Cholesterolis - į riebalus panaši medžiaga, esanti visose kūno ląstelėse (tulžyje, kraujyje, smegenyse, kepenyse ir nerviniame audinyje). Cholesterolis - mums gyvybiškai svarbi organizmo riebalų sudėtinė dalis. Iš jų sudarytos ląstelių sienelės, gaminami lytiniai hormonai ir tulžies rūgštys.

Cholesterolio kiekio padidėjimas dar vadinamas hipercholesterolemija, arba dislipidemija. Cholesterolis organizme susidaro dviem būdais: gaminamas kepenyse ir gaunamas su maistu. Cholesterolio kraujyje cirkuliuoja susijungęs su baltymais, sudarydamas lipoproteinų kompleksus. Cholesterolis kraujyje susideda iš kelių frakcijų: MTL (blogojo cholesterolio), DTL (gerojo cholesterolio) ir trigliceridų.

MTL (mažo tankio lipoproteidai) sukelia kraujagyslių pakitimus - jos siaurėja, sustorėja, tampa mažiau elastingos. Esant daug perteklinio cholesterolio, jis nusėda ant arterijų sienelių ir sudaro aterosklerotinę plokštelę. DTL (didelio tankio lipoproteidai) atlieka apsauginį vaidmenį, nešdami cholesterolį iš kraujagyslių sienelių į kepenis. Ne mažiau svarbus ir MTL ir DTL santykis.

Cholesterolio perteklius nusėda ant kraujagyslių, jos susiaurėja, sušiurkštėja, atsiranda kraujagyslių sienelių pažeidimų. Susiaurėjus kraujagyslių spindžiui, organizmas prasčiau aprūpinamas krauju, deguonimi ir kitomis medžiagomis. Taip sutrikdoma kraujotaka ir sukeliamos sunkios ligos: išeminė širdies liga, krūtinės angina, miokardo infarktas, širdies ritmo sutrikimai, dusulys, insultas. Tada apkraunama širdis, jai sunkiau pumpuoti kraują. Šiam procesui progresuojant, arterijoms visai užakus, organai neaprūpinami krauju, nustoja funkcionuoti, gali vystytis gyvybei grėsmingos situacijos.

Iš pradžių jokių simptomų nejaučiama. Liga paprastai paūmėja staiga padidėjus fiziniam krūviui, dėl psichinio streso, staiga šoktelėjus kraujospūdžiui. Cholesterolio kiekis kraujyje gali didėti valgant riebalų turinčio maisto, mažėjant fiziniam aktyvumui.

Rekomenduojamas cholesterolio kiekis kraujyje - 5,2 mmol/l. Tyrimais nustatyta: jei cholesterolio kiekis neviršija 5,4-5,8 mmol/l, mirtingumas didėja nesmarkiai, o peržengus 5,8-6,0 ribą, mirtingumas nuo širdies kraujagyslių ligų labai išauga. DTL koncentracija turėtų viršyti 1,2 mmol/l, o MTL koncentracija neturėtų padidėti iki 3,5 mmol/l.

Kaip Mažinti Cholesterolio Kiekį Kraujyje?

Padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje rekomenduojama mažinti didinant fizinį aktyvumą, nuolat sportuojant (bėgimas, pasirinkus tinkamą tempą ir atstumą, „sudegina“ daugiau cholesterolio nei kiti profilaktikos ir gydymo būdai), atsikratant antsvorio, keičiant mitybos įgūdžius, reikia mažinti kraujospūdį, nerūkyti.

Naujausių tyrimų duomenimis, netinkamą mitybą, kaip veiksnį, smarkiai lemiantį cholesterolio kiekio padidėjimą kraujyje, įvardija daugiau nei trečdalis apklaustų lietuvių ir net 94 proc. Tyrimo duomenimis, 40 proc. gyventojų yra įsitikinę, kad sveika mityba ir dieta gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, dar 54 proc. Paprašyti išskirti veiksnius, kurie labiausiai sumažintų cholesterolio kiekį, dauguma gyventojų rinkosi fizinio aktyvumo ir subalansuotos mitybos derinį.

Mitybos Patarimai Cholesterolio Mažinimui

Teikti pirmenybę tokiems produktams: nesmulkinti grūdai, lęšiai, pupelės, pupos, žirniai, avinžirniai, soja, šviežios daržovės, išskyrus bulves, švieži ir šaldyti vaisiai, liesa ir riebi žuvis, paukštiena be odelės, liesas pienas ir jogurtas, actas, garstyčios, neriebūs padažai.

