Senieji Trakai - tai vietovė, turinti turtingą istoriją ir kultūrinį paveldą. Kadaise čia buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino medžioklės plotai, o vėliau - svarbus politinis ir religinis centras. Šiandien Senieji Trakai vilioja lankytojus savo istorinėmis vietomis, architektūra ir tradiciniais patiekalais.
Senųjų Trakų istorija
Pasak legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, tuo metu gyvenęs savo gimtojoje Kernavėje, išvyko medžioti į miškus kitoje Neries upės pusėje. Lygumoje jis pamatė nuostabų kalną, apsuptą ąžuolų. Kunigaikštį sužavėjo didinga vieta ir jis nusprendė čia pastatyti pilį. Taip XIV amžiaus pradžioje buvo pastatyta pilis, o aplink ją greitai pradėjo kurtis naujas miestas, kurį dabar vadiname Senaisiais Trakais.
Svarbu žinoti, kad Trakų pavadinimas kilęs nuo žodžio „trakas“, reiškiančio „paaukštinta vieta miške“. Šiandienos archeologai mums sako, kad šios apylinkės buvo apgyvendintos labai seniai. Yra įrodymų, kad netoli mažo ežero (dabar pelkės) pirmajame tūkstantmetyje prieš Kristų veikė didelė gyvenvietė. Siekiant išsaugoti teritoriją, Seniesiems Trakams buvo suteiktas archeologinio draustinio statusas.
Per karus su Kryžiuočių ordinu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pilių skaičius išaugo. Viena seniausių Lietuvoje mūrinių pilių, Senųjų Trakų pilis, buvo labai patogiai įsikūrusi strateginėje vietovėje. Pilis, pastatyta ant nedidelio piliakalnio, buvo apsupta vandens pilno griovio. XVI amžiaus rašytiniai šaltiniai atskleidžia įdomią detalę, kad pilį buvo galima pasiekti tik valtimi.
Senųjų Trakų pilis yra didžiojo kunigaikščio Vytauto gimtinė. Kronikos teigia, kad 1350 metais kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės šeimoje gimė viena iškiliausių būsimų Lietuvos istorinių asmenybių. Kai Vytautas persikėlė į naują pilį Naujuosiuose Trakuose, benediktinų vienuoliai buvo paskirti atsakingais už jo gimtąją Senųjų Trakų pilį.
Senųjų Trakų piliakalnis yra nedidelis kalnas ir turi valstybės saugomo kultūros paminklo statusą. Ši pilis, kaip ir Pusiasalio pilis, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta XIV amžiuje ir laikoma aptvarų tipo pilimi.
Nuo 1316 metų Senieji Trakai septynerius metus buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė. Po pranašiško kunigaikščio Gedimino sapno apie geležinį vilką ir kai Vilnius tapo naująja sostine, ši vieta tarnavo kaip Trakų kunigaikštystės ir Žemaitijos seniūnijos sostinė.
Kai šalis kariavo su Kryžiuočių ordinu, Senųjų Trakų pilis patyrė daugybę atakų ir bandymų ją sunaikinti. Lemiamas mūšis su ordinu įvyko 1391 metais, kai pilis buvo beveik visiškai sunaikinta ir daugiau niekada nebeatstatyta.
Apie 1410 metus didysis kunigaikštis Vytautas pakvietė vienuolius iš Tyneco (netoli Krokuvos) į savo gimtąją pilį ir čia įkūrė vienuolyną. Kunigaikštis pastatė jiems medinę bažnyčią ir skyrė dešimtinę žemės kartu su dviem ežerais.
Šiandien senosios piliavietės viršuje yra vienuolynas ir neogotikinio stiliaus bažnyčios ansamblis, perstatytas XVIII-XIX amžių sandūroje. Piliakalnio šlaitus puošia daugiau nei 100 metų senumo liepos.
Vytauto Didžiojo kelias
Istorijos mėgėjams gerai žinomas kelias, vedantis į Senuosius Trakus. Minint 570-ąsias kunigaikščio mirties metines, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija nusprendė atgaivinti simbolinį Vytauto Didžiojo kelią. Šiame projekte dalyvavo Senųjų Trakų bendruomenė. 2000 metais kelias buvo oficialiai atidarytas visuomenei - į Trakų-Senųjų Trakų maršrutą įtraukta devynios stotelės, devyni pakelės stulpai, simbolizuojantys svarbius įvykius ir Vytauto Didžiojo nuopelnus.
