Milijonai žmonių visame pasaulyje kasdien mėgaujasi kava. Ne vienas sakome: „Koks gi rytas be kavos puodelio?“. Ir, ko gero, daugelis esame girdėję apie kavos žalą sveikatai bei pamąstymus, kaip šį poveikį sumažinti.
Pirmiausia reikia žinoti, kuri kava - su kofeinu ar be jo - sveikesnė ir kokią įtaką daro pats kofeinas. Neseniai buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 187 žmonės, atsitiktiniu būdu suskirstyti į tris grupes: vieni gėrė nuo trijų iki šešių puodelių kavos per dieną, kiti - nuo trijų iki šešių puodelių kavos be kofeino per dieną, o trečia - kontrolinė grupė - kavos negėrė. Visi dalyviai gėrė tik juodą kavą.
Tyrėjai matavo kofeino koncentraciją dalyvių kraujyje, taip pat nustatė pagrindinius širdies geros veiklos indikatorius prieš tyrimą ir po trijų mėnesių. Jie nerado jokių didelių skirtumų tarp trijų grupių, tirdami insulino ir gliukozės koncentraciją, tačiau nustatė, kad, praėjus trims mėnesiams, toje grupėje, kuri gėrė kavą be kofeino, padidėjo riebalų rūgščių kiekis, o jos skatina mažo tankio lipoproteinų gamybą.
Dauguma Europos šalių kardiologų rekomenduoja širdies ligomis sergantiems ligoniams neviršyti kasdienės 200 mg kofeino normos.
Kava taip pat gali sutrikdyti B grupės vitaminų pasisavinimą, dėl to gali atsirasti kai kurių nervų sistemos ir odos sveikatos problemų. Kava sumažina nuovargį, suteikia žvalumo ir pasitikėjimo savo jėgomis. Manoma, kad 100-300 mg kofeino per dieną padidina budrumą, fizinį aktyvumą, pagreitina mąstymą.
Mažytis espresso padės, kai reikia staiga padidinti dėmesio koncentraciją, intensyviau mąstyti, tačiau neverta ja piktnaudžiauti, kadangi didesnis kofeino kiekis sukels irzlumą ir net padidins nuovargį. Kavą su pienu ar grietinėle gali rinktis tie, kuriems padidėjęs skrandžio rūgštingumas, o kapučino - malonus būdas praleisti pusvalandį šnekučiuojantis su draugais ar aptariant verslo reikalus. Vis dėlto kava su grietinėle, kapučino, airiška kava - tai ir papildomos kalorijos, todėl besiskundžiantys antsvoriu tokia kava turėtų mėgautis rečiau.
Taigi geriant kavą svarbiausia atsižvelgti į savo organizmo poreikius, o saikingumas svarbu kalbant ir apie šį gėrimą.
Kavos Tradicijos Pasaulyje
Pasaulyje yra trys skirtingos kavos tradicijos - skandinavų, anglosaksų ir italų. Skandinavai ruošia kavą filtruojamaisiais aparatais ir geria ją iš didelių puodelių. Anglai kavą gamina filtruojamuoju aparatu ar mokos kavinuku (maišo abi technologijas) ir geria su šlakeliu pieno. Italai kavą geria greitai, kaip desertą, niekuo neužkąsdami.
- 70 proc. kavos jie išgeria namuose, 30 proc.
- Italijoje ir Austrijoje iki 80 proc. šeimų naudoja ekspreso ar mokos kavinukus, 12 proc. - specialius buitinius ekspreso aparatus ir tik 5 proc. užpliko kavą buitiniu kavinuku puodelyje.
Italai ryte geria stiprią ekspreso arba kapučino kavą, kuri yra gaminama kavos aparatu iš 1/3 kavos ir 2/3 specialiai suplakto pieno kremo. Antrasis puodelis paprastai geriamas po pietų ar baigus darbus. Tai gali būti stipri kava iš kavos aparato ar lengvesnė - kapučino kava su grietinėle.
Suomijoje bei Švedijoje rytais ir dieną geriamas didelis puodas kavos, kuri gaminama buitiniais kavos aparatais arba tiesiog užplikoma puodelyje. Italai labai mėgsta gaminti kavą su įvairiais priedais. Pavyzdžiui, Milane į ekspreso kavą įpila apelsinų ar citrinų sirupo. Kuriami įdomūs - “kavos malonumai”, paskaninant ekspreso kavą pienu, sirupu ar ledo drožlėmis.
Kavos Ruošimo Būdai
Ši kava gaminama specialiais aparatais. Tai ne tik pavadinimas ar rūšis - tai gyvenimo būdas ir kultūra. Ekspreso kava geriama labai greitai (itališkai espresso ir reiškia “greitai”). Tikra itališka ekspreso kava - pusė puodelio, tik keli gurkšniai. Išgėrus jos, burnoje lieka malonus skonis.
