įdomu, kas toliau - tiek fainų jausmų po 30-ies atsirado. Aš dabar taip nebenorėčiau būti dvidešimt kelerių.
Ugės Radzevičienės patirtis ir dietistės karjera
Atradus sveiką gyvenseną 43 metų Ugnės Radzevičienės gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Ugnė metė sėkmingą teisininkės karjerą, baigė dietetikos studijas ir pati pradėjo konsultuoti žmones mitybos klausimais.
„Niekur pasaulyje mes nerasime tokios piliulės, kurią išgėrus viskas susitvarkytų. Visada sakiau, kad mes galime daug daugiau nei patys įsivaizduojame. Kai tai suvoki ir prisiimi atsakomybę, tada belieka veikti. O kaip veikti? Susirasti specialistą, neužsiimti savigyda, nesilaikyti jokių dietų. Ugnė laidoje dalinsis, kad daugiausia svorio priaugo nėštumų metu, o gimus vaikams svoris niekur nedingo. Ir nors moteris turėjo mylinčią šeimą ir buvo susikūrusi finansinę gerovę, ji pasakos, kad laiminga nesijautė - buvo tarsi įkalinta savame kūne.
„Mano gyvenimo istorija yra glaudžiai susijusi su mano dabartine specialybe. Aš esu empatiška kiekvienam savo pacientui. Pagimdžius 3 vaikutį, mano svoris buvo 130 kg, tyrimai buvo labai geri, turėjau visas galimybes toliau gyventi su tokiu svoriu. Žmonės mane priėmė tokią, kokia esu, buvo patogu, nes siuvėja gali pasiūti bet kokiai figūrai tinkančius rūbus“, - kalbės Ugnė Radzevičienė.
Sveika mityba ir sąmoningumas
Šiandien Ugnė drąsiai pataria žmonėms ir sako, kad nieko nėra neįmanomo. Moteris griauna mitus apie tai, kad sveikas maistas yra neskanus. Reikia suprasti ir išmokti skaityti kiekvieno perkamo produkto etiketę. Tuomet matysite, ką dedate į lėkštę, o vėliau - į savo kūną. Aš niekada nenorėčiau duoti savo organizmui nuodų, kurie sužalotų mano organus, o tada eiti pas gydytojus, kad jie tuos organus gydytų. Reikia būti sąmoningais“, - dalinsis dietistė U. Radzevičienė.
Diabetas ir nutukimas
Dar prieš 100 metų cukrinio diabeto diagnozė buvo nuosprendis. Po ligos nustatymo žmogui gyventi buvo likę vos metai. Nors diabeto diagnostika ir nėra sudėtinga, daugeliui žmonių liga yra diagnozuojama per vėlai.
Oskaro Minkovskio sveikatos centro direktorius, gydytojas endokrinologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikos profesorius Jonas Čeponis atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvoje yra puikių ir profesionalių specialistų, visgi, žmonėms labai sunku išsivaduoti iš nutukimo pančių. Visgi, grįžus prie ydingų gyvenimo įpročių, diabeto liga, kaip ir nutukimas, sugrįžta.
Pasak profesoriaus J. Čeponio, būtent tie patys mechanizmai, kurie sąlygoja cukrinio diabeto išsivystymą, sąlygoja ir stambiųjų kraujagyslių pažaidą, infarktus bei insultus.
„Daugiau nei pusė moterų, beveik pusė suaugusių vyrų Lietuvoje turi antsvorio arba yra nutukę. Taip pat ir stambiųjų bei smulkiųjų kraujagyslių pažaidą, kurios vėliau sąlygoja komplikacijas ir, deja, mirtis“, - pasakos gydytojas.
Gyvensenos pokyčiai ir specialistų pagalba
Specialistai pripažįsta, kad informacijos apie sveiką gyvenseną žmonės turi daug. Jie domisi savo sveikata, žino, kaip ir kiek reikėtų maitintis, koks yra tinkamas fizinis aktyvumas. „Neužtenka, kad žmogus išgirstų, reikia, kad jis sugebėtų daryti, ką išgirdo, išmoko ir pritaikytų tai kasdien.
