Viena iš populiariausių lietuviškų daržovių - bulvės. Jų sodinimas ir kasimas kartais virsta visos šeimos švente, nors tai nėra lengvi darbai. Tad kaip užsiauginti ankstyvųjų bulvių? Ankstyvosios bulvės sodinamos balandžiui įpusėjus ar dar vėliau. Tačiau kasmet patyrę daržininkai ir ūkininkai, atsižvelgdami į oro sąlygas, ankstina šį terminą, o, pvz., kovą pasodintas bulves uždengia agroplėvele, kad jos nenušaltų.
Rekomenduojamas bulvių sodinimo laikas - pavasarį, kai dirva sušyla iki +6/+8C laipsnių. Rekomenduojame nesodinti bulvių į labai drėgną žemę, laikytis ~70 cm atstumo tarp vagų ir 30-35 cm atstumo tarp gumbų. Stenkitės nepasodinti gumbo per giliai. Jei žemė lygi, darykite negilias vagutes ir sudėkite gumbus. Seklus sodinimas - kai bulvė yra iki 2 cm nuo žemės paviršiaus, optimalus - 2-4 cm, gilus - giliau nei 5cm nuo žemės paviriaus po vagų išlyginimo. Pasirinkite sodinimo gylį pagal veislės savybes ir auginimo rekomendaijas. Jei nėra nurodyta specifinė informacija dėl sodinimo gylio, rinkitės optimalų - 2-4 cm gylį.
Be to, kad sulauktume ankstyvųjų bulvių derliaus, reikia vandens ir gero oro. Specialistai teigia, kad bulvių daiginimas duoda nuo 0,7 iki 1,2 t/ha derliaus priedą.
Bulvių daiginimas
Dalinamės patarimais apie bulvių sėklos daiginimą, sodinimą bei tręšimą.
Norint sudaiginti bulves, jas reikia išberti į plastmasinę arba medinę daržovėms skirtą dėžę ir tolygiai paskleisti. Bulvėms sudygti reikalinga 18-20 laipsnių šilumos temperatūra ir 80-90 proc. drėgnumas. Geriausia daiginti šiltnamyje arba kitoje gerai vėdinamoje patalpoje. Daiginti reikėtų 3-6 savaites tai yra tol, kol bulvių daigeliai pasiekia 2-3 cm. Norint dar labiau paankstinti bulvių derlių, galima naudoti durpių substratą. Pastarojo reikia išberti į dėžę 5-10 cm, o ant viršaus uždėti bulvių gumbus.
Pirmiausia reikia atrinkti sveikus ir nepažeistus bulvių gumbus (maždaug 50-80 g masės). Kartais laikant netinkamomis sąlygomis bulves apninka maras ir puviniai. Tokias teks išmesti. Atminkite, kad vienos veislės bulvės tinka cepelinams, kitos - bulvių košei, o dar kitos - traškučiams. Kiekvienais metais rekomenduojama atnaujinti turimas bulvių veisles (ne tik ankstyvųjų).
Bulvių gumbus patariama daiginti specialiose peršviečiamose dėžutėse, į kurias gumbai gali būti sudėti dviem sluoksniais (po 2 savaičių apatinės bulvės perkraunamos į paviršių). Paprasčiau ir pigiau gumbus daiginti polietileniniuose maišuose, kuriuos galima sukabinti ant stovų. Vienam hektarui užsodinti reikiamam gumbų kiekiui pakanka 4-6 m² patalpos ploto. Maistui skirtas bulves kai kas daigina ir pjuvenose.
Daiginami gumbai laikomi šviesioje vietoje, 12-15 °C temperatūros patalpoje, kurioje ne per sausa. Taip laikomos bulvės sudygsta per maždaug keturias šešias savaites.
Bulvių sodinimas
Ankstyvasis bulviasodis priklauso nuo dirvos - sodinama, kai tik ji pradžiūsta tiek, kad būtų galima įvažiuoti su technika. Pasirenkami laukai, kur vyrauja lengvesnė žemė, priesmėlis, mat jis greičiau pradžiūsta pavasarį. Sudaigintas bulves rekomenduojama sodinti į purią ir derlingą žemę maždaug 4 cm gylyje. Visada verta žemę pagerinti.
