Pasodinus bulves, neilgai trukus laukia dar vienas labai svarbus darbas - kova su piktžolėmis. Iki sudygstant bulves rekomenduojama nupurkšti nuo piktžolių.
Įprastinė priemonė piktžolių naikinimui bulvių pasėliuose yra herbicidų naudojimas prieš bulvių sodinimą. Tai gali būti granuliuoti produktai, išbarstomi dirvos paviršiuje bulviasodžio metu.
Purškiant rekomenduojame kartu naudoti paviršiaus aktyviąją medžiagą, kuri pagerins augalų apsaugos priemonių, mikroelementų ir kitų produktų pasisavinimą ir padengimą ant augalų. Paviršiaus aktyviąją medžiagą įsigyti galite čia: LIP TOP
Maišydami purkštuve augalų apsaugos ir priežiūros priemones, nepamirškite stabilizuoti tirpalo pH! Tai svarbu dėl galimų nuosėdų susidarymo ir tirpalo efektyvumo. Priemonių efektyvumas mažėja, kai jos naudojamos tirpaluose su šarminiu vandeniu (pH>7). Vandens pH privalo būti 5,5. Tokį vandens rūgštingumą galite užtikrinti su FIX pH 5,5 stabilizatoriumi.
Ypač rekomenduotina naudoti, jei viename purkštuve maišote ne vieną augalų priežiūros priemonę. Užtikrinsite stabilų purškiamo tirpalo pH (ruošimo ir naudojimo metu) - padidinsite pesticidų ir trąšų efektyvumą!
Augalų apsaugos produktus naudokite saugiai. Skaičiuoklė skirta patogiam augalų apsaugos ar kitokių produktų kiekio norimam tirpalo tūriui paruošti. Jos pagalba apskaičiuosite kiek reikės produkto ar tirpalo konkrečiam plotui apdoroti.
Skaičiuoklė susideda iš trijų langelių. Į du iš jų įrašomos atitinkamos vertės, o vienas, kurį norima apskaičiuoti, paliekamas tuščias.
Tirpalo koncentracijos skaičiuoklė
Tirpalo koncentracija išreiškiama procentine išraiška ir rodo tam tikros medžiagos (tirpinio) dalį tirpale. Ši dalis gali būti išreikšta mase (μg, mg, g, kg ir pan.) ar tūriu (μl, ml, l ir pan.). Skaičiuoklės abiejose lygybės pusėse yra po 2 tuščius langelius skaitiklio (viršuje) ir vardiklio (apačioje) vietose. Pasirinkite reikiamą skaičiuoklę atsižvelgiant į tai, kokio tipo tirpalą ruošite.
Tirpinio svoris % (S/T)
Nurodyta, kad rekomenduojama tam tikro miltelių pavidalo produkto koncentracija 2 %. Žinoma, kad reikalingas tirpalo kiekis - 15 l. Apskaičiuokite, kiek produkto reikia norimam tirpalo kiekiui gauti. Pasirinkite matavimo vienetus - tirpalo kiekio - litrai, o tirpinio - gramai. Į atitinkamus laukelius įrašykite reikšmes:visas tirpalo tūris - 15, koncentracija - 2. Spauskite apskaičiuoti ir gausite atsakymą - 300 g. Panašiai apskaičiuojami ir kiti dydžiai - tirpalo koncentracija ar tirpalo tūris.
Svoris % (S/S)
Nurodyta, kad rekomenduojama tam tikro produkto koncentracija 2 %. Žinoma, kad reikalingas tirpalo kiekis - 5 kg. Apskaičiuokite, kiek produkto reikia norimam tirpalo kiekiui gauti. Pasirinkite matavimo vienetus - tirpalo kiekio - kilogramai, o tirpinio - gramai. Į atitinkamus laukelius įrašykite reikšmes - visas tirpalo svoris - 5, koncentracija - 2. Spauslite apskaičiuoti ir gausite atsakymą - 100 g. Panašiai apskaičiuojami ir kiti no dydžiai - tirpalo koncentracija ar tirpalo tūris.