Ši kava gaminama buitiniu ar profesionaliu aparatu (pro popierinį kavos filtrą prateka vanduo). Filtruotai kavai gaminti labiausiai tinka rupi kava. Ši kava yra lengva, tinka pusryčiams. Mokos kavinuku pagaminta kava yra tarpinė tarp ekspreso ir filtruotos kavos.
Turkiškai kavai gaminti labiausiai tinka smulkiai malta kava, ji užpilama šaltu vandeniu nedideliame kavos indelyje su rankenėle, gaminama smėlyje (judinant indą šylant vandeniui) arba ant dujinės viryklės. Patartina, kad gaminimo metu kavos putelė pakiltų bent kelis kartus. Taip fermentuojasi kavos skonis.
Pietų šalyse, ypač Italijoje, Ispanijoje, labai populiarios šaltos kavos - “Frappe” (pieniški kavos kokteiliai).
Kavos skonis priklauso nuo gaminimo būdo ir pupelių kokybės. Kuo ilgiau gaminama kava kontaktuoja su vandeniu, tuo daugiau turi kofeino. Specialiu aparatu ruošiama ekspreso kava trumpiausiai kontaktuoja su vandeniu, todėl turi mažiausiai kofeino, vadinasi, yra sveikiausia.
Dietistės Patarimai Renkantis Kavą
Dietistė ir maisto technologė Raminta Bogušienė pataria, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis ir geriant kavą.
Pasak jos, kava gali padėti pagerinti dėmesį, koncentraciją ir netgi fizinę ištvermę. Kofeinas gali sukelti priklausomybę, nemigą ar netgi širdies ritmo sutrikimus, ar net gali būti staigios mirties priežastimi perdozavus kofeino. Kavos pupelės skrudinamos, o šio technologinio proceso metu susidaro kancerogeninės medžiagos - akrilamidai, kurie siejami su onkologiniais susirgimais. Patarimas rinktis kuo mažesnio skrudinimo laipsnio kavą.
Dažnai kava geriama su cukrumi, pienu ar grietinėle, kas gali turėti papildomą neigiamą poveikį sveikatai, papildomas kalorijas. Todėl patariama gerti gryną juodą kavą.
Kava gali būti draudžiama nėščiosioms, jauniems asmenims, tam tikriems asmenims turintiems sveikatos problemų, sergantys virškinimo trakto ligomis, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, turintys padidėjusį jautrumą, ar nustatytus neurogeneracinius sutrikimus.
Kokios Alternatyvos Kavai?
Žalia, juoda, matcha arbata yra puikios alternatyvos, kurios siūlo mažesnį kofeino kiekį ir yra žinomos dėl savo antioksidantų, kurie veikia teigiamai mūsų sveikatą.
Matcha: Žalias Miltelinis Arbatos Tipas
Matcha - žalias miltelinis arbatos tipas, kuris pastaraisiais metais tapo pasauline sensacija. Nors japoniškos machos nauda sveikatai ir skonio savybės jau buvo vertinamos šimtmečius, šis gėrimas įgavo naują populiarumą vakarų pasaulyje, tapdamas neatsiejama sveikos mitybos, tinkamos gyvenimo būdo ir net „Instagram“ tendencijų dalimi. Tačiau kas iš tiesų slypi už šio žaliojo stebuklo, ir kodėl jis tapo toks populiarus?
Matcha - tai milteliuose paversta žalioji arbata, kilusi iš Japonijos. Ji gaunama iš specialiai auginamų ir apdorojamų arbatos lapų. Kad būtų pagaminti macha milteliai, arbatos lapai auginami šešėlyje kelias savaites prieš derlių. Tai leidžia augalui pasigaminti daugiau chlorofilo, kuris suteikia matchai ryškiai žalią spalvą ir praturtina ją naudingomis medžiagomis.
Sveikatos Nauda
Matcha turi daugybę naudingų savybių, dėl kurių ji tapo sveikos gyvensenos simboliu. Tai puikus antioksidantų šaltinis, ypač katechinų, kurie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais ir užtikrina odos jaunatviškumą. Matcha taip pat gerina smegenų funkcijas, skatina budrumą.
Dėl savo maistingųjų savybių macha tapo mėgstama tarp tų, kurie siekia sveikesnės mitybos, praktikuoja jogą ar meditaciją.
Macha taip pat tapo „Instagram“ ikona dėl savo įspūdingos žalios spalvos ir įvairių kūrybiškų būdų, kaip ją naudoti - nuo macha latte iki macha ledų ir desertų. Nors macha populiarumo bangos įtakoje ji dažnai šlovinama kaip „supermaistas“, aplink ją vis dar sklando įvairūs mitai ir klaidingi įsitikinimai.