• Maistui vartokite tik liesą mėsą, ją apdorodami nujaustykite riebalus, venkite rūkytos, konservuotos, sūdytos mėsos, patiekalų iš gyvulių inkstų, kepenų, smegenų, žuvų ikrų, krevečių.
• Rinkitės liesesnius pieno produktus - pieną, kefyrą, rūgpienį, liesą varškę. Fermentiniuose sūriuose gausu cholesterolio, todėl jie vengtini.
• Gamindami maistą, vietoj sviesto ar taukų vartokite aliejų. Sumuštiniams labiau tiks tepus mišinys iš grietinėlės ir augalinių riebalų.

Cholesterolio kiekį mažina vaisiuose esantys pektinai. Reikiamą pektinų kiekį gausite pusryčiams suvalgę pusę greipfruto, priešpiečiams - obuolį, pietums - pusę apelsino. Labai tinka vynuogės ir jų sultys. Ypač naudingos maistinių skaidulų turinčios avižų sėlenos. Avižos turi B grupės, D, E vitaminų, mikroelementų. Maistinės skaidulos brinksta skrandyje ir sukelia sotumo jausmą, gerina žarnyno veiklą užkietėjus viduriams. Labai vertingi patiekalai iš jūros žuvų. Jose gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Kiaušinių trynių per savaitę suvalgykite ne daugiau kaip tris. Kiaušinio baltymai nėra ribojamai. Vertėtų valgyti jūros kopūstų, dumblių. Laikantis neriebalinės dietos, kasdien rekomenduojama suvartoti 2-3 valgomuosius šaukštus alyvuogių, linų sėmenų ar kitų augalinių aliejų. Paprastą kavą geriau filtruokite ar keiskite žaliąja arbata. Venkite alkoholio, kepto maisto. Maistą geriau troškinkite ar virkite garuose.

Liaudies Medicina Cholesterolio Mažinimui

Cholesteroliui mažinti, aterosklerozės profilaktikai ir gydymui liaudies medicina primygtinai rekomenduoja daržinį česnaką. Jo veikliosios dalys plečia kraujagysles, mažina riebalų, ypač blogojo cholesterolio, kiekį kraujyje, mažina padidėjusį kraujospūdį. Patartina kasdien suvalgyti 2-3 česnako skilteles. Smulkinto česnako dėkite į varškę, salotas arba gardinkite sumuštinius. Labai naudinga išgerti šviežių česnako sulčių (po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną); arba vaistinėje nuripirkite česnako kapsulių. Kad neliktų nemalonaus kvapo, pavalgę sukramtykite citrinos griežinėlį arba žiupsnelį arbatžolių ir išskalaukite burną vandeniu.

Iš senovės Rytų atkeliavo receptas, vadinamas „jaunystės eliksyru“. Šis eliksyras ne tik gerina medžiagų apykaitą, valo riebalus, stiprina kraujagyslių sieneles, bet ir atjaunina organizmą, gerina regėjimą: 200 g sultingų česnakų suberkite į molinį indą, sugrūskite mediniu grūstuvėliu ir užpilkite 200 ml medicininio spirito. Sandariai uždengę, 10 dienų laikykite indą tamsioje vietoje. Po to masę nukoškite ir nuspauskite. Nuo 6-tos iki 10-tos dienos tinktūrą gerkite atvirkštine tvarka, mažindami lašų skaičių nuo 15 iki 1. Šis eliksyras netinka sergantiems skrandžio ligomis.

Išlaikyti reikiamą cholesterolio kiekį kraujyje ir išvengti širdies bei kraujagyslių ligų yra lengviau negu su jomis kovoti. Valgykite daug raugintų kopūstų, ypač pavasarėjant, kai trūksta šviežių daržovių.

• raugintuose kopūstuose yra rūgšties, kuri suardo organizme susikaupusias net vandenyje netirpstančias druskas, raugintuose kopūstuose esančios rūgimo bakterijos palengvina virškinimo procesą.
• Tie, kas valgo raugintus kopūstus, turi daugiau jėgų, tampa atsparesni stresui, suaktyvėja medžiagų apykaita galvos smegenyse ir nervuose, stiprėja kaulai, sureguliuojama riebalų apykaita, sumažėja cholesterolio.