Tirpinio tūris % (T/T)
Nurodyta, kad rekomenduojama tam tikro produkto koncentracija 2 %. Žinoma, kad reikalingas tirpalo kiekis - 20 l. Apskaičiuotkite, kiek produkto reikia norimam tirpalo kiekiui gauti. Pasirinkite matavimo vienetus - tirpalo kiekio - litrai, o tirpinio - mililitrai. Į atitinkamus laukelius įrašykite reikšmės - visas tirpalo tūris - 20, koncentracija - 2. Spauskite apskaičiuoti ir gausite atsakymą - 400 ml.
Darbinio tirpalo paruošimo norma
a) darbinio tirpalo paruošimo norma yra 4 ml preparato 10 l vandens. Norima rasti, kiek produkto reikės, kad paruošti 50 l tirpalo. Į viršutinį langelį kairėje lygybės pusėje įrašykite 10 (tirpalo tūris), o dešinėje pusėje į viršutinį langelį - 4 (produkto kiekis). Kairėje pusėje į apatinį langelį įrašykite 50 (norimo paruošti tirpalo tūris), o dešinėje apačioje - x (norimas rasti produkto kiekis).
b) to paties produkto turimas kiekis yra 15 ml, norite apskaičiuoti, kiek vandens reikės paruošti darbiniam tirpalui. Į viršutinį langelį kairėje lygybės pusėje įrašykite 4 (rekomenduojama norma), o dešinėje pusėje į viršutinį langelį - 10 (vandens kiekis, maišomas su 4 ml produkto). Kairėje pusėje į apatinį langelį įrašykite 15 (produkto kiekis su kuriuo norima paruošti tirpalą), o dešinėje apačioje - x (norimas rasti reikalingo vandens kiekis). Sapuskite „apskaičiuoti nežinomąjį“ ir gausite atsakymą - 37,5 l tirpalo.
c) apskaičiuokite kokį plotą apdorosite turėdami tam tikrą kiekį produkto. Pvz.: reikia 20 ml produkto10 l darbinio tirpalo paruošimui, apdoroti 1 aro plotą. Norėdami apdoroti 5 arų plotą: į viršutinį langelį kairėje lygybės pusėje įrašykite 20 (rekomenduojama preparato norma), o dešinėje pusėje į viršutinį langelį - 1 (plotas, kuriam apdoroti reikalinga 20 ml preparato). Kairėje pusėje į apatinį langelį įrašykite x (norimas rasti preparato kiekis), o dešinėje apačioje - 5 (plotas, kurio apdorojimui norime apskaičiuoti reikiamą tirpalo kiekį). Spauskite „apskaičiuoti nežinomąjį“ ir gausite atsakymą - 100 ml preparato. Vandens kiekis, reikalingas darbinio tirpalo paruošimui, apskaičiuojamas kaip nurodyta b pavyzdyje.
Geros augalų apsaugos praktikos (GAAP) standartai bulvėms
Šis standartas apie gerą augalų apsaugos praktiką (GAAP) bulvėms yra dalis EPPO programos, ruošiant tokias gaires visam EPPO regionui. Jis turi būti naudojamas lygiagrečiai su EPPO standartu PP 2/1(1) „Geros augalų apsaugos praktikos principai“.
Šis standartas skiriamas maistinėms bulvėms, tai yra bulvėms, tiesiogiai naudojamoms maistui arba perdirbimui.
Bulvių GAAP visų pirma priklauso nuo sveikos sėklos sodinimo į neužkrėstą patogenais lauką. Oficialūs reikalavimai sėklinėms bulvėms turi užtikrinti, kad jos nebūtų užsikrėtusios specifinėmis ligomis (virusinėmis ir bakterinėmis), bulviniais cistas sudarančiais nematodais ir atitikti tolerancijos standartus kitiems kenksmingiems organizmams.
Bulvių auginimui skirti plotai turi būti neužsikrėtę dirvoje gyvenančiais kenkėjais, taip pat turi būti pašalintos galimybės į šias dirvas patekti bulvių maro (Phytophthora infestans) infekcijai. Dirvos tyrimai apie užsikrėtimą dirvoje gyvenančiais kenkėjais (ypač bulviniais nematodais) potencialiai parodo apie augalų apsaugos produktų poreikį.
Išskirtinė bulvių savybė - bulvienojų sunaikinimas purškiant cheminiais preparatais ar naudojant mechanines priemones tam tikrą laiko tarpą iki bulviakasio. Tai daroma dėl keleto priežasčių: siekiant sumažinti amarų platinamų virusų plitimą sėklinėse bulvėse, paspartinti gumbų brendimą, sumažinti gumbų užsikrėtimą maru.
