Bioprodukcinis ūkis yra pasaulio ūkio materialinių vertybių gamybos šaka. Jį sudaro žemės ūkis, miškų ūkis, žvejyba ir žuvivaisa. Sunku šiandien surasti šalį, kurioje žmonės nesiverstų kuria nors iš šių šakų. Bioprodukcinis ūkis tiekia maistą, drabužius, neretai būstą, šilumą ir pan. Šis ūkis glaudžiai susijęs su gamta. Nors mokslo ir technikos pažanga sumažino bioprodukcinio ūkio priklausomybę nuo gamtos išteklių ir gamtos sąlygų, išliko būdingų ūkininkavimo ypatybių ir suniai sutvarkommų problemų.
Kiekvienos valstybės žemės ūkį sudaro dvi glaudžiai susijusios šakos - augalininkystė ir gyvulininkystė. Jos sklaidomos į daugybę šakų ir pošakių. Skirtingą valstybių šakinę žemės ūkio struktūrą lemia gamtos sąlygos, tradicijos, istorinės raidos ypatybės. Pasaulio nacionalinės rinkos formavimasis įtraukė valstybes į tarptautinį darbo pasidalijimą. Tai lėmė daugelio šalių žemės ūkio specializaciją.
Šiltųjų kraštų kultūros
Šiltųjų kraštų kultūromis vadinamos vidutinių platumų klimato juostoje natūraliai neaugančios šilumamėgės žemės ūkio kultūros. Tai javai (sorgai, soros, lęšiai), aliejiniai (žemės riešutai), cukriniai (cukrašvendrės), pluoštiniai (medvilnė, džutas), kaučiukiniai (kaučiukmedis), tonizuojantieji (arbata, kakava, kava), citrusiniai (apelsinai, citrinos, greipfrutai, mandarinai), augalai. Prie jų priskirtini ir bananai.
Svarbiausios yra kava, kakava, bananai, cukranendrės, arbata, žemės riešutai, medvilnė ir kt. Plati jų auginimo geografija: pusiaujo, subekvatorinė, atogrąžų ir subtropikų klimato juostos.
Kava
Kavos gimtinė yra Etiopija, kur ji buvo auginama jau prieš tūkstantį metų. Manoma, kad žodis
Didėjant paklausai, ją imta auginti plantacijose. Vieną pirmųjų plantacijų XVII a. įveisė olandai Javos salose. XVIII a. Pradžioje kava pateko į Prancūzų Gvianą, o iš jos - į Braziliją ir čia puikiai prigijo. Kava auginama 76 šalyse. Tiesiogiai tuo veršiasi apie 25mln. žmonių. Pridėjus dar ir ją auginančių šeimų narius, būtų per 100mln. Kavą eksportuoja apie 50 valstybių.
Kai kurioms šalims - Etiopijai, Gvatemalai, Kolumbijai ir Ugandai - kavos eksportas yra viena iš svarbiausių pajamų šaltinių. Tarptautinėje prekyboje kava yra viena iš svarbiausių prekių. Nors kava kilo iš Afrikos, tačiau net 2/3 kavos išaugina Lotynų Amerikos šalys. Jos yra ir svarbiausios kavos pupelių eksportuotojos. Nemažai kavos išauginama Afrikoje bei Pietryčių Azijoje.
Daugiausia kavos suvartoja ne ją auginančios šalys, bet ekonomiškai stiprios. Kavą auginačios šalys už kavą gauna nemažų pajamų, už kurias perka įvairias mašinas, prietaisus, vaistus, pramonės gaminius, maisto produktus ir kt. Tačiau jau keli dešimtmečiai kavos kaina pasaulio rinkoje mažėja, todėl mainų santykis tarp ekonomiškai stiprių (importuojančių) ir atsiliekančių (auginančių) šalių blogėja pastarųjų nenaudai.
Siekiant išlaikyti kavos pasiūlos ir suvartojimo pusiasvyrą, susidariusią problemą sprendžia eksportuojančių ir importuojančių šalių sutartis. Ji įpareigojo kavą auginančias šalis eksportuoti tam tikrą (abiem pusėms priimtiną) kavos kiekį. Tačiau ne visada šios sutarties paisoma.