Valgykite truputį paraugintus kopūstus, nes labai įrūgusiuose jau būna žuvusi nemaža dalis biologiškai svarbių medžiagų. Sveikiausia raugintus kopūstus valgyti termiškai neapdorotus. Jei mėgstate virtus, troškinkite ant mažos ugnies trumpai, nes priešingu atveju jie suminkštės ir naudos bus mažai. Žiemą kiekvieną dieną suvalgykite po 2-3 kupinus šaukštus raugintų kopūstų. Valgydami kopūstus, labai gerai juos sukramtykite.

Cholesterolį mažina ir padeda išvalyti jį iš organizmo imbierai. Kad ir kokiu pavidalu imbierus vartotumėte, veikliosios jų medžiagos išsaugo gydomąsias savybes. Namie išsivirkite imbierų arbatos: į puodelį dėkite pusę arbatinio šaukštelio tarkuotų imbierų šaknų.

Kad cholesterolis neužkimštų arterijų ir kad nesivystytų pavojingos ligos, svarbu subalansuoti mitybą. Avižas - rupiose avižose, kaip ir rupiuose kviečiuose, yra daug skaidulų; rupūs kviečiai mažina cholesterolį, tačiau avižos veikia patikimiau.

Omega-3 Riebalų Rūgštys

Omega-3 riebalų rūgštys yra vienos iš svarbiausių riebalų rūgščių, kurios yra būtinos normaliam organizmo funkcionavimui. Šių rūgščių organizmas negali pasigaminti pats, tai reiškia, kad jas reikia gauti iš maisto ar vartojant papildus.

Pagrindinės omega-3 riebalų rūgštys yra:

• ALA (alfa-linoleno rūgštis). Tai esminė riebalų rūgštis, kurią organizmas gali naudoti kaip statybinę medžiagą kitų omega-3 rūgščių, tokių kaip EPR ir DHR, gamybai. Alfa-linoleno rūgštis yra gausiai randama augaliniuose šaltiniuose, tokiuose kaip linų sėmenys, rapsų aliejus, kanapių sėklos bei moliūgų sėklos.
• EPR (eikozapentaeno rūgštis). Tai riebalų rūgštis, kuri yra randama jūros gėrybėse, o daugiausiai smulkiose, riebiose žuvyse. EPR turi priešuždegiminį poveikį ir gali padėti palaikyti širdies sveikatą.
• DHR (dokozaheksaeno rūgštis). Dar viena omega-3 riebalų rūgštis, kurią galima rasti jūros gėrybėse, ypač didesnėse, riebesnėse žuvyse. DHR yra būtina sveikai smegenų veiklai palaikyti, ypač vaikams, nėščioms moterims ir žindančioms motinoms, kadangi ji yra svarbi nervų ląstelių struktūrai.

Omega-3 riebalų rūgštys turi didelę naudą sveikatai, įskaitant širdies ir kraujagyslių sistemą, smegenų funkcijos palaikymą, uždegimų mažinimą ir kt. Todėl svarbu įtraukti į mitybą šaltinius, praturtintus omega-3 riebalų rūgštimis, kad palaikytumėte geresnę savijautą.

Riebiosios Rūgštys - Kam Reikia Vartoti?

Nesočiosios riebalų rūgštys omega-3, 6 ir 9 reikalingos visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenimo būdo. Tačiau sveikųjų riebalų rūgščių poreikis ypač išauga aktyvaus augimo bei nėštumo laikotarpiu, taip pat padidėjus fiziniam aktyvumui ir intensyviai sportuojant.

Taigi, alfa-linoleno rūgštis, kuri yra omega-3 dalis, aktyvina baltymų-riebalų apykaitą ir turi antikatabolinį poveikį bei didina treniruočių produktyvumą. Omega-3 rūgštys taip pat padidina testosterono gamybą, todėl greičiau auga raumenys. Kitas naudingas omega-3 poveikis yra tai, kad jos padeda sumažinti alkį tarp valgymų. Ši rūgščių savybė gali būti ypač svarbi žmonėms, kurie laikosi mažai angliavandenių turinčios dietos. Omega rūgščių gebėjimas dalyvauti įvairiose reakcijose suaktyvina mechanizmus, atsakingus už karnitino transportavimą. Būtent karnitinas veikia medžiagų apykaitą ir kontroliuoja riebalų pavertimo į energija procesą.