Bulvių maras
Bulvių maras - ypač žalinga liga, gebanti palankiomis sąlygomis labai greitai plisti. Bulvių aktyvaus augimo tarpsniu liga sunaikina lapiją ir dėl to mažėja gumbų derlius. Marui ant lapų atsiradus vėlesniu tarpsniu, yra pavojus, kad grybo sporos lietaus bus nuplautos dirvon ir užkrės gumbus. Šis pavojus ypač didelis bulviakasio metu ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl prieš bulviakasį būtina sunaikinti bulvienojus.
Maro užkrėsti gumbai yra jautrūs įvairiems puviniams saugyklose. Prekinių bulvių augintojai ir ypač sėklinių bulvių augintojai negali leisti išplisti bulvių marui.
Pastaraisiais metais Europoje buvo pastebėtas bulvių maro pagausėjimas. Jis gali būti sukeltas atsparumo fungicidams ir atsiradimo Phytophthora infestans A2 dauginimosi tipo, kuris 1980-aisiais metais buvo konstatuotas daugelyje Europos šalių.
Kai atsiranda du dauginimosi tipai, gali būti sudaromos oosporos, galinčios sudaryti papildomas infekcijos atsargas. Jos gali išsilaikyti dirvoje keletą metų ir sukelti ankstyvą infekciją bulvių pasėlyje.
Bulvių pasėlių apsaugos nuo maro strategijos esmė yra apsaugoti jas nuo iš bet kokio šaltinio plintančios infekcijos. Šiam tikslui gali būti naudojami trijų veikimo tipų fungicidai: 1) apsauginio (kontaktinio) veikimo ant lapų paviršiaus, 2) lokaliai - sisteminiai, prasiskverbiantys į lapo vidų ir 3) sisteminiai fungicidai, prasiskverbiantys į lapo vidų ir su augalo sultimis pasklindantys visame augale.
Naudojant fungicidus su dviem ar net trimis skirtingo veikimo veikliosiomis medžiagomis, teoriškai galima pasėlį apsaugoti nuo maro infekcijos iki 10 dienų ir sėkmingai sunaikinti infekciją, atsiradusią praėjusių 4 dienų laikotarpiu. Praktikoje toks ilgas 14 dienų intervalas tarp purškimų rekomenduojamas tik esant mažam maro pavojui. Tačiau, kai tik pavojus atsiranda, būtina nedelsiant naudoti fungicidus ir tęsti purškimus su pastoviais intervalais (paprastai kas 7-12 dienų, priklausomai nuo oro ir infekcijos situacijos, veislių atsparumo ir naudojamų fungicidų) per visą augimo periodą iki bulvienojų cheminio ar mechaninio sunaikinimo arba bulviakasio.
Purškimų laikui parinkti gali būti naudojama sprendimų priėmimo sistema (SPS), duodanti rekomendacijas, paruoštas sekant grybo epidemiologiją, meteorologines sąlygas, infekcijos laipsnį, išlaidas ir apsaugos priemonių efektyvumą.
Pradinės infekcijos židiniai gali būti pašalinti naudojant išankstines sanitarines priemones. Jei bulvių atliekos paliekamos lauke ar prie fermų kaip šiukšlių krūvos, jos gali būti pagrindinis infekcijos šaltinis kitais metais. Todėl blogi, ligoti bulvių gumbai, nukasus derlių, turi būti iš lauko pašalinti ir sunaikinti. Jei tai neįmanoma, bulvių atliekos, tam kad nesudygtų, pavasarį, turi būti nupurškiamos jas naikinančiais herbicidais arba uždengiamos juoda polietileno plėvele.
Kadangi bulvių maras į lauką gali patekti su užsikrėtusiais sėkliniais gumbais, tokių gumbų sėkloje neturi būti.
Sprendimas, kada pirmą kartą naudoti fungicidus bulvių pasėlyje, gali būti paremtas augalo fenologiniu tarpsniu arba oficialia signalizacijos sistema. Paprastai pirmas purškimas yra rekomenduojamas, kai gretimų vagų augalų lapija pradeda susilieti, t.y. prieš pat augalų lapijai uždengiant vagas.
