Šiuolaikinė visuomenė ir darbo rinka patiria ryškius pokyčius, susijusius su technologijų kaita. Modernėjančios darbo vietos iš darbuotojų reikalauja naujų žinių ir kompetencijų.
Europos kvalifikacijų sandara, kaip instrumentas, sudarantis prielaidas didinti kvalifikacijų skaidrumą, palyginamumą ir perkeliamumą, buvo sukurta 2008 metais. Lietuva savo nacionalinę kvalifikacijų sandarą parengė 2010 m., o skirtingų ūkio sektorių ar jų dalių kvalifikacijų aprašymas, profesinių standartų kūrimas vyksta iki šiol.
Nuo centralizuoto vertinimo sistemų linkstama prie tendencijos, kad tiek patys kompetencijų modeliai, tiek darbinėje veikloje pasiekto meistriškumo lygmens vertinimo principai ir kriterijai yra sudaromi, nuolat atnaujinami ir veikia pačių darbdavių ar jų asociacijų iniciatyva.
Meistriškumo kvalifikacija - darbdaviams atstovaujančios įmonės, verslo organizacijos, įstaigos pripažintų kompetencijų, įgytų darbinėje veikloje, rinkinys. Meistriškumo kvalifikacijos atsiranda su darbo patirtimi, kaita ir įvaldytais praktiniais įgūdžiais. Meistriškumo kvalifikacija viršija minimalius reikalavimus pradedančiam darbuotojui.
Kompetencija - asmens gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma. Formalias kvalifikacijas sudarančios kompetencijos nustatomos profesiniuose standartuose.
Kompetencijų modelis - struktūra, skirta aprašyti kompetencijų rinkinius, reikalingus sėkmingam darbinės veiklos užduočių arba uždavinių atlikimui. Arba - tam tikrų kompetencijų, reikalingų konkrečiai profesinei veiklai atlikti rinkinys, nurodantis meistriškumo lygmenis. Kompetencijų modelį, kaip atitinkamų lygmens reikalavimų rinkinį, gali parengti konkreti įmonė, įstaiga, organizacija ar jų asociacija bendru sutarimu.
Vertintojas - srities, kuri yra vertinama specialistas, sistemingai vertinantis žinias, gebėjimus, įgūdžius ir vertybines nuostatas bei lyginantis juos su nustatytu kvalifikacijos aprašu ar sutartu kompetencijų modeliu.
Vis daugiau Europos šalių greta formaliojo švietimo įstaigose įgyjamų kvalifikacijų įdiegia formalioms kvalifikacijoms alternatyvias darbo veikloje įgyjamas kvalifikacijas. Šios kvalifikacijos neturi bendro termino ir vadinamos įvairiai - privačiomis, darbo rinkos, nevalstybinėmis, sektorinėmis, pramonės, neformaliomis kvalifikacijomis.
Darbo veikloje įgyjamų meistriškumo kvalifikacijų rengimas yra puiki galimybė darbdaviams ar jiems atstovaujančioms šakinėms organizacijoms suformuoti aiškią, darbo rinkoje iš profesinės veiklos patirties įgyjamų kvalifikacijų sistemą, kuri atspindėtų jų prioritetus darbuotojų kompetencijoms.
Remiantis Europos Vadovų Tarybos 2016 m. Meistriškumo kvalifikacija suprantama kaip darbdaviams atstovaujančios įstaigos pripažintų kompetencijų (žinių, gebėjimų ir įgūdžių, asmeninių savybių / vertybinių nuostatų), įgytų darbinėje veikloje, rinkinys. Daroma prielaida, kad darbinė veikla ir reali profesinė patirtis praturtina asmens formaliojo švietimo sistemoje įgytas kompetencijas, o pasitelkus darbdavių atstovų sukurtą meistriškumo kvalifikacijų posistemę šias kompetencijas galima palyginti, įvertinti ir pripažinti.
Meistriškumo kvalifikacijos vertina, kaip pradinės (bazinės) kompetencijos arba suteikta formali kvalifikacija plečiasi naujomis žiniomis ir įgūdžiais, asmeniui sukaupiant vis daugiau konkrečios darbo patirties, ir pateikia aiškius kriterijus asmens meistriškumo lygmeniui „pa(si)matuoti“.
