Arbata - vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, užleidžiantis vietą tik vandeniui. Arbatos kelionė į Europą atkeliavo tik XVII a., tačiau Kinijoje ji auginama jau beveik 3000 m. pr. Kr. Ten ją vertino už tonizuojančias savybes ir gerą skonį. Ilgainiui imperatorių taip vertinamą gėrimą pradėjo gerti ir paprasti žmonės; atsirado arbatinės ir arbatos gėrimo ritualai. Į Europą arbata atkeliavo kartu su kitomis Rytų prekėmis: šilku, prieskoniais, smilkalais.

Arbata, kaip žinia, yra kelių rūšių. Tačiau bet kurios rūšies arbatos derlius nuimamas vienodai - nuo arbatmedžių skinami arbatos lapeliai. Skiriasi tik arbatos apdorojimas.

Žalioji Arbata

Žalioji arbata yra seniausiai geriama arbata. Nuskinti jos lapeliai yra suvyniojami ir išdžiovinami. Žalioji arbata nefermentuojama. Ji lengvai tonizuoja, turi daug sveikatai naudingų savybių: valo organizmą, gerina atmintį, dėmesio koncentraciją ir kt. Žaliojoje arbatoje yra dvigubai mažiau kofeino nei juodojoje.

Ruošiant ją, jokiu būdu nenaudokite verdančio vandens. Žalioji arbata paprastai plikoma 60-90˚C filtruotu vandeniu. Puodeliui užtenka 2-4 g arbatos lapelių; pritraukti leiskite 3-4 min.

Baltoji Arbata

Baltoji arbata yra pati subtiliausia ir švelniausia iš visų. Jai skinami jauniausi arbatmedžių lapeliai ir balti pumpurai. Jie išdžiovinami saulėje bei šiek tiek pagarinami ir visiškai nefermentuojami. Šiai arbatai pagaminti reikia itin daug kruopštaus rankų darbo, todėl ji pati brangiausia iš visų arbatos rūšių. Baltoji arbata turi mažiausiai kofeino, nedaug taninų ir puikiai tinka šiltuoju metų sezonu.

Į puodelį įberkite du šaukštelius baltosios arbatos ir užpilkite 60-80˚C filtruotu vandeniu. Lukterkite ilgiau - apie 10 min., kol pritrauks.

Baltoji Kinijos OP arbata

Baltoji Kinijos OP arbata kilusi iš Kinijos - šalies, garsėjančios tūkstantmetėmis arbatos auginimo tradicijomis. Kinija laikoma viena iš pirmųjų pasaulyje arbatos augintojų, o jos arbatos kultūra yra itin turtinga ir rafinuota. Baltosios arbatos atveju tai reiškia subtilų, gryną skonį ir šviesų aromatą, kurį vertina gurmanai visame pasaulyje.

Lapų rūšis - kas yra „OP“?

Sutrumpinimas „OP“ reiškia „Orange Pekoe“, kuris nurodo arbatos lapų kokybę ir dydį. Tai nėra apelsinų skonis - „Orange“ čia istoriškai susijęs su karališkąja Oranžo dinastija. Baltosios OP arbatos lapai yra ilgi, jauni ir visiškai išsivystę, surinkti labai atsargiai, dažnai rankomis. Tai suteikia arbatai švelnumo ir elegancijos.

Auginimo ir gamybos būdas

Baltosios arbatos gamyboje ypatingas dėmesys skiriamas švelniam apdorojimui. Lapai dažnai renkami rankomis, džiovinami natūraliai be fermentacijos, siekiant išlaikyti natūralią spalvą, kvapą ir veikliąsias medžiagas. Dėl šios priežasties baltoji arbata laikoma viena iš mažiausiai apdorotų arbatos rūšių, išsaugančių daug naudingųjų medžiagų.

Skonis ir aromatas

Baltosios Kinijos OP arbatos skonis yra švelnus, lengvas, subtilus, su gėlių, vaisių arba medaus užuominomis. Ji neturi kartumo ar stipraus poskonio, kaip kai kurios žaliosios ar juodosios arbatos. Dažnai jaučiamas natūralus saldumas, kuris išryškėja verdant ją tinkamoje temperatūroje (apie 70-80 °C).

Nauda sveikatai

Baltosios arbatos mėgėjai vertina ne tik jos skonį, bet ir naudingas savybes:

• Turtinga antioksidantais, kurie gali padėti kovoti su laisvaisiais radikalais.
• Gali stiprinti imunitetą, skatinti odos sveikatą ir lėtinti senėjimo procesus.
• Dėl mažesnio kofeino kiekio ji yra švelnesnė širdžiai ir gali būti tinkama net vakare.

Kaip Išsirinkti ir Paruošti Kokybišką Arbatą

J. Sergadejevienė pasakojo, kad sveriama arbata yra žymiai kokybiškesnė nei pakeliuose. Todėl renkantis arbatą pakeliuose reikėtų atkreipti dėmesį į pakuočių ženklinimą raidėmis. Nors raidinė klasifikacija yra sudėtinga, vien ženklinimas rodys, kad tai gana kokybiškas produktas, atitinkantis tam tikrus kriterijus. Jeigu žvelgtume paprasčiau, arbata skirstoma į stambią, smulkintą bei arbatos dulkes. Arbatos pakeliuose - tik arbatos dulkės, t. y. visos nuobiros, tai, kas liko atrenkant stambius ir smulkius lapelius. Vis dėlto ir tokioje arbatoje jokiu būdu negali būti kotelių.