Kai yra didelė maro pasirodymo rizika, pirmą kartą bulvės purškiamos anksčiau, kai lapija susilieja vagoje, o išimtinomis sąlygomis - kai tik lapija pasirodo arba kai augalai pasiekia 20-30 cm aukštį.
Iš esmės geriausia yra pirmojo purškimo laiką parinkti pagal vietinės prognozių (konsultavimo) tarnybos rekomendacijas. Jos paprastai sudaromos remiantis reguliariu temperatūros, santykinės oro drėgmės ir kritulių monitoringu. Augintojams yra patariama nepradėti purkšti, kol nebus pasiekta vietinės prognozių tarnybos nustatyta kritinė riba. Purškimai tokiu būdu pradedami prieš ligos sukėlėjo sporuliaciją.
Pirmieji purškimai pagal prognozavimo sistemą paprastai atliekami vėliau, negu nustatyti pagal augalo fenologiją. Taip ši sistema leidžia sumažinti bendrą purškimų skaičių. Todėl naudotis prognozavimo sistema, parenkant pirmojo bulvių purškimo nuo maro laiką, yra GAAP. Tačiau prognozavimo sistema dažniausiai sprendžia problemą regiono lygmeniu ir ne visada tiksliai atitinka pagal vietines sąlygas. Netgi kur prognozavimo tarnyba veikia, ji negali aprėpti situacijos taip plačiai, kaip norėtųsi.
Pagrindinė strategija yra užtikrinti nuolatinę bulvių apsaugą nuo maro, prasidedančią nuo pirmosios infekcijos pasireiškimo momento. Vėlesnių purškimų laiką sąlygoja visų pirma panaudotų fungicidų veikimo tipas ir kaimynystės su infekcijos šaltiniu buvimas.
Apsauginiai (kontaktiniai) produktai vieni dažniausiai efektyvūs išbūna 7-8 dienas, priklausomai nuo kritulių, lietinimo ir, žinoma, nuo paties produkto savybių. Lokaliai sisteminiai produktai gali būti panaudoti iki 2 dienų po užsikrėtimo.
Sisteminiai fungicidai, esant jautrioms Phythophthora infestans rasėms, ypač tinka, kai augalai intensyviai auga. Jie apsaugo nuo ligos ir po purškimo išaugusią jauną lapiją, ko negali padaryti kiti produktai. Tačiau dėl rizikos atsirasti ligos sukėlėjo atsparumui ir dėl žymiai aukštesnės sisteminių produktų kainos GAAP yra sumažinti purškimų sisteminiais produktais skaičių ir juos naudoti tik jų geriausio efektyvumo laikotarpiu. Sisteminių produktų veikliosios medžiagos dažniausiai naudojamos mišiniuose su kontaktiniais produktais.
Praktikoje vėlesnių purškimų laikas priklauso nuo vietos sąlygų, bulvių veislės, jų vystymosi tarpsnio, oro sąlygų, naudojamų fungicidų ir kt. Ūkininkai žino, kad būna „palankių marui“ metų, kuomet reikia daugiau purškimų ir „normalių“ metų, reikalaujančių mažiau pastangų bulvių apsaugai. Įspėjimai (signalai) apie infekcijos aktyvėjimo periodus gali būti ne tik pirmojo purškimo metu, bet ir vėlyvesniu laiku.
Bulvių vegetacijai baigiantis, apsaugos nuo maro strategija remiasi naudojimu komplekto skirtingų fungicidų, derinant tai su defoliantais, jeigu to reikia. Gumbų apsaugai nuo infekcijos tuo metu tinka naudoti fluazinamo veikliąją medžiagą turinčius produktus. Lietuvoje toks registruotas produktas yra širlanas 500 g/l k.s. Jį dar galima naudoti likus 7 dienoms iki bulviakasio. Nors vario grupės produktus galima naudoti viso sezono metu, juos taip pat geriau naudoti vėlyvesniems purškimams.
Bulvienojų cheminis naikinimas, greta kitų naudojimo tikslų, yra viena iš gumbų apsaugos nuo maro priemonių. Jis naudojamas siekiant sumažinti virusinių infekcijų sėklinėse bulvėse. Nuo maro defoliantai rekomenduojami naudoti, kai ligos išplitimas pasiekia realią žalingumo ribą, paprastai sudarančią 20 proc. augalų, turinčių bent vieną užsikrėtusį lapą.