Keliautojai pirmiausia susiduria su pakelės stulpu, skirtu Šventam Jurgiui, pastatytu anksčiausiai, 1998 m. Ši skulptūra stovi ant nedidelio kalnelio su gražia Trakų salos pilies, Trakų bazilikos panorama ir atspindi Didžiojo kunigaikščio karingą charakterį, jo mūšių įnirtingumą ir pergales. Vieta žymi kelio į istorinę Lietuvos sostinę - Senuosius Trakus - pradžią.
Šventojo Kazimiero pakelės koplytėlė pasakoja apie Vytautą Didįjį kaip pilių ir bažnyčių statytoją. Pora, jojanti ant žirgo, simbolizuoja „Pabėgimą į Egiptą“ ir primena apie karaimų atvykimą į Lietuvą. Moteris laiko krepšelį su agurkais ir pasakoja, kad būtent karaimai atvežė agurkus ir kaip juos auginti į Lietuvą.
Prie įvažiavimo į Senuosius Trakus stovi skulptūra, pagerbianti kunigaikščio tėvus Kęstutį ir Birutę. Jie laiko Vytauto karūną, kuri niekada jų nepasiekė. „Kenčianti Pieta“ primena skaudų laiką, kai Kęstutis buvo nužudytas Krėvos pilyje. Šis pakelės stulpas yra ypač gerbiamas vietinių gyventojų - jie prižiūri gražų gėlyną aplink jį ir dažnai čia meldžiasi.
Senųjų Trakų bažnyčia ir vienuolynas
Senųjų Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir Šv. Benedikto bažnyčia stovi Pilies gatvėje. Buvusio benediktinų vienuolyno vietoje XIX amžiaus pabaigoje buvo pastatyta neogotikinio stiliaus bažnyčia, suprojektuota Apolinaro Mikulskio. Senųjų Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios ir Šv. Benedikto interjeras yra gražus, bet paprastas ir turi benediktinų ikonografiją. Lankytojai gali mėgautis unikaliomis skulptūromis ir paveikslais trijose koplyčiose ir devyniuose altoriuose.
Ypač pažymėtinos kelios: Šv. Augustino ir Šv. Benedikto skulptūros kartu su šoniniais altoriais, skirtais Šv. Benediktui ir jo dvyniai seseriai Šv. Viena iš žymių meno kūrinių bažnyčioje yra Simono Čehavičiaus XVIII amžiaus paveikslas, vaizduojantis Šv. Benediktą. Kitas vertingas kūrinys yra XVII amžiaus paveikslas, vaizduojantis palaimintąją Mergelę Mariją su kūdikiu ant rankų. Bažnyčios kieme stovi pakelės koplytėlė, skirta palaimintai Mergelei Marijai su kūdikiu ant rankų. Tai viena iš devynių pakelės koplytėlių, sukurtų palei simbolinį Vytauto Didžiojo kelią.
Skulptūra senovinėje Senųjų Trakų piliavietėje simbolizuoja motinystės tyrumą ir meilę tėvynei. Benediktinai buvo įkurti VI amžiuje ir tai yra seniausias katalikų vienuolių ordinas. Šv. Benedikto iš Nursijos Regula (krikščionių vienuolių elgesio taisyklių rinkinys) buvo ne tik benediktinų, bet ir visos Vakarų Bažnyčios vienuolinės tradicijos pradžia. Benediktinai ypatingą dėmesį skiria Dievo paieškai maldoje, tyloje ir vienatvėje. Pats ordino įkūrėjas trejus metus praleido vienumoje ir ramybėje dykumoje kalnuotoje vietovėje Italijos viduryje. Benediktinų vienuoliai, gyvenantys pagal šventojo Regulą ir gyvenimą, skleidė krikščionių tikėjimą ir civilizaciją Europoje.
