Vištiena yra dažniausiai vartojama mėsa daugelyje pasaulio šalių. Vargu ar rastume Lietuvoje žmogų, neragavusį vištos šlaunelės, krūtinėlės ar sparnelio. Na, nebent užkietėjusį vegetarą arba vištienos niekintoją. Tačiau tokių - vienetai. Ir gerai, nes praranda tokie žmonės išties nemažai. Tai puikaus skonio, švelnios konsistencijos mėsa, įvairių vertingų maistingųjų medžiagų šaltinis, tinkantis ir kasdieniam stalui, ir prabangiai puotai, ir dietiniams patiekalams.
Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, vištiena laikoma sveikatai palankesne nei bet kokia kita raudona mėsa. Tiesa, palankumas priklauso ir nuo jos paruošimo būdo bei kokybės. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, vištienoje gausu lengvai virškinamų ir pasisavinamų baltymų, organizmui reikalingų vitaminų bei mineralų. Taip pat ši mėsa pasižymi mažu riebalų kiekiu. Vištiena - geriausias visaverčių baltymų šaltinis.
Vištienos maistinė vertė ir nauda
Vištiena yra turtingas liesų baltymų šaltinis, kuriame yra visų būtinų amino rūgščių, reikalingų žmogaus sveikatai. Jame taip pat mažai riebalų, todėl tai geras pasirinkimas norintiems išlaikyti ar numesti svorio. Vištienoje yra gerai subalansuotų, žmogaus organizmui būtinų aminorūgščių, kurios padeda žmogui jaustis sveikai, sočiai ir energingai. Gausios polinesočiosios riebalų rūgštys mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Vištienos sultinys - idealus vaistas nuo peršalimo, pirmas pagalbininkas po sunkių ligų ir operacijų, kartais vadinamas žydišku penicilinu. Maltos vištos krūtinėlės tyrelė - vos ne antrasis kūdikio maistas po motinos pieno. Troškinta ar virta vištiena - puikus dietinis patiekalas sunkiems ligoniams ar išsekusiems seneliams. Be to, vištiena pigesnė už daugelį kitų mėsos rūšių.
Vištienos krūtinėlė: joje yra pats geriausias aminorūgščių sąstatas, be to krūtinėlėje yra daugiausia baltymų. 100 gramų biologiškai vertingiausios vištienos dalies krūtinėlės baltymų bus tik maždaug 23,5 g. Tuo tarpu vištienos šlaunelių mėsoje 100 g rasime 16,8 g baltymų. Bendrai 100 g. vištienos, neskirstant jos į atskiras dalis, randama 18,7 g baltymų.
Vištienoje taip pat yra tokių medžiagų kaip kalis, reikalingas širdžiai, ir fosforas, svarbus smegenų veiklai. Be to, vištienoje aptinkama ekstraktinių medžiagų, kurios, kaip sako prof. R. Stukas, verdant vištieną patenka į sultinį ir stimuliuoja virškinamųjų sulčių sekreciją.
Palyginimas su kitomis mėsos rūšimis:
- 100 g kiaulienos yra 10-15 proc. baltymų.
- 100 g vištienos yra 20-23 proc. baltymų.
Dietaologai sako, jog tai vienintelė mėsa, kurios galima valgyti vakare, nes ji neapsunkina virškinamojo trakto. Paukštiena yra švelni, joje daug baltymų, ekstrakcinių medžiagų, bet nedaug riebalų bei jungiamojo audinio baltymų, todėl ją lengva kramtyti. Vištos krūtinėlėje yra net 92 proc. visaverčių (raumeninių) baltymų ir tik 8 proc. jungiamojo audinio baltymų. Be to, šis jungiamasis audinys pasižymi švelnumu ir tolygiu pasiskirstymu visame raumeniniame audinyje. Ypač daug baltymų ir ekstrakcinių medžiagų yra baltoje paukščio mėsytėje.
