Jaunikliai (lervos) vystosi vandenyje ir yra visiškai nepanašūs į suaugusius uodus. Lervoms vystantis, jos pereina į lėliukės stadiją, kurioje jau galima įžiūrėti būsimo suaugusio uodo bruožus.
Suaugusios uodų patelės yra žinomos kaip kraujasiurbės, tačiau tai tik dalis jų mitybos. Pagrindinė jų maisto dalis yra augalų nektaras ir sultys, teikiantys angliavandenius ir energiją. Kraujas joms reikalingas tik reprodukciniams tikslams - baltymams gauti dėl kiaušinėlių formavimosi.
Lervos, gyvenančios vandenyje, maitinasi mikroorganizmais, dumbliais ir organinėmis nuosėdomis. Jos filtruoja šias maistines medžiagas iš vandens savo burnos šepetėliais.
Vandens vėžlių mityba skiriasi nuo sausumos vėžlių dėl natūralių aplinkos, kurioje jie gyvena, sąlygų. Sausumos vėžliai daugiausia yra žolėdžiai, o vandens vėžliai yra mėsėdžiai, mintantys vėžiagyviais, moliuskais ir mažomis žuvimis. Šie natūralios mitybos skirtumai turi didelę įtaką jūsų vėžlio imunitetui ir specifinių maistinių medžiagų poreikiui.
Sausumos vėžlio maistą sudaro baltyminiai ekstraktai, kurie formuoja kiekvieno organizmo raumenis. Nehtml mažiau svarbūs yra neapdoroti aliejai, riebalai bei vaisiai ir daržovės, kurie yra natūralus vitaminų ir mineralų šaltinis. Taip pat patartina vartoti papildus, kad sumažėtų kalcio ir kitų vertingų komponentų trūkumas.
Barsukas yra tikras naktinis gyventojas ir medžioti išeina saulei nusileidus ir sugrįžta į urvus prieš aušrą. Labai ėdrus. Minta varlėmis, pilkaisiais pelėnais, vandeninėmis žiurkėmis, kurmiais, sliekais, moliuskais, karkvabalio vikšrais (gegužės mėnesį sugauto barsuko skrandyje aptikta apie 400 įvairių vikšrų - 40 proc. suėstų vabalų buvo žemės ūkio kenkėjai). Ėda barsukas ir negyvas žuvis, neatsisako žemėje perinčių paukščių, augalinio maisto: uogų, vaisių.
Lapės maistas įvairus, nors apie 40 proc. jo sudaro peliniai graužikai, kuriais ji minta ištisus metus. Minta ir bestuburiais - iškasa daug karkvabalių lervų, ėda vabalus. Sugauto kiškio ar kito stambesnio žvėries lapė iš karto nesuėda. Nuošalesnėje vietoje priekinėmis kojomis iškasa duobutę ir įdėjusi grobio likučius, nosimi užkasa.
Pavasarį ir vasarą ėda daugiau ankštinių ir varpinių augalų, rudenį ir žiemą, kol nėra sniego,- dobilų sėklų, žiemkenčių želmenų.
Ondatra gyvena prie stovinčių ar lėtai tekančių vandenų kur vešli vandens ir pelkių augmenija. Pakrantėse ganomi galvijai dažnai urvus įlaužia. Tada ondatra juos remontuoja arba kasa naujus. Ondatros gyvenamą vietą lengva pažinti iš vandens paviršiuje plaukančių apgraužtų ar sudėtų į kupstelius augalų liekanų, išmatų, maitinimosi “stalelių” (nedidelių plaustų, padarytu iš šakų, augalų stiebų, lapų ir pan.), ant kurių daug tuščių atvirų geldelių, upinių vėžių likučių.