Nors matcha iš tiesų turi kofeino, tačiau jo kiekis yra mažesnis nei kavos. Tai yra dėl to, kad kofeinas machoje yra lėtai išlaisvinamas, o tai reiškia, kad energijos padidėjimas yra lygus ir ilgalaikis. Matcha nėra tiesiog „arbata“ - tai visai kita žaliųjų arbatų kategorija. Kai geriate machą, jūs vartojate pačius lapus, o ne tik jų ištrauką.
Matcha naudojama ne tik gėrimams: Matcha yra ne tik gėrimas. Šie milteliai taip pat naudojami maisto gamyboje, pavyzdžiui, kaip priedas į ledus, šokoladą, blynus, pyragus ir kitus desertus.
Matcha yra pilna chlorofilo, kuris ne tik suteikia ryškiai žalią spalvą, bet ir padeda organizmui detoksikuotis.
Macha gėrimas turi daugiau nei tūkstantį metų istoriją. Jis atsirado Kinijoje, tačiau tapo itin populiarus Japonijoje, kur ir šiandien laikomas svarbia arbatos ceremonijų dalimi. Japonijos šventyklose ir arbatos ceremonijose macha naudojama ne tik kaip gėrimas, bet ir kaip meditacijos priemonė.
Kofeino Kiekis Įvairiose Arbatose
Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, tokiais vakarais vertėtų atidžiau atsirinkti geriamos arbatos rūšį, mat kai kurios savyje turi nemažai kofeino ir gali sutrikdyti miegą.
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, jog renkantis tarp kavos ir arbatos, vertėtų žinoti, jog kavoje paprastai yra daugiau kofeino. Dideliame puodelyje (apie 250 ml) juodos kavos, kofeino, priklausomai nuo pupelių, yra apie 240 mg kofeino, puodelyje (apie 30 ml) espresso kavos - apie 70 mg, o 250 ml arbatos puodelyje, priklausomai nuo jos rūšies, kofeino yra 25-70 mg.
Žalioji arbata pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir yra populiarus pasirinkimas tiems, kurie ieško sveikatai palankaus skysčio. Vidutiniškai 240 ml puodelyje žaliosios arbatos yra apie 25-30 mg kofeino. Ji suteikia švelnų energijos pakilimą be intensyvaus stimuliavimo, susijusio su didesnio kofeino kiekio gėrimais.
Tuo tarpu juodoji arbata, nors gaminama iš tų pačių arbatmedžio lapų, dėl kitokios gamybos technologijos pasižymi intensyvesniu skoniu, o kofeino kiekis joje taip pat didesnis. 240 ml puodelyje juodosios arbatos paprastai būna apie 40-70 mg kofeino. Tikslus kiekis gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip virimo laikas ir arbatos lapelių dydis.
Kofeino kiekis arbatos rūšyse
| Arbatos rūšis | Kofeino kiekis (240 ml) |
|---|---|
| Žalioji arbata | 25-30 mg |
| Juodoji arbata | 40-70 mg |
| Baltoji arbata | 15-30 mg |
| Ulongo arbata | 30-50 mg |
Dr. E.Gavelienė pažymi, kad baltoji arbata yra mažiausiai apdorota iš visų arbatos rūšių: joje vyksta minimali oksidacija ir išlieka didesnė natūralių antioksidantų koncentracija, palyginti su žaliąja ar juodąja arbata, o ulongo arbata dažnai tinka daugkartiniam užpylimui, tad jos lapeliai gali būti mirkomi kelis kartus, o kiekvienas užpylimas atskleidžia skirtingus skonio niuansus.
Baltoji arbata apdorojama minimaliai, šios arbatos skonis subtilus, o kofeino kiekis mažesnis lyginant su juodąja arbata. Vidutiniškai 240 ml puodelyje baltosios arbatos yra apie 15-30 mg kofeino. Ulongo arbata yra tarp žaliosios ir juodosios arbatos pagal oksidaciją, jos lapai yra iš dalies fermentuoti. Joje yra vidutinis kofeino kiekis - maždaug 30-50 mg tokios pačios talpos puodelyje.
Žolelių Arbatos
Dr. E.Gavelienė sako, kad žolelių arbatos neturi kofeino, todėl yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori išvengti stimuliuojančių medžiagų: populiariausios žolelių arbatos yra ramunėlių, pipirmėčių, čiobrelių.
Kofeinas yra stimuliatorius, kuris gali sutrikdyti miego režimą. Jei atsisakysite kofeino arba sumažinsite jo kiekį, ypač likus kelioms valandoms iki miego, gali pagerėti miego kokybė ir bendra miego higiena. Be to, nors kofeinas suteikia laikiną energijos antplūdį, po jo dažnai būna jaučiamas tos energijos kritimas. Atsisakius kofeino, energijos lygis gali būti stabilesnis ir pastovesnis visą dieną, be svyravimų, susijusių su stimuliatorių vartojimu.