Omega-6 riebiosios rūgštys taip pat pagreitina riebalų deginimą bei tokiu būdu skatina svorio mažėjimą. Be to, pastarosios padeda slopinti uždegimines reakcijas. Taip pat turi teigiamą poveikį nuotaikai ir savijautai po intensyvių jėgos treniruočių. Be to, riebalų rūgštys aprūpina organizmą energija, reikalinga efektyvioms treniruotėms, didina ištvermę bei dalyvauja baltymų sintezėje. Augalinės omega rūgštys yra būtinos optimaliai smegenų funkcijai palaikyti. Atsižvelgiant į jų svarbą, reikėtų atkreipti dėmesį į pakankamą jų suvartojimą su maistu. Taigi, omega riebalų rūgščių vartojimas gali padėti ne tik palaikyti gerą nuotaiką, bet ir užtikrinti gerą savijautą. Žinoma, kai kuriais atvejais gali būti sunku gauti pakankamai omega riebalų rūgščių tik iš dietos, todėl tokiu atveju gali pagelbėti maisto papildai.

Omega 3 Riebalų Rūgštys - Kaip Pasireiškia Trūkumas?

Padidėjęs odos sausumas, pleiskanojimas, tempimo pojūtis. Omega-3 yra viena iš statybinių medžiagų, iš kurių pastatyta ląstelės sienelė. Jei sveikųjų riebalų nepakanka - ląstelė blogai dirba ir negali išlaikyti drėgmės. Tai neišvengiamai veikia odos būklę, jos sveikatą, elastingumą, stangrumą. Net ir atsakingai prižiūrint odą, ji gali išlikti dehidratuota būtent dėl to, kad iš vidaus nėra pakankamai drėgmės.

Ploni ir lūžinėjantys plaukai bei trapūs nagai. Tai labai dažni omega rūgščių trūkumo simptomai. Taip pat kai trūksta riebalų rūgščių, gali pasireikšti ir plaukų slinkimas.

• Prasta miego ir poilsio kokybė. Žmonės, kuriems trūksta Omega-3, dažnai pabunda naktimis bei negali ramiai užmigti.
• Prasta koncentracija. Kuomet organizme trūksta omega-3 riebalų rūgščių, gali būti sunku susikaupti, susikoncentruoti į atliekamą užduotį, net jei nėra aplinkinių veiksnių, kurie gali blaškyti.
• Padidėjęs nuovargis. Esant omega-3 rūgščių trūkumui, nuovargis pasireiškia vis greičiau. Vos tik prasidėjus dienai atrodo, kad jėgų jau nebeliko.
• Nusilpęs imunitetas. Sumažėjęs fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba (gausus sočiųjų riebalų ir angliavandenių maistas), alkoholis ar rūkymas yra pagrindinės priežastys, dėl kurių žmogaus organizme gali padidėti cholesterolio kiekis.

Neretai per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali būti ir paveldėtas, taip pat gali atsirasti sutrikus skydliaukės veiklai, sergant nervine anoreksija, bulimija, cukriniu diabetu, inkstų ar kepenų ligomis, taip pat dėl streso kupino gyvenimo būdo.

Kai cholesterolio padaugėja maždaug iki 5,2-7,8 mmol/l, derėtų suskubti keisti mitybą ir gyvenseną. Esant daugiau nei 7,8 mmol/l, vertėtų pasitarti su specialistais.

Pats cholesterolio kiekio padidėjimas nesukelia ligos, jis tik didina riziką susirgti širdies ar kraujagyslių sistemos ligomis. Kai cholesterolio organizme per daug, jis „nusėda“ ant kraujagyslių sienelių, jos siaurėja, atsiranda įplyšimų. Dėl to laikui bėgant gali išsivystyti krūtinės angina, širdies ritmo sutrikimai, atsirasti dusulys, ištikti infarktas ar net insultas. Cholesterolio kiekiu reikėtų nuolat domėtis tiems, kieno aukštas kraujospūdis, kai vargina antsvoris, pablogėja savijauta.

Cholesterolį Mažinantys Produktai

Norint išvengti padidėjusio cholesterolio lygio sukeliamų ligų, visų pirma derėtų pradėti sportuoti ir sureguliuoti mitybą, į savo racioną įtraukiant žemiau išvardytus produktus.

