Dažnu atveju ant lietuvio pietų ar vakarienės stalo galime išvysti tradicines, mūsų skonio receptoriams jau įprastas žuvis, tačiau retai kada susimąstome, kiek neatrastų žuvų rūšių mums dar nėra tekę ragauti, o tuo labiau, ar tarp jų yra tokių, kurios savo unikaliomis maistinėmis savybėmis nenusileidžia populiariausioms.
Lietuvos vandenys, tiek gėli, tiek Baltijos jūros priekrantės, pasižymi savita ir įdomia žuvų fauna. Nors rūšių skaičius, palyginti su kitais regionais, nėra didelis, Lietuvos žuvų bendrija yra unikali ir verta išsamesnio pažinimo.
Lietuvos žuvų įvairovė
Lietuvoje aptinkamos 66 žuvų rūšys. Didžiausia jų įvairovė yra upėse. Ežeruose aptinkamos 25 rūšys. Lietuvos žuvų fauna susiformavo poledyniniu laikotarpiu, todėl yra gana jauna.
Pagal gyvenimo būdą Lietuvos žuvys skirstomos į kelias pagrindines grupes:
- Praeivės žuvys: Žuvys, kurios dalį gyvenimo praleidžia jūroje, o neršti migruoja į upes.
- Reofilinės žuvys: Žuvys, prisitaikiusios gyventi srauniuose vandenyse, tokiuose kaip upės.
- Limnofilinės žuvys: Žuvys, gyvenančios stovinčiuose vandenyse, tokiuose kaip ežerai ir tvenkiniai.
Lietuvos gėluose vandenyse aptinkama 3 nėgių ir 66 žuvų rūšys. Iš jų 46 rūšys yra vietinės, o 23 introdukuotos. Introdukuotos rūšys pateko į Lietuvos vandenis įvairiais būdais ir skirtingu metu iš kaimyninių šalių.
Trys iš jų -ežerinis sykas, ežerinė rainė ir paprastasis vijūnas - yra labai retos ir įrašytos į Lietuvos Raudonąją Knygą.
Pagrindinės ežeruose gyvenančios žuvų rūšys
Beveik visuose Lietuvos ežeruose veisiasi ešeriai, kuojos, lydekos, raudės, lynai. Kiek didesniuose sugausime ir karšių, plakių, aukšlių, sterkų, ungurių, pūgžlių, gružlių, o kai kuriuose ir šamų ar vėgėlių.
Pagal sistematiką ežeruose gyvenančios žuvys priskiriamos 6-iems būriams. Iš lašišažuvių (lot. Salmoniformes) būrio atstovų ežeruose gyvena ežeriniai sykai (Coregonus lavaretus holstatus), seliavos (Coregonus albula), ežerinės stintelės (Osmerus eperlanus marinus relicta), lydekos (Esox lucius) ir kartais europiniai kiršliai (Thymallus thymallus).Unguriažuvių (Anguilliformes) būrio yra viena rūšis - europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla).
Štai keletas svarbiausių ir labiausiai paplitusių žuvų rūšių, kurias galime rasti Lietuvos ežeruose:
Karosas
Turbūt užmetę meškerę bet kuriame tvenkinyje galėtume ištraukti karosą. Tai Lietuvoje labai paplitusi žuvis, kuri gyvena Europos ir Azijos vandenyse. Žuvis yra gražios aukso spalvos, pasidabinusi rusvais, suapvalintais pelekais. Didesniuose vandens telkiniuose ši žuvis gali užaugti iki kilogramo ar daugiau svorio, išsiskiria savo disko formos kūnu, bei išgyvena vandens telkiniuose su itin mažu deguonies kiekiu.
Karosų žuviena puikiai tinka kepti grietinės padaže ar netgi naudoti verdant barščius! Žuvis išsiskiria nemažu kiekiu naudingų vitaminų, tokių kaip B5, B6, B12, taip pat joje randama kalio, fosforo, seleno.