Svarbiausios kavą auginančios Pietų Amerikos ir Afrikos šalys sumažino kavos tiekimą pasaulio rinkai, todėl jos kaina šiek tiek pakilo. Tačiau dabartinė kavos kaina pasaulio rinkoje nepadengia kai kurių auginančių šalių gamybos išlaidų. Pastaruoju metu ypač pelnosi žalių kavos pupelių supirkėjai, perdirbėjai ir prekiautojai gatava produkcija. Kavos versle pasaulio rinkoje dominuoja keturios JAV ir dvi Šveicarijos maisto pramonės bendrovės, kurios diktuoja kavos augintojams prekybos sąlygas - superka tik žalias pupeles.
Kakava
Kakavos gimtinė - Meksika. Vidurio ir Pietų Amerikos šalyse kakavmedis buvo auginamas dar gerokai prieš atvykstant europiečiams. bei majai ir patį kakavmedį vadino <šokolado> medžiu. Iš jo vaisių jie gamindavo skanų gėrimą, o kakavos pupeles naudojo vietoj pinigų. Pavyzdžiui, už 100 pupelių galėjo nusipirkti net vergą. Į Europą kakavos pupeles XVI a. atvežė ispanų konkistadorai. Tik daugiau kaip po šimto metų kakava paplito Europoje. Pirmąsias plantacijas europiečiai įveisė XIX a. Gvinėjos įlankos pakrantėje priklausančiose kolonijose.
Kakavmedžiai auginami atogrąžų srityse, kur vidutinė metinė oro temperatūra 24-28 *C šilumos ir tolygiai per metus iškrinta kritulių. Kakavmedžiai nepakelia tiesioginių saulės spindulių ir vėjo, todėl dažniausiai auginami ūksmingose drėgnuose miškuose. Daugiausia kakavos augina ir eksportuoja Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Nigerija ir Kamerunas. Dideles plantacijas turi Brazilija, Indonezija ir Malaizija. Tačiau šios šalys eksportuoja nedaug kakavos, nes daug suvartoja pačios. Daugiausia kakavos importuoja ekonomiškai stiprios valstybės.
Arbata
Arbatkrūmiai auginami ne tik atogrąžų, bet ir subtropikų srityse. Arbatmedžio tėvynė yra Pietryčių Azija, kurioje arbata buvo auginama beveik prieš 6 tūkst. metų. VII-X a. arbata buvo plačiai vartojama Kinijoje, iš kurios maždaug tuo pačiu metu pateko į Japoniją ir Korėją. Europiečiai iki Didžiųjų geografinių atradimų arbatos nežinojo. Ir tik XVI a. portugalai iš kelionių į Kiniją ir Pietryčių Azijos kraštus kartu su prieskoniais bei kitais augalais atvežė ir arbatos. Ji greitai paplito žemyne ir tapo labai populiariu gėrimu.
Pirmąsias arbatos plantacijas XIX a. įveisė olandai Javos saloje. Jų pavyzdžiu netrukus pasiekė anglai Indijoje ir Ceilone (Šri Lankoje). Po to arbata išplito kitose Azijos šalyse - ji imta auginti Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Daugiausia arbatkrūmių augina Azijos šalys. Pagal arbatos eksportą pasaulyje pirmauja Indija, Šri Lanka, Kinija ir Kenija, o daugiausia jos suvartoja Didžioji Britanija, Rusija, JAV ir arabų šalys.
Medvilnė
Medvilnė - pluoštinis augalas, auginamas Afrikos, Amerikos, Australijos, Azijos atogrąžų ir subtropikų klimato juostose (nuo 41* š. pl. iki 36* p. pl). Medvilnė pradėta auginti Indijoje ir Kinijoje prieš 5 tūkst. metų. Tai vienmetė kultūra, reikli dirvai, drėgmei ir šilumai. Vidutinė vegetacijos laikotarpio temperatūra - 25-30 *C šilumos. Sausringose srityse dirva drėkinama.