Pasak profesoriaus Jono Čeponio, šiandien medicinos pažanga yra didelė. Tačiau pakankamai anksti pritaikius pilnaverčius gyvensenos pokyčius galima tikėtis cukrinio diabeto atsitraukimo:„Sakoma, kad iki 6 metų diabeto stažo mes galime atsukti atgal. Yra vilties, kad mes galime, nedrįstame sakyti „pagydyti“, bet reikšmingai pagerinti ligos kontrolę.
Ugnės Bubnaitytės emigracijos patirtis ir sėkmė
Vilkaviškyje augusi U.Bubnaitytė yra puikus sėkmės lydimų emigrantų pavyzdys. Prieš 16 metų gimtinę iškeitusi į Londoną, moteris savo karjerą pradėjo nuo juodžiausių darbų.Šiandien Ugnė vadovauja 30 žmonių komandai, kuri rūpinasi milijardinėmis Didžiosios Britanijos investicijomis, o jos veidą atpažįsta vos ne kas antras praeivis.
Prieš ketverius metus lietuvė išgarsėjo BBC televizijoje rodomame kulinariniame šou „The Great British Bake Off“, kurį stebėjo milijonai žmonių. Užaugau kaime, todėl fizinis darbas man niekada nebuvo baisus. Manau, kad bet koks darbas turi būti gerbiamas, nes jį kažkas turi daryti“, - kalbėjo U.Bubnaitytė.
Sportas ir sveikata
Visą gyvenimą aktyviai sportavusi, bėgiojusi maratonus ir kaupusi žinias apie platųjį pasaulį, baigusi mokslus Ugnė norėjo geriau pramokti anglų kalbos.
Po antrojo nėštumo priaugusi 25 kilogramus Ugnė kultūrizmu susidomėjo įkvėpta mylimojo.Dabar džiaugiasi ne tik susigrąžintu pasitikėjimu savimi, bet ir dingusiomis sveikatos problemomis.
Ji neigia mitus, kad jei moteris užsiiminės kultūrizmu, atrodys kaip vyras.Man taip geriau gyventi, nei auginti riebalus“, - kalbėjo lietuvė ir prisipažino, kad sunkiausias ne raumenų auginimas sporto salėje, bet psichologinis darbas su savimi.
Moteris pripažįsta, kad tokia drastiška mityba nėra sveika. Dažnai neapsieinama be pasekmių. Per trejus aktyvius kūno rengybos varžybų metus U.Bubnaitytė matė, kai sportininkai suserga anoreksija, bulimija ar net depresija.
Jazzu apie motinystę ir kūrybą
TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ atlikėja papasakojo apie naujus vėjus savo gyvenime, kūrybą, depresiją gimus pirmagimiui bei naujus namus. „Tai yra stebuklas, besąlygiška meilė ir laimė, kurios aš taip ilgai ieškojau pas įvairius šamanus, bažnyčiose, meditacijose. Viskas suvedė į vaiką, kuris yra krykštaujantis, tobulas kūdikis. Tris mėnesius net neišėjau iš namų, nuo ryto iki vakaro į jį žiūrėjau. Mama man sakė, kad turėčiau eiti miegoti, nes man buvo prasidėjusios haliucinacijos“, - apie jausmus, apėmusius gimus sūnui Majui kalbėjo laidos viešnia.
„Pamenu, kad nuvykome į darbinę kelionę ir man prasidėjo problemos su skydliauke, matyt pasikeitė hormonai. Grįžus namo manęs niekas jau nepažino, nes net neatrodžiau panaši į save. Kelionės gale pamačiau, kad pradėjau stipriai tinti, pradėjo augti svoris. Buvau priaugusi daug svorio, bet ten pasirodo buvo tik vanduo, man jį nudrenavo per kelias savaites, nereikėjo jokios dietos ir laikytis. Galiausiai supratau, ką reiškia tie blogieji hormonai, sumaišyti su depresinėmis nuotaikomis. Buvo tikrai sudėtinga“, - neslėpė Justė Arlauskaitė.