Iki XV amžiaus pradžios Senųjų Trakų pilis prarado savo gynybinį vaidmenį, nes jau buvo pastatyta Naujųjų Trakų salos pilis (šiandien tiesiog vadinama Trakų salos pilimi) ir įgijo pagrindinės gynybinės pilies statusą. Kunigaikštis pastatė jiems medinę bažnyčią ir skyrė jiems dešimtinę žemės (senasis rusiškas matas) kartu su dviem ežerais. Vienuoliai praktikavo kontempliatyvų gyvenimo būdą, daug laiko skyrė maldai, meditacijai ir kitoms dvasinėms praktikoms. Jie mokė jiems paskirtuose dvaruose. Benediktinai buvo išsilavinę ir skyrė ypatingą dėmesį švietimui - tai patvirtina faktas, kad XVIII amžiaus pabaigoje vienuolyno bibliotekoje buvo net 769 knygos.
Vienuolynas buvo perstatytas daugybę kartų, nes jo medinė konstrukcija pradėjo irti ir kartą net buvo sunaikinta gaisro. Jo vietoje XVIII amžiuje buvo pastatytas naujas mūrinis vienuolyno pastatas. Senųjų Trakų vienuolyną, kuriam buvo suteiktas Apreiškimo vardas, dabar užima Šventojo Jono seserų kongregacija. Vienuolės atidarė rekolekcijų namus restauruotoje viduramžių pilyje ir kviečia tikinčiuosius dalyvauti katalikų religinėse rekolekcijose ir meditacijos praktikose. Pirmadieniai yra „dykumos“ (rekolekcijų) dienos apaštališkosioms Šventojo Jono seserims. Tai visiško vienumo ir maldos diena. Vienuolynas atidarytas visas kitas dienas.
Kiti lankytini objektai Trakuose
Be Senųjų Trakų, Trakuose yra ir kitų įdomių lankytinų vietų:
- Trakų Švč. Mergelės Marijos Gimimo cerkvė: Ortodoksų bažnyčia, pastatyta 1863 metais.
- Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika: Gotikos ir baroko stiliaus bažnyčia, garsėjanti stebuklingu Dievo Motinos paveikslu.
- Šokolado muziejus: Muziejus, kuriame eksponuojami šokolado eksponatai.
Tradiciniai patiekalai
Lietuviška virtuvė neįsivaizduojama be bulvių, o kai kurie bulvių patiekalai laikomi nacionaliniu mūsų tautos kulinariniu paveldu. Vienas iš tokių patiekalų yra kugelis.
Kugelis
Kugelis - tai tradicinis lietuviškas bulvių patiekalas, gaminamas iš tarkuotų bulvių, kiaušinių, pieno, svogūnų ir spirgučių. Jis kepamas orkaitėje ir patiekiamas su grietine arba spirgučiais.
| Ingredientas | Kiekis |
|---|---|
| Bulvės | 1 kg |
| Kiaušiniai | 2 |
| Pienas | 1 stiklinė |
| Svogūnai | 2 |
| Spirgučiai | 100 g |
| Druska, pipirai | Pagal skonį |
Kugelis yra populiarus patiekalas Lietuvoje, ypač rudenį. Jis yra sotus, skanus ir lengvai pagaminamas.
Be kugelio, Lietuvoje populiarūs ir kiti bulvių patiekalai, tokie kaip cepelinai, bulviniai blynai ir bulvių vėdarai.
eTwinning projektai Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijoje
Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos mokytojai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose eTwinning projektuose. Šie projektai suteikia mokiniams galimybę bendrauti ir bendradarbiauti su mokiniais iš kitų šalių, lavinti kalbinius įgūdžius ir susipažinti su skirtingomis kultūromis.
Kai kurie iš sėkmingiausių gimnazijos eTwinning projektų:
- „21 amžius ir elektra“
- „Mes - iš Lietuvos mažosios kultūros sostinės“
- „Future Journey with STEM“
- „Laisvojo kritimo pagreičio matavimas Jūsų gyvenamojoje vietoje“
- „Life is in Recycling“
- „My Fun Workshops“
- „Enjoy English and Speak from the Heart“
- „Tongue-twisters International"
- „STEAM IN NATURE“
Dalyvavimas eTwinning projektuose padeda mokiniams ugdyti komunikavimo, kūrybiškumo ir pažintinę kompetencijas.
Senieji Trakai - tai vieta, kurioje susipina istorija, kultūra ir tradicijos. Apsilankę čia galėsite pasinerti į Lietuvos praeitį, pasigrožėti architektūra ir paragauti tradicinių patiekalų.