Medvilnė - tekstilės pramonės žaliava. Iš jos gaminami verpalai ir audiniai. Iš 1 kg pluošto pagaminama iki 12 m audinio, o iš 100 kg sėklų išspaudžiama 19 kg aliejaus. Išspaudos naudojamos gyvuliams šerti. Iš stiebų gaminamas popierius, statybinės medžiagos, lakas, acto rūgštis ir kt. Daugiausia medvilnės užaugina Azijos šalys. Didelius plotus medvilnės plantacijos užima JAV, Meksikoje ir Brazilijoje. Ypač aukštos kokybės ilgapluoštė medvilnė auginama Egipte, Peru, Uzbekijoje. Daugiausia medvilnės eksportuoja JAV, Kinija ir Pakistanas. Svarbiausios medvilnės importuotojos Azijoje yra Japonija, Tailandas, Indonezija, o Europoje - Italija, Vokietija, Prancūzija ir Lenkija.
Javų Ūkis
Javų ūkis tai viena iš žemdirbystės šakų. Ji aprūpina gyventojus grūdais. Grūdai žmogui labai reikalingi, nes juose gausu įvairių maistinių medžiagų. Iš jų kepama duona bei konditerijos gaminiai, taip pat naudojami kaip pašaras gyvuliams. Javai pasaulyje užima apie pusę visos pasaulio ariamos žemės. Svarbiausiomis javų rūšimis laikomi kviečiai, kukurūzai, soros, ryžiai, avižos, miežiai. Ryžiai, kviečiai ir kukurūzai yra svarbiausias daugelio tautų maistas.
Grūdų ūkio plėtros ir specializacijos lygis įvairiose šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, Europoje, Šiaurės Amerikoje daugiausiai auginami kviečiai, avižos ir rugiai. Azijoje išgaunama apie 90% pasaulio ryžių, Afrikoje didžioji dalis sorų.
Kviečiai
Kviečiaia-tai viena seniausių ir viena svarbiausių žemės ūkio kultūrų. Iš istorijos pamokų žinome, kad kviečiai jau prieš 4-6 tukst. metų buvo sėjami Egipte. Lietuvoje ju aptikta I-XIII a. piliakalniuose. Iš kart po Didžiųjų geografinių atradimų ši kultūra prasiveržė ir į Naujajį pasaulį bei kitas atrastas žemes. Kviečiai auga visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą, kur dėl didelio šalčio negalėtų augti nė vienas augalas. 70 šalių kviečių auginimas yra svarbi žemės ūko šaka.
Svarbiausios kviečių atmainos yra minkštieji ir kietieji kviečiai. Kviečių buna vasarinių, žieminių ir kitokių formų. Iki šiol žinoma apie 4000 kviečių veislių. Rinkoje labiau vertinami kietieji kviečiai, kadangi jie yra baltymingesni už minkštuosius. Jie naudojami aukščiausios klasės miltams gaminti,kruopoms. Atliekos susidariusios po jų perdirbimo yra panaudojamos gyvulių pašarams gaminti.
Minkštųjų kviečių grūdai purūs, miltingi, tačiau juose yra kiek mažiau baltymų, todėl duonos ir pyrago gaminiai yra prastesnės kokybės. Vis dėlto geriausios kokybės duona kepama iš minkštųjų ir kietųjų kviečių mišinio. Kietieji kviečiai dera ne visur ir jų išauginama daug mažiau, tai dar viena jų vertinimo priežastis.
Pasaulyje yra dvi kviečių auginimo juostos. Viena jų driekiasi Šiaurės pusrutulyje per JAV, Kanadą, Europą, Pietvakarių, Pietų ir rytų Azijos valstybes. Pietų pusrutulio kviečių juostą sudaro 3 arealai: Argentina, PAR, Australija. Šiaurės Amerikoje didžiausios kviečių auginimo sritys yra Vidurio lygumos or Kanados stepės. Ši kultūra čia užima milžiniškus plotus. JAV ir Kanada daugiausiai augina kietųjų kviečių. Šie grūdai realizuojami ne tik vidaus rinkoje tačiau nemažai ir eksportuojama.
Nemažai kviečių išaugina Kinija, Indija, Rusija tačiau tik savo poreikiams. Dug grūdų eksportuoja Australija bei Argentina, o importuoja Azijos, AfriosLotynų Amerikos atsiliekančios šalys, kurios negali pakankamai jų išsiauginti pačios. Daug kviečių importuoja Japonija bei Europos šalys.