Tęsdami pagiriamuosius žodžius vištienai, turime paminėti ir tai, kad kai kurių vitaminų bei mineralinių medžiagų (fosforo, geležies) vištienoje yra net 3 kartus daugiau nei kitos rūšies mėsoje. Vištų kepenėlėse randama nemažai vitaminų A, B1, B2, B6, folinės rūgšties. Čia gausu ir mineralinių medžiagų: natrio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, magnio, vario, mangano, seleno cinko.
Kaip tinkamai paruošti vištieną
Pasak prof. R. Stuko, nors valgant vištieną, tikimybė užsikrėsti salmonelioze - žymiai mažesnė nei vartojant paukštieną tų paukščių, kurie plaukioja vandenyje, visgi tinkamas vištienos apdorojimas - labai svarbus. Anot Vilniaus paukštyno Naujų produktų kūrimo vadovo ir maisto technologo Pauliaus Unguraičio, pilnai iškepusi vištiena, nepaisant jos dalies, yra tuomet, kai ji pasiekia 72 laipsnių pagal Celsijų karštį viduje. Geriausias būdas, norint būti garantuotiems dėl to, kad mėsa iškepė - pamatuoti tai specialiu termometru. Jei jo neturite - galima orientuotis ir pagal kepimo laiką arba pagal mėsos struktūrą, kaip vizualiai atrodo mėsa.
Grilyje vištiena kepama maždaug 180-200 laipsnių temperatūroje. Kepant tokiu būdu, sparneliai iškepa per maždaug pusvalandį, blauzdelės kepa maždaug 40 min., o nekaulinės vištienos dalys kaip filė ir šlaunelių mėsa - priklausomai nuo to, kaip mėsa paruošta, ar supjaustyta - jei taip, tuomet gali užtekti ir 20 minučių. Esminis patarimas - filė, atvirkščiai nei kitas vištienos dalis, reiktų kepti ant didelio karščio, aukštoje temperatūroje ir neilgai. Kad būtų greičiau ir „saugiau“, siekiant neperkepti, patartina filė supjaustyti pvz. kaip šašlykus. Tuomet iškepti mėsą užteks ir penkiolikos minučių. Iškeptą vištieną galima valgyti iškart, išskyrus filė, kurią, siekiant, kad mėsa išlaikytų drėgmę, kelias minutes rekomenduojama palaikyti inde uždengtą.
Vištienos odelei - griežtas ne. Vištienos odoje yra itin didelė koncentracija medžiagų, kurios žmogaus organizmui - tikrai nenaudingos, tad jos negalima valgyti nei keptos, nei virtos. Jei vištiena verdama vandenyje, tai odą ir matomus riebalus reiktų nuimti prieš dedant vištieną į puodą, nes ten yra labai daug cholesterolio, sočiųjų riebalų rūgščių, kurios sveikatai nepalankios.
Kaip išsirinkti kokybišką vištieną?
Prekybos tinklo komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pažymi, kad visoje Lietuvoje prekybos tinklo vietose parduodama vištiena yra kokybiška, užauginta patikimų ūkių, kurie paukščių auginimo metu laikosi aukštų standartų. Renkantis šviežią paukštieną specialistė pataria vadovautis rega bei uosle: vištienos šviežumą pirmiausia galima įvertinti vizualiai ją apžiūrėjus, o jos kvapas turėtų būti neaitrus. Taip pat apžiūrėkite vištienos spalvą, kuri turėtų būti rausva, venkite bet kokių spalvos pakitimų ar pilkšvų atspalvių. Patikrinkite, ar pakuotė yra šalta ir tvirta, nes tai rodo, kad mėsa tinkamai laikoma šaldytuve.
Geriausia rinktis be antibiotikų užaugintą mėsą, pažymėtą specialiu tai nurodančiu ženklu. Jis reiškia, kad broileriai buvo auginami atsižvelgiant į gyvūnų gerovės standartus, laikantis higienos reikalavimų ir nesirgo. Taip pat prioritetą derėtų teikti šviežiai mėsai. Norėdami būti tikri dėl produkto šviežumo, turime atidžiai patikrinti jo pakuotę - ne tik galiojimo terminą, bet ir tai, ar ji nepažeista.