Lietuvos vandenyse aptinkamos kelios karosų rūšys, tokios kaip sidabrinis ir auksinis karosas, kurios skiriasi savo morfologinėmis savybėmis ir gyvenimo būdais.
Lynas
Dažnai Lietuvoje sutinkama žuvis lynas gyvena ežeruose, lėtai tekančiose upėse. Žuvis išsiskiria tuo, kad jos nereikia skusti. Tai labai graži, tamsiai žalia žuvis.
Lynų mėsa lengvai virškinama, gausi vitaminų A, D, B1, B2,B6, E, B9, B12, C, PP, taip pat praturtinta fosforu, magniu, fluoru, kalciu, selenu, variu, chromu, kaliu, geležimi bei polinesočiosiomis riebalų rūgštimis.
Ši žuvis yra puikus dietinis produktas kūdikiams bei pagyvenusiems žmonėms, nes 100 gramų žuvies yra tik 40 kcal. Virtuvėje šios žuvies mėsa itin vertinama, apdorojama įvairiais būdais - kepant orkaitėje, verdant. Ji puikiai dera su aromatiniais prieskoniais, citrusų sultimis.
Šamas
Lietuvoje šamas žinomas kaip didžiausia gėlųjų vandenų plėšrioji žuvis, lengvai atpažįstama dėl išskirtinio savo išvaizdos bruožo - burnos srityje besipuikuojančių ūsų, kurių turi net tris poras!
Viena pora ilgų ūsų ant viršutinio žando, dvi poros trumpų ūselių ant apatinio. Šamų galva didelė, žiotys plačios, uodeginė kūno dalis ilga, nugara tamsiai žalia, šonai dėmėti o pilvas baltas. Subrendę, penkių ar šešių metų šamai gali sverti apie 8 kg.
Dažniausiai šią žuvį galima sutikti Kauno, Elektrėnų ar Kuršių mariose, taip pat Nemune ar Žeimenos, Šventosios ežerų baseinuose, Žiežmarių bei Trakų raj. ir pietų Lietuvoje - Daugų, Lazdijų, Veisiejų raj.
Šamas išsiskiria gausybe mūsų organizmui naudingų medžiagų- mėsoje gausu kalcio, magnio, geležies, kalio, vitaminų A, B, C ir D. Kadangi šamo filė liesesnė, joje daugiau baltymų, tačiau mažiau riebalų. 100 gramų šios žuvies yra 16 gramų baltymų ir 5 gramai riebalų.
Sterkas
Viena vertingiausių Europos žuvų - starkis. Lietuvoje šią žuvį galima sutikti natūralaus paplitimo vietose Kauno bei Antalieptės mariose, Kuršmarėse bei Nemuno žemupyje.
Šios žuvys mėgsta lėtai tekantį vandenį, gyvena netgi apysūrėje Baltijos jūros priekrantėje. Starkis savo dantingais žabtais ir forma gali šiek tiek priminti lydeką, o aštriu nugaros peleku - ešerį.
Starkio mėsa turi mažai riebalų ir kalorijų, tačiau vertinama dėl aukštos kokybės baltymų. Joje nemažai seleno, vitaminų B6 ir B12, naudingų ir būtinų mūsų sveikam organizmui. Starkio mėsa lengvai paruošiama, ašakos lengvai atsiskiria, oda tvirta, neleidžianti pačiai žuviai subyrėti kepant, ją taip pat galima troškinti, virti ant garų ar rūkyti.
Ežerinis sykas
Sykas (Coregonus maraena) arba ežerinis sykas priklauso lašišinių (Salmonidae) šeimai. Sykų genties (Coregonus) atstovai paplitę Šiaurės pusrutulyje, vidutinių platumų klimato juostoje.
Ežerinis sykas, kuris gyvena Lietuvos ežeruose, palankiomis sąlygomis gali sulaukti 20 m. amžiaus, jo svoris gali siekti iki 5 - 6 kg, Tačiau dabar stambūs jau vadinami apie 50 cm dydžio iki 3 kg svorio egzemplioriai, kurie išgyvenę iki 15 m.