Meistriškumo kvalifikacijų posistemės kūrėjai, atsižvelgdami į sektoriaus poreikius bei kvalifikacijų suteikimo viziją (kas vertins ir suteiks kvalifikacijas), pasirenka jiems tinkamiausią posistemės modelį. Kuriant sektorines meistriškumo kvalifikacijas, įvertinama, kokio kvalifikacijos lygmens (iš 8 Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenų) ir kokioms kvalifikacijoms yra kuriama sektoriaus meistriškumo kvalifikacijų posistemė.
Tai reiškia, kad ekspertai, rengiantys sektoriaus meistriškumo kvalifikacijų posistemę, pirmiausia atsižvelgia į ūkio sektoriaus ekonomines, technologines ir organizacines plėtros tendencijas, įvertina darbuotojų kvalifikacijų ir kompetencijų poreikius, prioritetines darbuotojų kompetencijų stiprinimo kryptis bei išanalizuoja tame sektoriuje esančią kvalifikacijų sąrangą (ji aprašoma konkretaus ūkio sektoriaus profesiniame standarte) ir, remdamiesi sektoriaus darbdavių poreikiais, atrenka kvalifikacijų lygmenis, kuriuose bus norima išskirti asmenų, įgijusių kvalifikacijas pagal formaliojo švietimo programas ir įgijusių darbinės patirties, meistriškumo lygmenis.
Kuriant meistriškumo kvalifikacijų posistemę konkrečiame ūkio sektoriuje ar jo dalyje turi būti apsispręsta, kaip į meistriškumo lygmenis bus diferencijuojamos atitinkamo lygmens kvalifikacijos. Įprastai kvalifikacijos aprašas yra skirtas suteikti aiškią ir išsamią informaciją asmenims, siekiantiems įgyti kvalifikaciją.
Lietuvoje terminas kompetencija naudojamas plačiai ir (pagal Švietimo įstatymą) reiškia gebėjimą atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma. Taigi, kompetencijos apibrėžime yra du skirtingi elementai: KAS atliekama ir KAIP atliekama. Kompetencijos turėjimas pasireiškia efektyvesniu veiklos rezultatu, t. y. kompetencijas turinčio asmens darbo atlikimas turėtų būti geresnės kokybės ir efektyvesnis, nei tokios kompetencijos neturinčio asmens. Kompetencijos samprata yra holistinė. Tai reiškia, kad kompetencijos nebūtinai turi būti skirtos tik konkrečioms darbinėms funkcijoms atlikti.
Vykstant sparčiai darbo organizavimo ir technologijų kaitai, kaip niekada svarbūs tapo universalieji, bendrieji arba XXI a. įgūdžiai (angl. XXI century skills). Todėl formuojant kvalifikacijas, reikia atsižvelgti į darbo rinkos, sektoriaus, visuomenės pokyčius ir skatinti įvairiapusių, šiuos pokyčius atliepiančių kompetencijų įgijimą. Meistriškumo kvalifikacijų posistemės ir pačių kvalifikacijų dermė su Lietuvos kvalifikacijų sandaros principais bei meistriškumo lygmenų ir kvalifikacijų lygmenų suderinamumas palengvins meistriškumo kvalifikacijų posistemėje aprašytų kvalifikacijų pripažinimą šalyje ar tarp šalių.
Leidinyje „Meistriškumo kvalifikacijų aprašymo metodika“ pristatoma meistriškumo kvalifikacijų samprata ir pasiūlyta jų aprašymo struktūra. Meistriškumo kvalifikacijų ir jų kompetencijų aprašų pildymo esminė sąlyga - susiejimas su Lietuvos kvalifikacijų sandara.
Svarbu akcentuoti, kad kuriant sektorines meistriškumo kvalifikacijas kiekviename ūkio sektoriuje ar jo dalyje gali būti laisvai ir sąmoningai apsispręsta, kokio kvalifikacijos lygmens (iš 8 LTKS lygmenų) ir kokioms konkrečioms kvalifikacijoms yra kuriama sektoriaus meistriškumo kvalifikacijų posistemė. Ne visi nacionalinės kvalifikacijų sandaros lygmenys gali būti aktualūs rengiant meistriškumo kvalifikacijas. Pvz., konkretaus ūkio sektoriaus VI-VII nacionalinės kvalifikacijos taikytinos ūkio sektoriaus technologams ar inžinieriams, o žemesnio lygmens kvalifikacijos - darbininkams.
Įvertinus, kad, pavyzdžiui, sektoriaus įmonėse 80 proc. darbo vietų yra skirtos I-IV lygmens kvalifikacijas įgijusiems asmenims, gali būti apsispręsta meistriškumo lygmenis išskirti tik I-IV lygmens kvalifikacijas įgijusiems asmenims.