Ryžiai
Ryžiai yra daugiau nei pusės pasaulio gyventojų maistas. Daugiausiai ryžių išauginama Azijoje. Apie 90% šio žemyno gyventojų mityba tiesiogiai priklauso nuo jų derliaus. Ryžiai naudojami maistui ((miltai,krakmolas,alus), iš jų pudros gaminama kosmetika,iš aliejaus žvakės ir muilas,šiaudais dengiami stogai, šeriami gyvuliai.
Ryžiai yra vienintelis kultūrinis augalas, auginamas vandens apsemtame lauke. Jiems būtina didesnė kaip 20 C vidutinė paros temperatūra,drėgnas augimo ir sausas - brendimo laikotarpis. Auginami vandens (auga nuolat užtvindytuose laukuose) ir kalnų ryžiai. Pastarieji mažiau derlingi, nes derlius priklauso nuo kritulių kiekio ir drėgmės. Vandens ryžių derlius būna didesnis, reikalauja daugiau darbo. Palankiomis sąlygomis per metus galima išauginti net tris ryžių derlius.
Daugiau nei 90% ryžių išauginama ekonomiškai atsilikusiose Azijos valstybėse. Didžiausi šios kultūros pasėlių plotai yra didžiųjų Rytų ir Pietryčių Azijos upių slėniuose ir deltose. Šiuose kraštuose ryžių auginimas primityvus-reikalauja daug rankų darbo. O JAV, Japonijoje, Ispanijoje, Italijoje, Australijoje ryžių auginimas labai mechanizuotas. Atsiliekančios šalys beveik visą ryžių derlių suvartoja pačios. Tik Tailandas, Indija bei Vietnamas yra vieni svarbiausių ryžių eksportuotojų pasaulyje. Indonezija, Kinija ir Iranas nemažai ryžių importuoja.
Kadangi ekonomiškai atsilikusiose šalyse žmonių skaičius padidėja maždaug api 60mln. Ypač svarbu didinti ryžių derlingumą. Norint, kad artimiausiu metu Azijos gyventojai išvengtų bado,reikėtų, kad XXI a. pirmoje pusėje ryžių derlius smarkiai padidėtų. Tačiau jis ne didėja,o mažėja.
Kukurūzai
Kukurūzus jau prieš 3000-5000m. iki Kr. Augino Amerikos indėnai. Į Europą kukurūzai pateko Didžiųjų geografinių atradimų dėka, t. y. Xva. Pabaigoje. Kukurūzai-svarbiausi subtropikų klimato javai. Tai šilumą mėgstantys augalai, todėl sėjami kai dirva buna pakankamos temperatūros. Šiuo metu žinoma, kad pasulyje yra auginama apie 20000 kukurūzų ir jų hibridų rūšių. Didžiausi kukurūzų pasėlių plotai yra JAV, į pietus nuo Didžiųjų ežerų, kur driekiasi jų auginimo juostos. Šiai kultūrai čia labai palankios augimo sąlygos. JAV nuima...
| Kultūra | Auginimo regionai | Svarbiausi eksportuotojai | Panaudojimas |
|---|---|---|---|
| Kviečiai | Šiaurės ir Pietų pusrutuliai (JAV, Kanada, Europa, Argentina, Australija) | JAV, Kanada, Australija, Argentina | Duona, konditerijos gaminiai, pašarai |
| Ryžiai | Azija (Rytų ir Pietryčių Azijos upių slėniai) | Tailandas, Indija, Vietnamas | Maistas, kosmetika, gyvulių pašarai |
| Kukurūzai | Subtropikų klimato zonos (JAV) | JAV | Maistas, pašarai, pramonė |
| Kava | Lotynų Amerika, Afrika, Pietryčių Azija | Brazilija, Kolumbija, Etiopija | Gėrimas |
| Kakava | Atogrąžų sritys (Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Nigerija, Kamerūnas) | Dramblio Kaulo Krantas, Gana | Šokoladas, gėrimai |
| Arbata | Azija (Indija, Šri Lanka, Kinija), Afrika | Indija, Šri Lanka, Kinija, Kenija | Gėrimas |
| Medvilnė | Atogrąžų ir subtropikų klimato zonos (Azija, JAV, Meksika, Brazilija) | JAV, Kinija, Pakistanas | Tekstilė, aliejus, popierius |