Jeigu plotas nedidelis, rekomenduojame žemę sumaišyti su kokybiška „Kompostine žeme“ (ji tiks ir gėlėms bei dekoratyviniams augalams), galima pridėti ir „Granuliuoto galvijų mėšlo“ - sulauksite gausesnio derliaus.
Sėklinių bulvių jokiu būdu negalima pjaustyti. Perpjautas ir tokiu būdu sužalotas gumbas bus silpnas, jautrus visoms dirvos ligoms ir kenkėjams, nes neturės toje vietoje apsaugos nuo išorinių veiksnių (odelės). Tokio gumbo dygimo energija sumažėja perpus, nes mažesnis gumbo akučių skaičius išleidžia mažiau produktyvių daigų, kurie augins ženkliai mažesnį būsimą derlių.
Sodinimo metu taip pat patariame saugoti pradygusius gumbų daigelius, kad jie nenulūžtų. Daugelis ankstyvųjų veislių yra jautrios metribuzinui (herbicidams), todėl, atsižvelgiant į dirvos drėgnumą, šias augalų apsaugos priemones naudokite bulvėms nesudygus.
Dirvožemis
Tinka iš esmės visos gerai išdirbtos ir sukultūrintos dirvos. Bulvės laikomos lengvesnių dirvų augalais, tad tinka priesmėlis, priemolis, durpinis dirvožemis. Bulvių šaknys sunaudoja žymiai daugiau dirvoje esančio oro nei kokie kiti augalai. Trūkstant deguonies, gumbai prastai bręsta. Ypač sunkiose dirvose bulvės auga gerai tik tuomet, kai sodinamos į gerai išdirbtus, organinėmis trąšomis pritręštus arimus.
Drėgmės balansas itin svarbus augantiems augalams, todėl siūlome vengti smėlėtų vietovių, nes sausros metu dirva tiesiog išdžiūsta. Bulvės taip pat nepakenčia šlapios ir šaltos dirvos. Pasirenkant tinkamą dirvožemį didelę reikšmę turi priešsėliai ir sėjomaina, nes bulvės gali būti sodinamos į tą pačią dirvą tik kas tris arba netgi kas keturis metus.
Dirvožemio rūgštingumas (pH) - kitas svarbus faktorius, lemiantis bulvių gumbų kokybę.
Bulvių tręšimas
Maždaug 2-3 savaitės iki bulvių sodinimo dirvožemį svarbu patręšti kompleksinėmis (NPK) trąšomis. Idealiai tiks lietuviškos „Agrochemos“ „Bulvių trąšos“.
Gausiam ir sveikam derliui pasiekti rekomenduojame tręšti organinėmis arba neorganinėmis trąšomis (arba 50/50 kombinacija). Bulvėms kompleksiškai būtinos azoto, fosforo ir kalio trąšos (N, P, K) su įvairiais mikroelementais, kuriomis tręšti reikia sodinimo metu, vėliau, esant poreikiui (pažeidus šalnoms, užklupus stichinėms sausros ir pan.), galima naudoti mineralines trąšas.
Vfarm asortimente turime neorganines kompleksines trąšas ir paukščių mėšlo granuliuotas trąšas FERTIPLUS. Jokiu būdu pavasarį bulvių tręšimui nenaudokite šviežio mėšlo, kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų, nes tai gali sukelti bulvių ligas ar smarkiai pakenkti pasėliui. Kalkes ir šviežią mėšlą rekomenduojama naudoti 2 metai iki sodinat bulves į tą dirvą.
Atkreipkite dėmesį į tai, kad per didelis trąšų kiekis turi įtakos bulvių skoniui, kokybei ir sandėliavimo savybėms.