Įprastai kvalifikacijos sąvoka siejama su formaliojo švietimo sistema, t. y. kvalifikacija, kaip ji suprantama teisės aktuose, suteikiama baigus formaliojo švietimo (profesinio mokymo ar studijų) programą. Pavyzdžiui, baigus profesinio mokymo programą bus išduotas profesinio mokymo diplomas, kuriame nurodomas kvalifikacijos pavadinimas (pavyzdžiui, virėjas, mūrininkas, kirpėjas ar pan.). Baigus aukštojo mokslo studijų programą, suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija (aukštojo mokslo kvalifikacinis laipsnis ir, kai kuriais atvejais, - profesinė kvalifikacija, pavyzdžiui, gydytojo). Aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimą liudija profesinio bakalauro, bakalauro, magistro ir daktaro diplomai arba studijų pažymėjimai.
Lietuvoje kvalifikacijas (išskyrus aukštojo mokslo kvalifikacijoms priskirtinus aukštojo mokslo kvalifikacinius laipsnius) ir joms įgyti reikalingas kompetencijas bei kvalifikacijos suteikimo reikalavimus aprašo profesiniai standartai. Reikalavimus profesiniams standartams ir juose aprašomoms kvalifikacijoms Lietuvoje nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Šias kvalifikacijas apibendrintai būtų galima pavadinti formaliomis kvalifikacijomis, siejant šią sąvoka su faktu, kad paprastai jos įgyjamos formaliojo švietimo sistemoje. Su meistriškumo kvalifikacijomis tiesiogiai susiję įmonėse ar organizacijose taikomi kompetencijų modeliai, nustatantys darbuotojų kompetencijų sistemą - kuriant kompetencijų modelius susitariama dėl svarbiausių įmonės (sektoriaus) sėkmingai veiklai būtinų darbuotojų kompetencijų.
Kompetencijų modeliai naudojami žmogiškųjų išteklių politikai įgyvendinti (pavyzdžiui, darbuotojų kompetencijoms vertinti ir tobulinti, užmokesčio politikai). Akivaizdu, kad visos paminėtos kvalifikacijos gali būti integruojamos ir sudaryti bendrą šalies nacionalinę kvalifikacijų sandarą, tačiau jos taip pat gali egzistuoti atskirai ir spręsti konkrečių užsakovų (valstybės, ūkio sektoriaus ar konkrečios įmonės) poreikius.
Kadangi meistriškumo kvalifikacijų posistemės kūrimas Lietuvoje yra nauja praktika, šio leidinio rengėjai nesiekia pateikti vieno siūlymo meistriškumo lygmenims aprašyti. Daroma prielaida, kad sektoriai yra skirtingi: tai kas aktualu vienam sektoriui, gali būti visiškai neaktualu kitam sektoriui, todėl meistriškumo lygmenų kriterijų įvairovė yra būtina ir netgi skatintina.
Šioje dokumento dalyje pateikiama apibendrinta informacija apie profesinius standartus ir jų rengimą, pateikiami preliminarūs ir diskusijoms atviri pavyzdžiai, kaip gali būti aprašomos meistriškumo kvalifikacijos, kad, esant poreikiui konkrečiame ūkio sektoriuje, jomis būtų galima papildyti profesinius standartus.
Svarbu pabrėžti, kad šio dokumento objektas nėra kvalifikacijos, įgytos švietimo įstaigose, ir kuriant meistriškumo kvalifikacijas neanalizuojamos tos žinios, supratimas, gebėjimai ir pradiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo įgijo mokydamasis pagal formaliojo švietimo programą ir praktiškai pademonstravo pasibaigus mokymosi procesui. Taip pat akcentuotina, kad kuriant meistriškumo kvalifikacijų posistemę konkrečiame ūkio sektoriuje ar jo dalyje turi būti apsispręsta, kaip į meistriškumo lygmenis bus diferencijuojamos atitinkamo lygmens kvalifikacijos.
Meistriškumo lygmenys gali būti žymimi skaičiais, raidėmis ar žodžiais - žymėjimas turi būti suprantamas ir priimtinas konkrečiame ūkio sektoriuje dirbantiems asmenims (žr. 1 lentelę). Tačiau aprašant meistriškumo lygmenis rekomenduojama, kad jie remtųsi Lietuvos kvalifikacijų sandaros lygmenų aprašais, t. y. „neišeitų“ už atitinkamo LTKS lygmens ribų. Jei pasirinkta lygmenų hierarchija skiriasi (nesutampa) su LTKS naudojamu lygmenų žymėjimu, rekomenduojama numatyti, kurį konkretų LTKS lygmenį meistriškumo kvalifikacija atitiks.