Skirtingos veislės yra nevienodai jautrios bulvių marui, todėl, jei yra galimybė rinktis, reikėtų auginti atsparesnes veisles. To reikėtų laikytis netgi tuo atveju, kai Phythophthora infestans populiacijoje yra rasių, galinčių įveikti atsparumą. Įvairios auginimo agrotechninės priemonės taip pat gali mažinti maro infekciją.
Dėl atsparumo atsiradimo fenilamidų grupės fungicidams yra taikomos įvairios jų naudojimo strategijos. Gerai yra sisteminių fungicidų nenaudoti daugiau nei du ar tris kartus per sezoną ir, jei galima, reikia naudoti skirtingas veikliąsias medžiagas turinčius produktus arba naudoti jų mišinius su kontaktiniais produktais. Nėra sutariama dėl naudojimo terminų. Nepaisant daugelio pranešimų apie atsparumą, fenilamidai (metalaksilas, oksidiksilas, benolaksilas) kol kas yra svarbiausi komponentai nuo bulvių maro.
Bulvių sausligė
Bulvių sausligė pažeidžia bulvių lapiją, anksti sukelia bulvienojų senėjimą ir tuo mažina derlių. Ši liga labiau išplinta karšto oro sąlygomis. Ligai optimali +26oC oro temperatūra. Pagrindiniu ligos infekcijos šaltiniu gali būti užsikrėtę gumbai, augalinės liekanos ir užsikrėtusi dirva, kurioje užkratas gali išsilaikyti 2-3 metus.
Ligos pavojingumas gali būti sumažintas bulves auginant toje pačioje dirvoje su ne mažesne kaip 3 metų pertrauka. Daugelyje šalių ligos antplūdis būna nedidelis ir nereikalauja naudoti cheminių apsaugos produktų. Šalyse su stipraus išplitimo pavojumi purkšti bulves fungicidais reikia ligai pradėjus plisti, pasirodžius pirmiesiems simptomams ant lapų. Paprastai pakanka vieno purškimo.
Bulvių šašai
Bulvių šašai ant užkrėsto gumbo suformuoja nedidelius juodus skleročius - iškilius, prie lupenos prikibusius šašelius. Nuo šių skleročių grybas gali saugykloje užkrėsti gumbų akeles, pažeisti dygstančių bulvių daigelius dirvoje ar jaunus sudygusių bulvių stiebus, sudarydamas ant jų žaizdas dirvos paviršiaus lygyje.
Stipriai pažeisti bulvių kerai blogai vystosi, išaugina smulkius gumbus. Silpniau pažeisti - suformuoja mažiau stiebų, išaugina mažiau, tačiau truputį stambesnių gumbų. Pažeisti gumbai šašuoti, menkesnės prekinės vertės. Grybas gali išsilaikyti ant augalinių liekanų dirvoje bei ant pažeistų gumbų. Grybas labiau plinta rūgščiose, drėgnose dirvose.
Pradinė grybo infekcija turi būti mažinama parenkant sėklai kiek įmanoma sveikus gumbus, vengiant sodinti bulves į užkrėstą dirvą. Sėkliniai gumbai prieš sodinimą ar sodinimo metu beicuojami. Beicuoti gumbus galima juos pamerkiant į fungicido tirpalą, bet tai didina jų bakterinio puvimo pavojų. Šiuo metu dažniausiai rekomenduojama gumbus apipurkšti mažu skysčio kiekiu ar apdulkinti sodinimo metu. Kai kurios bulvių sodinimo mašinos turi šiam tikslui specialius įrenginius. Purkšti dirvą prieš sodinimą nebūtų GAAP, nes tai nėra labai efektyvu ir sunaudojama be reikalo daug produkto.
Paprastieji rauplės
Gumbų paviršiuje susiformuoja iškilios, supleišėjusios, netaisyklingos formos žaizdelės ar karputės. Žaizdelių pakraščiai truputį pakilę. Mažos žaizdelės primena pasibarsčiusias žvaigždutes. Esant stipresniam gumbo pažeidimui, žaizdelės susilieja, apima didelę gumbo dalį, o kartais ir visą gumbą. Liga pažeidžia tik patį gumbo paviršių - gumbo odelę ir peridermio viršutinį sluoksnį. Pažeisti gumbai praranda prekinę išvaizdą ir vertę, nors nulupus gumbo paviršių jis galėtų būti naudojamas maistui. Ligos sukėlėjai plinta su užsikrėtusiais gumbais ir per užkrėstą dirvą. Paprastųjų rauplių plitimą skatina karšti, sausi orai.