Sojų Produktai

Sojų piene, įvairiuose desertuose iš sojos bei sojų mėsoje yra labai mažai sočiųjų riebalų, kurie organizme ir didina cholesterolio kiekį, negana to, sojų produktuose esantys specialūs baltymai organizmui padeda efektyviau paskirstyti cholesterolį. Tyrimai rodo, kad suvartojus bent 15 g sojų produktų per dieną, cholesterolio kiekį organizme galima sumažinti net iki 6 proc.

Riešutai

Visuose riešutuose gausu augalinių baltymų, ląstelienos, vitamino E, magnio, kalio ir daug kitų naudingų maistinių medžiagų. Mitybos ekspertai per dieną rekomenduoja suvalgyti bent saujelę riešutų tam, kad organizmas būtų aprūpintas visomis jam reikalingomis medžiagomis. Tas pats galioja ir tiems, kas siekia sumažinti cholesterolio lygį, mat ekspertai tikina, kad sauja riešutų per dieną vidutiniškai iki 5 proc. sumažina cholesterolio lygį mūsų organizme.

Avižos ir Miežiai

Tiek avižose, tiek ir miežiuose gausu tirpiųjų skaidulų, vadinamų beta gliukanais. Būtent šios medžiagos neleidžia organizmui absorbuoti cholesterolio. Specialistai žmogui rekomenduoja per dieną suvalgyti bent 3 g produktų, kuriuose būtų gausu beta gliukanų.

Vaisiai ir Daržovės

Visuose vaisiuose ir daržovėse nėra daug sočiųjų riebalų, negana to, juose apstu cholesterolį mažinančių medžiagų, tad į savo racioną pasistenkite įtraukti kuo daugiau žirnių, pupelių, saldžiųjų bulvių, baklažanų, brokolių, obuolių, braškių ar slyvų.

Maisto Produktai, Kuriuose Gausu Nesočiųjų Riebalų

Norint savo organizme palaikyti optimalų cholesterolio lygį, gyvybiškai svarbu per dieną neviršyti specialistų rekomenduojamos sočiųjų riebalų normos (moterims ji 20 g, vyrams - 30 g) ir verčiau vartoti daugiau tokių produktų, kuriuose gausu nesočiųjų riebalų, pavyzdžiui, alyvuoges, saulėgrąžas, avokadus, žuvį ar riešutus.

Keiskite Valgymo Įpročius

Norint sumažinti cholesterolio lygį savo organizme, valgyti vien šiuos produktus neužteks. Mat jei mėgstate riebius pieno produktus ar savo valgiaraščio neįsivaizduojate be gabalo riebios mėsos, saujelė riešutų didelės reikšmės nepadarys. Tam, kad gyventumėte sveikai ir nesirūpintumėte padidėjusio cholesterolio sukeliamomis širdies ar kraujagyslių ligomis, derėtų keisti ir savo valgymo įpročius.

• Valgykite mėsą saikingai. Jei nuolat kovojate su padidėjusiu cholesterolio lygiu, turėtumėte gerokai mažiau vartoti mėsos produktų, ją verčiau keiskite į žuvies ar vištienos produktus. Jeigu mėsos atsisakyti vis dėlto negalite, bent jau sumažinkite jos „žalą“, pasirinkdami kiek liesesnes mėsos dalis arba apipjaustykite riebalų perteklių.
• Rinkitės liesus pieno produktus. Ryte ar prieš miegą neįsivaizduojate savęs be stiklinės pieno? Pasistenkite gerti tik liesą, tas pats galioja ir kitiems pieno produktams.
• Rinkitės tik sveikus užkandžius. Vietoj taip mėgstamų bulvių traškučių ar šokoladukų, verčiau rinkitės sveikesnius užkandžius, tarkime, džiovintus vaisius, uogas, morkas ar kitas šviežias daržoves.
• Maisto gaminimui nenaudokite kokosų ar palmių aliejaus. Jų nepatartina naudoti todėl, kad šiuose aliejuose gausu sočiųjų riebalų, vietoj jų verčiau rinkitės saulėgrąžų, alyvuogių, rapsų ar kukurūzų aliejų.
• Į racioną įtraukite daugiau žuvies produktų. Moksliniai stebėjimai įrodė, kad daugiau žuvies valgantiemss žmonėms yra kur kas mažesnė rizika susirgti įvairiomis širdies ligomis. Taip yra dėl to, kad žuvies produktuose, kaip ir riešutuose, gausu mūsų organizmui būtinų omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių.
• Sumažinkite druskos vartojimą. Druska kelia cholesterolio lygį organizme, tad ją iš savo valgiaraščio vertėtų visiškai pašalinti arba kiek įmanoma labiau sumažinti.
• Skaitykite produktų etiketes. Venkite jau paruoštų maisto produktų, ant kurių etikečių nurodytos šios sudedamosios dalys: riebalai, kokosų ar palmių aliejus, sviestas, kakavos sviestas ar kiaušiniai.