Konkretiems pavyzdinių meistriškumo kompetencijų aprašams pasitelkėme skirtingų veiklos sektorių ekspertų siūlymus. Išsamiai susipažinę su parengtais meistriškumo kvalifikacijų posistemės įgyvendinimui skirtais pasiūlymų projektais, ekspertai pateikė meistriškumo kompetencijų aprašų pavyzdžius, jų manymu, geriausiai atitinkančius atstovaujamo sektoriaus poreikius. Pateikiamų pavyzdžių įvairovė rodo, kad norint parengti bendrą meistriškumo kvalifikacijų posistemę, dar laukia nemažai diskusijų ir tinkamiausių sprendimų paieškų.
Profesinio mokymo institucijas visuomenė priima jau kaip alternatyvias mokymo įstaigas, teikiančias kvalifikuotą profesinį rengimą: siūlomos naujos, patrauklios specialybės, moderni mokymo įranga, dirba kvalifikuoti specialistai.
Jei esi įgijęs arba įgysi 2011 m. vidurinį išsilavinimą (turi brandos atestatą arba mokymosi pasiekimų pažymėjimą, per 1 mokslo metus gali tapti kvalifikuotu konditeriu, padavėju ir barmenu, virėju, mėsininku. Jei dirbsi pagal pasirinktą specialybę, Tau bus sudarytos sąlygos mokytis neatsitraukiant nuo darbo įmonėje (tuo tikslu panaudojamos IKT galimybės). Tapsi aukštos kvalifikacijos maisto pramonės specialistu, turėsi galimybę toliau studijuoti aukštojoje mokykloje.
Jei pagrindinėje mokykloje mokeisi/arba mokaisi pagal specialiojo ugdymo programą, Tau bus saugu ir naudinga mokytis virėjo arba konditerio 3 metų trukmės profesinio mokymo programos.
Virėjo profesinio mokymo programos mokiniai mokosi šių profesijos ir bendrųjų dalykų:: civilinė sauga; darbuotojų sauga ir sveikata; ekonomikos ir verslo pagrindai; aplinkosauga; informacinės technologijos; maisto prekių mokslas; kulinarijos pusgaminiai; technologiniai įrengimai; darbo organizavimas; šaltieji patiekalai; sriubos; karštieji žuvies ir mėsos patiekalai; daržovių ir kiti karštieji patiekalai; saldieji patiekalai; užsienio šalių patiekalai; sveika mityba; darbo higiena; maitinimo įmonių apskaita; gamybinė praktika.
Baigęs (-usi) trijų/vienerių metų trukmės virėjo profesinio mokymo programą, Tu gebėsi: parinkti ir paruošti žaliavas, naudotis patiekalų receptūromis ir technologinėmis kortelėmis, organizuoti virtuvės darbą, paruošti įvairius kulinarijos pusgaminius, gaminti ir patiekti įvairius šaltuosius, karštuosius, saldžiuosius bei užsienio šalių patiekalus, virti įvairias sriubas, gaminti sveikos mitybos patiekalus, saugiai naudotis technologiniais įrengimais, laikytis darbo ir asmens higienos reikalavimų. Galėsi dirbti valgyklų, kavinių, restoranų virtuvėse, kurti verslą, tęsti studijas aukštosiose universitetinėse ir neuniversitetinėse mokyklose.
Padavėjo ir barmeno profesinio mokymo programą pasirinkę mokiniai mokosi profesijos ir bendrųjų dalykų: civilinė sauga; darbuotojų sauga ir sveikata; ekonomikos ir verslo pagrindai; aplinkosauga; informacinės technologijos; maisto prekių mokslas; lankytojų aptarnavimas; technologiniai įrengimai; darbo organizavimas; šaltieji patiekalai; sriubos; karštieji žuvies ir mėsos patiekalai; daržovių ir kiti karštieji patiekalai; saldieji patiekalai; užsienio šalių patiekalai; sveika mityba; darbo higiena; maitinimo įmonių apskaita.