Agrotechninėmis ir fitosanitarinėmis priemonėmis reikia sudaryti nepalankias sąlygas infekcijai plisti. Sėklai naudoti neužsikrėtusius gumbus, bulvių neatsėliuoti, netręšti pavasarį šiaudingu, neperpuvusiu mėšlu. Mažina ligos plitimą ir bulvių sėklos beicavimas.
Bulvių gumbų puviniai
Bulvių gumbus saugyklose pūdo nemažai grybų (Fusarium spp., Phoma exigua var. foveata, Phytophthora infestans) ir bakterijų (Ervinia carotovora subsp. atroseptica ir subsp. carotovora, Pseudomonas xanthochlora). Pažeidimo požymiai priklauso nuo sukėlėjo. Grybinių ligų sukėlėjų pažeisti gumbai dažniausiai pūva sausuoju puviniu, bakterijų užpulti gumbai - šlapiuoju puviniu.
Bulvių gumbų apsaugos nuo puvinių strategija prevencinė. Būtinos optimalios laikymo sąlygos, svarbiausia reguliuojant temperatūrą. Laikymo pradžioje, gumbų gydomuoju laikotarpiu, ji turi būti aukštesnė, vėliau bulvės laikomos šaltai.
Saugyklos turi būti švarios, dezinfekuojamos. Prieš saugojimą reikia atrinkti mechaniškai pažeistus ir ligotus gumbus. Tam, kad saugojimui patektų kuo sveikesni gumbai, rūpintis reikia jau bulviakasio metu. Kasimo metu gumbų odelė turi būti sutvirtėjusi, tai mažina mechaninius pažeidimus. Dirva kasimo metu turi būti normaliai sausa, bulvienojai nugeltę ir sunykę arba sunaikinti defoliantais.
Auginti reikia mažiau jautrias pažeidimams bulvių veisles. Gumbų puvinių bus mažiau, jei bulvių sėkla prieš sodinimą buvo beicuota. Beicavimas mažina ir bulvių šašų bei rauplių pažeidimus. Gumbų apsikrėtimą maru mažina sistemingas apsaugos produktų naudojimas vegetacijos metu ir savalaikis bulvienojų sunaikinimas prieš bulviakasį. Bulvių gumbų apdorojimą fungicidais prieš laikymą išstumia ligų išvengimo laikymo sąlygų dėka strategija.
Atsparumu fungicidui thiabendazolui pasižymi Helminthosporium solani, Polyscitalum pustulans, Fusarium sulfureum. Tyrimai rodo, kad atsparumas thiabendazolui gali išsivystyti per vieną sezoną.
Kolorado vabalai
Kolorado vabalai ir jų lervos maitinasi grauždami bulvių lapus ir tuo darydami joms didelę žalą. Daugelyje Europos šalių jie yra pagrindiniai bulvių kenkėjai. Tačiau yra šalių, kuriose kolorado vabalai yra reti kenkėjai arba jų visiškai nėra. Tose šalyse nėra jokio rimto reikalo naudoti insekticidus maistinių bulvių pasėliuose. Šiltesnėse kontinentinės Europos šalyse išsivysto dvi ar net trys šių kenkėjų generacijos ir čia insekticidų naudojimas yra būtinas.
Kolorado vabalai yra naikinami purškiant bulves insekticidais, geriausia tuoj, kai tik pasirodo jaunos lervos. Suaugusios (IV ūgio) lervos ir suaugę vabalai yra mažiau jautrūs augalų apsaugos produktams. Paprastai pakanka vieno purškimo prieš...
Sudygus daigams ir išlindus jiems iš žemės paviršiaus, žemes apkaupkite 3-4 kartus, tačiau nepažeiskite ūglių. Jei augalus itin puola kenkėjai, vegetacijos pabaigoje nupjaukite virkščias ir jas sunaikinkite.
Atminkite, kad mažiau yra daugiau! Tad visada rinkitės kokybiškas ir sertifikuotas sėklines bulvių veisles. Sertifikuotos sėklinės bulvės garantuoja, kad gumbai bus neužkrėsti ligomis bei duos sveiką ir kokybišką derlių.