Maisto produktai, kurių reikėtų vengti:

1. Latte, kapučino su plakta grietinėle, šokoladiniai sirupai ar kiti priedai kavos puodelyje dažnai slepia ne tik kalorijas, bet ir sočiuosius riebalus.
2. Nors dažnai vadinamas „supermaistu“, kokosų aliejus sudarytas iš daugiau nei 80 % sočiųjų riebalų.
3. Atrodo lengvi ir nekalti užkandžiai, bet dažnai paruošti su pridėtiniais riebalais arba sviestu.
4. Net jei ant pakuotės parašyta „sveikas“, daugelis šaldytų patiekalų turi daug paslėptų riebalų ir natrio.
5. Ypač riebūs fermentiniai sūriai ar jogurtai su grietinėle - dažnas, bet dažnai nepastebimas sočiųjų riebalų šaltinis.
6. Daug sausainių, bandelių, pyragų ir net „fitneso batonėlių“ yra gaminami naudojant palmių aliejų.
7. Nors žuvis laikoma sveiku pasirinkimu, perdirbti žuvies produktai - visai kas kita.
8. Margarinas dažnai vartojamas vietoj sviesto, tačiau kieti margarinai gali turėti transriebalų - ypač kenksmingų širdžiai.

Polikozanolis

Polikozanolio poveikis ir tolerancija buvo užfiksuota daugiau nei 30 000 pacientų, atliktų daugiau nei 60 klinikinių tyrimų.

6-8 savaites atliktos 2 tipo hipocholesterolemija sergančių pacientų apklausos rodo, kad 5-10 mg polikozanolio per parą gali sumažinti bendrą cholesterolio kiekį 13-16%, o „blogąjį“ - 18-22%.

Kiti tyrimai rodo, kad padidinus polikozanolio suvartojimą iki 20 mg per dieną, cholesterolio kiekis gali sumažėti iki 30%.

Ilgalaikės 1-2 metų trukmės apklausos rodo, kad vartojant 5-10mg polikozanolio per dieną galima sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį visam laikotarpiui, o optimalūs rezultatai pasiekiami 6-8 savaitę.

Nolipidas (Polikazanolis)

• Turi gerą įtaką cholesterolio kiekiui.
• Natūralus produktas, neturintis šalutinio poveikio.
• Veiklioji medžiaga yra polikozanolis - natūralus produktas, gaunamas iš cukranendrių ląstelienos.
• Jokio žalingo šalutinio poveikio.
• Kepenų funkcijoms įtakos nedaro.

Visi žino, kad didelis cholesterolio kiekis gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas. Tačiau ne visas cholesterolis yra pavojingas.

Yra dviejų tipų cholesterolis: „blogasis cholesterolis“ - mažo tankio lipoproteinai ir „gerasis cholesterolis“ - didelio tankio lipoproteinai. Kartu jie sudaro bendrą cholesterolį.

• Gerasis cholesterolis - perneša riebalus iš organizmo į kepenis, kad būtų toliau perdirbama ir pašalinama iš organizmo. Didesnis kiekis pašalina apnašas nuo kraujagyslių sienelių.
• Blogasis cholesterolis perneša kepenyse pagamintus ir riebalų pasisavintus riebalus į organizmą. Dėl didelio blogojo cholesterolio kiekio ant kraujagyslių sienelių kaupiasi riebalų sankaupos (apnašos). Jie sutraukia kraujagysles ir netgi gali jas visiškai užkimšti.

Aukštą blogojo cholesterolio kiekį dažnai lydi padidėjęs trigliceridų kiekis (taip pat riebalų rūšis). Didelis trigliceridų kiekis kraujyje daugiausia atsiranda dėl nesveikos mitybos - daug sočiųjų riebalų vartojimo ir nesaikingo alkoholio vartojimo.

---