Baigęs 3 arba 1,5 metų trukmės padavėjo ir barmeno profesinio mokymo programą, Tu gebėsi: parinkti ir paruošti žaliavas, naudotis patiekalų receptūromis ir technologinėmis kortelėmis, organizuoti virtuvės darbą, paruošti įvairius kulinarijos pusgaminius, gaminti ir patiekti įvairius šaltuosius, karštuosius, saldžiuosius bei užsienio šalių patiekalus, virti įvairias sriubas, gaminti sveikos mitybos patiekalus, saugiai naudotis technologiniais įrengimais, laikytis darbo ir asmens higienos reikalavimų. Galėsi dirbti padavėju arba barmenu kavinėse, restoranuose, viešbučių restoranuose, baruose, kurti verslą, tęsti studijas aukštosiose universitetinėse ir neuniversitetinėse mokyklose.
Maisto pramonės darbuotojo mokymo programą pasirinkę mokiniai mokosi profesijos ir bendrųjų dalykų: civilinė sauga; darbuotojų sauga ir sveikata; ekonomikos ir verslo pagrindai; gamtos apsauga; informacinės technologijos; maisto prekių mokslas; maisto pramonės įrengimai; mikrobiologija; darbo higiena ir gaminių sauga; konditerijos technologija; duonos gamybos technologija; mėsos pramonės žaliava ir jos apdorojimas; žaliavos paruošimas mėsos gaminiams; mėsos gaminių technologija; gamybos apskaita.
Baigęs(-usi) trijų arba vienerių metų trukmės maisto pramonės darbuotojo mokymo programą, Tu gebėsi: parinkti ir paruošti žaliavas, naudotis gaminių receptūromis ir technologinėmis kortelėmis, paruošti žaliavą mėsos gaminiams, ją apdoroti, paruošti įvairius kulinarijos, konditerijos, duonos-pyrago gaminių pusgaminius, gaminti įvairius duonos, pyrago, konditerijos, mėsos gaminius, įvairias dešras, saugiai naudotis technologiniais įrengimais, laikytis darbo ir asmens higienos reikalavimų. Galėsi dirbti duonos - konditerijos skyriuose, mėsos produktų gamybos įmonėse bei prekybos centrų mėsos produktų skyriuose, kurti verslą, tęsti studijas aukštosiose universitetinėse ir neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose.
Baigęs(-usi) trijų arba vienerių metų trukmės konditerio mokymo programą, Tu gebėsi: parinkti ir paruošti žaliavas, naudotis gaminių receptūromis ir technologinėmis kortelėmis, paruošti įvairius konditerijos gaminių pusgaminius, paruošti duonos, pyrago, konditerijos gaminių tešlas ir formuoti bei kepti jų gaminius, gaminti ir apipavidalinti kreminius gaminius, saugiai naudotis technologiniais įrengimais, laikytis darbo ir asmens higienos reikalavimų.
Jei gyveni ne Kauno mieste, Tau bus suteiktas gyvenamasis plotas mokyklos bendrabutyje. Tai - antrieji namai: šilti, jaukūs kambariai, dušai, virtuvėlės. Garantuojamas saugumas.
Labai svarbu! Apmokami važiavimo į mokyklą - iš mokyklos į namus autobusų bilietai. Mokiniams, gyvenantiems iki 40 km už Kauno m. ribos, apmokami važiavimo autobusais arba mikroautobusais bilietai kasdien.
Jei jauti savyje būsimo verslininko gyslelę, tave pakvies jau septintus metus dirbanti mokinių mokomoji bendrovė. Ji dirba pagal Lietuvos Junior Achievement programą. Šiemet savo veiklą bendrovė pradėjo po „Skonerio“ vėliava.
Tai svarbu visiems! Jei gerai lankysi pamokas ir mokomąją praktiką, būsi pažangus, kas mėnesį gausi stipendiją.
Nors mokykla nedidelė, bet po jos stogu telpa ir bendrojo lavinimo, ir profesijos mokymo teorijos kabinetai bei praktinio mokymo laboratorijos. Daugelyje kabinetų - stacionari kompiuterinė technika, vienviečiai stalai, gausu vaizdinių ir techninių priemonių, gėlių.
2011-aisiais metais mokykla pradės sparčiai plėstis: bus pradėtas steigti mėsos ir duonos-konditerijos sektorinis praktinio mokymo centras, finansuojamas iš ES lėšų. Kauno miesto centre taip pat bus steigiamas viešbučių ir turizmo sektorinis praktinio mokymo centras virėjų, padavėjų ir barmenų bei viešbučių darbuotojų rengimui.