Bulvių priežiūra
Sudygus daigams ir išlindus jiems iš žemės paviršiaus, žemes apkaupkite 3-4 kartus, tačiau nepažeiskite ūglių. Jei kaupsite kauptuku, tuo pačiu pašalinsite ir piktžoles. Smėlingą žemę sausros metu laistykite vakarais arba rytais.
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Atkreipkite dėmesį į kiekvienos veislės atsparumą marui. Priklausomai nuo kritulių dažnumo, bulves nuo maro purkškite maždaug kas 10-14 dienų, pradedant nuo Joninių (birželio 24 d.). Jei augalus itin puola kenkėjai, vegetacijos pabaigoje nupjaukite virkščias ir jas sunaikinkite.
Pavojingiausia liga bulvėms yra bulvių maras, nes ji pažeidžia visas augalo dalis, nuo daigų iki gumbų. Pirmieji maro požymiai pasirodo ant lapų - mažos, nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos, netaisyklingos formos, vandeningos dėmės. Vėliau pastarosios plečiasi. Kai drėgna, apatinėje lapų pusėje, dėmių pakraščiuose, atsiranda baltas pūkuotas pelėsis iš grybo sporangių ir sporangiosporų - tai pagrindinis skiriamasis bulvių maro bruožas.
Palankiomis sąlygomis liga plinta ir vystosi labai greitai, lapai apmiršta, juoduoja ir augalai žūsta. Priklausomai nuo oro sąlygų, ligos požymiai pasirodo po 4-10 dienų, palankiu oru - net po 3 dienų.
Bulvių pasėlius galima apsaugoti nuo maro taikant profilaktines priemones, auginant atsparias veisles, nupurškus tinkamu laiku ir tinkamais fungicidais. Tinkamai naudojant kontaktinio, translaminarinio ir sisteminio veikimo fungicidus, bulvės saugomos nuo maro visą vegetacijos laikotarpį. Labai svarbu nesuvėlinti pirmo fungicidų purškimo. Paskutiniams puškimams rekomenduojame naudoti efektyvius gumbų fungicidus nuo maro. Bulvienojų naikinimas cheminiu būdu prieš derliaus nuėmimą taip pat yra viena iš gumbų apsaugos nuo maro priemonių. Rekomenduojame naudoti Infinito.
Kolorado vabalai naikinami purškiant bulves sisteminiais ar kontaktiniais insekticidais. Juos geriausia naudoti tuomet, kai pasirodo jaunos vabalų lervos. Nupurškus laiku, dažniausiai užtenka 1 purškimo.
Sėklinių bulvių kokybė
Sėklinių bulvių kategorija yra kokybės klasė, nustatoma pagal sėklinių bulvių dauginimo kartas, tai yra reprodukcijas. Populiariausia yra vadinama „pirmo atsėlio” - sertifikuota kategorija A. Antro atsėlio sertifikuotos sėklinės bulvės dauginamos iš pirmo atsėlio ir yra paskutinė žemiausia sėklinių bulvių kategorija B, kuriai taikomi žemiausi kokybiniai reikalavimai. A ir B klasių augalo pasas - etiketė - yra mėlyna. Ją išduoda Valstybinė augalininkystės tarnyba sertifikuojant siuntą kartu su sertifikatu, pagrindžiančiu sėklos kilmę pagal privalomuosius kokybės reikalavimus.
Augalo pasas tai - dokumentas, kuris užtikrina reguliariai atliekamą fitosanitariną augalo kontrolę, jog gumbų neužkrėstumą kenksmingais organizmais ir atitinka sėklai keliamus minimalius kokybės reikalavimus. Šios bulvės nėra laikomos sėkline dauginamąja medžiaga.
Auginant sėklinių bulvių pasėlį sertifikavimui, tikrinamas dirvožemis, kuris turi būti neužkrėstas auksiniu bulviniu nematodu, kolumbiniu galiniu nematodu, stiebiniu bulviniu nematodu, klastinguoju galiniu nematodu ir blyškiuoju bulviniu nematodu. Bulvių gumbai sėklai turi būti neužkrėsti bulvių žiedinio puvinio sukėlėju, bulvių rudojo puvinio sukėlėju, bulvių gumbų verpstiškumo viroidu, bulvių vėžio sukėlėju.