Anot „Skonio namų Gurman‘s“ koordinatorės, svarbiausi kokybiškos arbatos kriterijai - vaizdas ir kvapas. Be to, būtina atsižvelgti į arbatos galiojimo laiką. „Plikymas yra svarbiausias dalykas ruošiant kokybišką arbatą“, - teigė J. Sergadejevienė.

I. Virbalaitė paakino: „Dažnai ant arbatos pakuočių parduotuvėse rašomos visiškos nesąmonės. Be to, Lietuvoje šviežios žaliosios arbatos nėra. Kinijoje arbata galioja vienus metus, Europoje - dvejus. Galiu patikinti, kad į prekybos centrus tiekiama antrus metus galiojanti žalioji arbata. Svarbu žinoti, kad aromatizuota arbata niekada nebus šviežia. O štai puerh net specialiai sendinama. Vykstant oksidacijai ir fermentacijai skonis tampa švelnesnis. Ši arbatos rūšis, matyt, vienintelė, kurios galiojimo laikas neribotas. Taigi arbatos kokybės spektras iš tiesų platus: nuo šiukšlių iki meno kūrinių.“

Pašnekovė pridūrė, kad specilizuotose parduotuvėse arbata yra kokybiškesnė, tačiau brangesnė: „Gyvename ne ypač turtingoje šalyje, tad galima rasti ir granuliuotos arbatos gėrimų, kurių šimtas gramų kainuoja litą. Kai pagalvoji, o ką gali Lietuvos pensininkai daugiau gerti? Vis dėlto nesiūlau rinktis ir pačių brangiausių, nes kaina ne visada yra kokybės garantas.“

Pasak I. Virbalaitės, perkant arbatą svarbu atkreipti dėmesį į lapelius. Jie turėtų būti nesulūžinėję ir neaptrupėję. Jeigu renkatės juodąją arbatą, lapeliai turi būti kiek blizgūs, nes arbatoje yra eterinių aliejų. Kuo jų daugiau, tuo geriau. Šviežia juodoji arbata turi dvelkti salsvai, džiovintais vaisiais, žalioji - gaiviai, tarsi ką tik nupjauta žolė. Renkantis puerh galima atsižvelgti į riešutišką, žemės, salsvą kvapą, arbatos smulkumą bei oranžinį atspalvį, kurio turėtų būti kuo daugiau. Kuo daugiau pumpurų, tuo geresnė yra baltoji arbata.

Beje, žinant kaip, prastesnę arbatą galime pagerinti, o kokybišką visiškai sugandinti. Pirmiausiu karštu vandeniu šildomi indai, kad įdėjus norimą kiekį arbatos lapelių juose esantys eteriniai aliejai visiškai atsiskleistų. Fermentuotą arbatą (juodąją, ulongo, puerh) reikia plauti: lapeliai užpilami nedideliu kiekiu karšto vandens, o šiek tiek luktelėjus jis išpilamas. Fermentuota arbata apdorojama ilgiau, dažnai nesteriliai, taigi turime nuplauti visas dulkes, bakterijas bei kitas nenaudingas medžiagas. Tokiai arbatai plikyti galima naudoti ir verdantį vandenį.

Baltoji arbata užpilama 60-70 laipsnių, žalioji kiniška - maždaug 80 laipsnių, o subtilesnė japoniška - 60 laipsnių temperatūros vandeniu, šių rūšių arbatos lapelių nebūtina plauti. Norint arbatą plikyti daugiau kartų, lapelius reikia užpilti vandeniu, po minutės visą gėrimą išpilstyti į puodelius, o arbatinuką uždengti rankšluoščiu, kad neatvėstų lapeliai.

Arbatos Nauda Sveikatai

„Arbata nėra vaistas, - įsitikinusi J. Sergadejevienė. - Tai nėra jos pirminė savybė, tačiau jeigu arbatą geriate kaip kitų gėrimų pakaitalą, organizmui tai išties naudinga. Nuolat vartojant vidutiniškai tris puodelius arbatos per dieną juntamas antioksidacinis poveikis, gerėja virškinimas. Tai puiki prevencija nuo vėžio ir sklerozės. Visa arbata turi kofeino, tačiau juodosios tonizuojamasis poveikis yra didžiausias. Įdomu, kad arbatoje esantis kofeinas veikia kitaip nei esantis kavoje. Kavos poveikis - smūginis ir trumpalaikis, arbatos - lengvesnis ir ilgalaikis.

„Arbatos magijos“ degustacijų vadovė pabrėžė, kad gera arbata turi unikalių savybių, nes tuo pat metu ir ramina, ir aktyvina. Be to, joje esantys eteriniai aliejai, atsiskleidžiantys per gėrimo aromatą, atplaiduoja. Gera arbata pamalonina visus skonio pojūčius, kadangi turi ir kartumo, ir saldumo, ir rūgštelės... Šis gėrimas ne tik padeda bendrauti, daugeliui žmonių jis slopina alkoholio, nikotino ir net psichotropinių medžiagų poreikį.

Dauguma mūsų jaučiamės išbalansuoti, todėl rytais puolame prie puodelio kavos, o vakare renkamės šokoladą ar alkoholį. Arbata sujungia šį disbalansą ir padeda siekti harmonijos. „Negaliu tvirtinti, kad arbata yra panacėja. Kitiems tai gali būti kelionės ar kopimas į kalnus... Svarbu rasti sau priimtiną ritualą“, - sako „Arbatos magijos“ degustacijų vadovė.

Vandens Temperatūros Lentelė Arbatos Rūšims

Arbatos rūšis	Vandens temperatūra
Žalioji arbata	70-80°C
Baltoji arbata	75-85°C
Ulongo arbata	80-90°C
Juodoji arbata	90-95°C
Puero arbata	95-100°C
Vaistažolių arbata	95-100°C

---