Lietuvos vandenų ežeriniai sykai - giliavandenės, būrius sudarančios žuvys. Jos vasarą laikosi 10 - 12 m.
Ežeruose gyvenantys sykai subręsta 4 - 5 m. amžiaus, kai pasiekia 27 - 29 cm, tuomet jų svoris būna apie 200 - 300 g, neršia lapkričio pabaigoje - gruodžio mėn. Ežerinių sykų vislumas - 6 - 17 tūkst.
Žuvų apsauga Lietuvoje
Lietuvos žuvų fauna patiria įvairius grėsmius, įskaitant taršą, buveinių nykimą, peržvejojimą ir invazinių rūšių poveikį. Siekiant išsaugoti žuvų įvairovę, Lietuvoje vykdomos įvairios apsaugos priemonės:
- Žuvų įveisimas: Siekiant atkurti sumažėjusias populiacijas, į vandens telkinius įveisiami jauni žuvys.
- Žvejybos reguliavimas: Nustatomi žvejybos apribojimai, tokie kaip leidžiamas žvejybos laikas, minimalus žuvų dydis ir žvejybos įrankių naudojimas.
- Buveinių apsauga: Saugomos ir atkuriamos žuvų nerštavietės ir kitos svarbios buveinės.
- Taršos mažinimas: Vykdomos priemonės, siekiant sumažinti vandens telkinių taršą.
Žuvų rūšys 5 Lietuvos ežeruose
GRYNAS.lt, remdamasis Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresniojo mokslo darbuotojo T. Virbicko dar šiais metais parengtu tyrimu, pateikia duomenis apie kelių didžiausių Lietuvos ežerų žuvingumą. Tyrimo rezultatai gauti skaičiuojant pagautus laimikius.
Skirtingo diametro tinklais sugautos žuvys rūšiuojamos ir skaičiuojamos atskirai: skirstomos į jauniklius, nesubrendusius ir suaugusius (t.y. iki leidžiamo sužvejoti dydžio užaugusius) individus. Žuvų skaičiai perskaičiuojami ežero ploto vienetui, atsižvelgiant į žvejybos efektyvumą.
Dūkšto ežeras
Dūkšto ežere, esančiame Ignalinos rajone, gyvena devynios žuvų rūšys: ešerys, kuoja, raudė, lynas, karšis, lydeka, paprastoji aukšlė, plakis, pūgžlys. Bet vertingiausiomis laikomos ešerys, kurių, užaugusių iki leidžiamo sugauti dydžio, produkcija gali siekti apie 10 kg iš hektaro per metus. Suaugusių lynų yra, atitinkamai 5,5, karšių - 3,4, lydekų - 2,5 kg/ha/m. Įdomu, kad atliekant tyrimus šiame ežere sugautas tik vienas pūgžlys.
Sartų ežeras
Sartų ežere, besidriekiančiame per Rokiškio ir Zarasų rajonus, skaičiuoja apie 15 žuvų rūšių: ešerys, kuoja, raudė, lynas, sidabrinis karosas, karšis, lydeka, sterkas, šamas, salatis, karpis, plakis, paprastoji aukšlė, pūgžlys, gružlys. Vertingiausios: karšis, kurio leidžiamo sužvejoti dydžio individų produkcija gali siekti apie 4 kg iš hektaro per metus , ešerys - 5,2kg/ha/m., sterkas - 3,5, salatis - 4,2, šamas - 2,2 kg/ha/m., o lynas ir lydeka - tik po 0,3 kg/ha/m.
Rėkyvos ežeras
Šiaulių rajone esančiame Rėkyvos ežere yra septynios žuvų rūšys: ešerys, kuoja, raudė, karšis, lydeka, pūgžlys, gružlys. Pačios vertingiausios ežere užfiksuotos žuvys: 18,9 kg/ha/m. karšių, net 48,4 kg/ha/m. leidžiamo dydžio sužvejoti ešerių, 2,6 kg/ha/m. lydekų.