Juodąja kojele užkrėstų augalų skaičius neturi viršyti 2 proc. aprobuojamo pasėlio ploto; augalų, turinčių mozaikos ir lapų susisukimo viruso požymių, skaičius neturi viršyti 2 proc. aprobuojamo pasėlio ploto; netipiškų veislei ir kitų veislių augalų skaičius neturi viršyti 0,2 proc. aprobuojamo pasėlio ploto. Sertifikuotų A klasės augalų palikuonių, užsikrėtusių PVY ir PLRV, skaičius neturi viršyti 8 proc. (B klasės - 10 proc.). Bulvių pasėlis ir bulvių gumbai, kurie neatitinka šių ir kitų reikalavimų, yra nesertifikuojami ir netinkami dauginimui.
Sėklos atnaujinimas
Kiekvienais metais rekomenduojame įsigyti sertifikuotas sėklines bulves. Užtenka vienerių metų nekokybiškos dirvos ir šalia ligotų pasėlių, kai po metų užaugintas derlius naudojamas sėklai bus nekokybiškas, o dar po metų ar kitų duos ženkliai prastesnį derlių. Kai bulvės „išsigimsta“, gumbai tampa labai jautrūs ligoms, pasireiškia įvairūs defektai, suskilinėjimai ir puviniai, sumažėja derlingumas, keičiasi bulvių skonis, gerokai prasčiau žiemoja ir pūva sandėlyje. Jei norite kokybiško ir gausaus derliaus, patariame atsinaujinti sėklą kiekvienais metais.
Bulvių veislės
Patariama rinktis kuo ankstyvesnes veisles, kad būtų pakankamai laiko subrendimui ir neužpultų kenkėjai ar maras. Svarbu paminėti, kad yra labai mažai veislių, kurios atsparios marui. Tai ypač ankstyvos veislės, tokios kaip Colomba, Prada, Emanuelle, Adora.
Mūsų vertinimu, geriausiai išsilaiko vėlyvesnės brandos veislės, tokios kaip Melody, Karelija, Esmee, Camelia, Queen Anne, Emanuelle. Pastarosios turi ilgo žiemojimo savybių, nes išlaiko ilgą ramybės periodą.
Visos sėklinių bulvių veislės yra fasuojamos į vieną pagrindinę frakciją - 35/55 mm. Didžiausi gumbai turi išlįsti per kvadratinę 55 milimetrų akį, o mažiausi - neiškristi per 35 milimetrų kvadratinę akį. Stambi frakcija 55/60 mm arba mažesnė frakcija 28/35mm yra nestandartinės ir tiekiamos esant pagrindinės frakcijos trūkumui. Sėklinių bulvių ruošimas ir fasavimas vyksta mechanizuotai, todėl, remiantis teisės aktais, iki 3% visų gumbų sėklinių bulvių pakuotėse gali neatitikti šių dydžių.
Ankstyvųjų bulvių veislių yra daugybė, jos skirstomos į tris kategorijas: labai ankstyvos bulvės (Acapela, Adora, Arielle ir kt.), ankstyvosios bulvės (Beluga, Carlita, Goda ir kt.) ir vidutinio ankstyvumo (Albatros, Alegria, Aladin ir kt.).
Toliau pateikiama lentelė su kai kuriomis populiariomis bulvių veislėmis ir jų charakteristikomis:
| Veislė | Tipas | Subrendimo laikas (dienos) | Derlingumas (t/ha) | Laikymo trukmė |
|---|---|---|---|---|
| Adora | Labai ankstyva | 70-80 | 35-45 | 2-3 mėn. |
| Colomba A | Ankstyva | 65-75 | 40-50 | Iki 3 mėn. |
| Vineta A | Ankstyva | 75-85 | 38-48 | Iki 4 mėn. |
| Montreal | Ankstyva | 70-80 | 45-55 | - |
| Prada A | Vidutinio ankstyvumo | 80-90 | 45-55 | Iki 6 mėn. |
| Queen Anne B | Vidutinio ankstyvumo | 85-95 | 50-60 | Iki 6 mėn. |
| Emanuelle A | Vidutinio ankstyvumo | 80-90 | 42-50 | Iki 4 mėn. |
| Barcelona | Vidutinio ankstyvumo | - | 50-60 | Iki 6 mėn. |
| Boston | Vidutinio ankstyvumo | - | 55-65 | - |
| Monte Carlo | Vidutinio ankstyvumo | - | 50-60 | Iki 6 mėn. |
| Salvador | Vidutinio ankstyvumo | - | 50-55 | Iki 5 mėn. |
| Siena | Vidutinio ankstyvumo | - | 45-50 | - |
| Toronto | Vidutinio ankstyvumo | - | 50-60 | Iki 5 mėn. |
| Bergerac | Vidutinio vėlyvumo | - | 40-50 | - |
| Alouette | Vėlyva | 100-110 | 50-65 | Iki 8 mėn. |
| Aztec Gold | Vėlyva | - | - | - |
Prekybos ankstyvosiomis bulvėmis reikalavimai
Jau greitai Lietuvoje prasidės masinė šviežių bulvių prekyba turgavietėse ir kitose prekybos vietose. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Augalininkystės tarnyba) duomenimis, būtent šiuo metu daugiausia sulaukiama pranešimų apie prekybos bulvėmis pažeidimus.
Augalininkystės tarnyba primena, jog visi auginantys bulves prekybai asmenys privalo būti registruoti Fitosanitariniame registre ir atitinkamai ženklinti bulvių pakuotes. Bulvių etiketėje turi būti nurodyta jų paskirtis, veislė, bulvių augintojo, supirkėjo ar realizuotojo registravimo Fitosanitariniame registre pažymėjimo numeris (etiketėje vartojama santrumpa „Fitosanitarinio registro Nr.“), bulvių siuntos numeris (suteiktas augintojo, supirkėjo ar realizuotojo), bulvių kiekis, kilmės šalies kodas, kokybės klasė ir bulvių dydis (nurodant mažiausio ir didžiausio gumbo skersmenį frakcijoje).
Etiketė turi būti vienkartinio naudojimo (lipni arba pritvirtinta uždarant pakuotes taip, kad atidarant pakuotę etiketė būtų sugadinama). Etiketė turi tvirtai laikytis ant pakuotės. Antrą kartą naudoti tą pačią etiketę draudžiama. Joje pateikta informacija turi būti parašyta aiškiai ir įskaitomai. Taisyti etiketėje esančios informacijos negalima. Šie reikalavimai galioja prekiaujant tiek lietuviškomis, tiek iš kitų šalių atvežtomis bulvėmis.
Pasak S. Fedotovo, į Europos Sąjungą ar Lietuvą įvežti bulves iš daugelio trečiųjų šalių yra draudžiama. Išimtys taikomos tik šiose valstybėse užaugintoms maistinėms bulvėms - Alžyrui, Izraeliui, Libijai, Marokui, Sirijai, Šveicarijai, Tunisui, Turkijai, Egiptui, Jungtinei Karalystei.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp ES šalių narių yra laisvas prekių judėjimas, įvežti ir prekiauti bulvėmis, užaugintomis kitose ES šalyse narėse, nėra apribojimų. Tačiau ir tokiu atveju bulvių pakuotės privalo būti paženklintomis etiketėmis.
O štai iš Lenkijos įvežamoms bulvėms dėl šalyje aptinkamų bulvių žiedinio puvinio židinių taikomi griežtesni reikalavimai.
Bulvės iš Lenkijos gali būti įvežamos tik tuo atveju, jei Lenkijos kompetentinga institucija yra atlikusi į Lietuvą vežamų bulvių siuntų tyrimus dėl bulvių žiedinio puvinio, išdavusi tai patvirtinantį dokumentą bei atsiuntusi pranešimą Augalininkystės tarnybai apie tokių bulvių gabenimą.