Kai tėvai yra užsiėmę įvairiais rūpesčiais, sveika mityba kartais lieka antrame plane. Tačiau sveika gyvensena, o ypač sveika mityba, yra labai svarbi sveikam vaikų kūnui, geresnei savijautai ir nutukimo prevencijai.

Pasak gydytojos dietologės Linos Viniarskaitės, formuojant sveiką gyvenseną, sveikai mitybai tenka svarbus vaidmuo. Ji turi būti įvairi, saikinga ir tinkamai subalansuota, kad vaikas nepritrūktų energijos ir reikalingų medžiagų augti, įgytų stiprų imunitetą ir užkirstų kelią lėtinių ligų formavimuisi.

Sveikos mitybos formavimo ypatumai

"Vaikas mėgdžioja tėvus, vyresnius brolius, seseris, todėl būtent jie turi būti tinkamas pavyzdys," - teigia L. Viniarskaitė. Jeigu tėvų mityba nėra tinkama, tai didelė tikimybė, kad ir jų vaikas užaugęs taip maitinsis. O vėliau ir jų vaiko vaikai - šis reiškinys bus perduotas iš kartos į kartą.

9 patarimai, kaip vaikams padaryti sveiką gyvenseną priimtinesnę

Net ir nusprendus sveikai maitintis, ne visada aišku, nuo ko pradėti. „Nestlé“ tyrimų centro mokslininkai parengė devynis patarimus, kad vaikams sveika gyvensena būtų priimtinesnė:

1. Eksperimentuokite - tegu valgio gaminimas tampa nuotykiu spalvingame kulinarijos pasaulyje. Suteikite galimybę vaikams pamėgti kuo įvairesnį maistą. Tai gali tapti smagia pramoga visiems šeimos nariams - domėkitės skirtingomis šalių virtuvėmis, susigalvokite vakarienės temą. Ir nenuleiskite rankų - vaikai naują produktą ar patiekalą gali ragauti daugybę kartų, kol pagaliau jis ims patikti.
2. Gaminkite maistą kartu su vaiku - jam tai bus puiki paskata ragauti naujus valgius. Prjuoskite vaikui jo prijuostę ir paskatinkite atlikti smulkias užduotis virtuvėje - leiskite suprasti, kad jo indėlis yra svarbus. Galite nupirkti vaikišką receptų knygą, o kai atsiras daugiau maisto gaminimo įgūdžių, leiskite vaikui kartą per savaitę pagaminti jums pietus.
3. Pavasarį kartu sodinkite, o rudenį kartu nuimkite derlių.
4. Skirtingos spalvos reiškia skirtingas medžiagas, kurių teikiama nauda taip pat skiriasi - tad patartina kasdien valgyti kuo įvairesnių spalvų maistą. Produktų spalvos gali tapti puikia priemone, skatinančia ragauti ir valgyti įvairų bei sveiką maistą. Tegul ant jūsų šeimos stalo puikuojasi mėgstamiausios knygelės iliustracijos ar mylimiausi personažai, sukurti iš įvairiaspalvių vaisių ir daržovių.
5. Vanduo tirpina mineralines medžiagas. Kuo mažesnis vaikas, tuo vandens, ir ypač neląstelinio, jo organizme yra santykinai daugiau. Dėl vandens stygiaus mažiems vaikams daug greičiau gali atsirasti tam tikrų apykaitos sutrikimų.Tad papasakokite vaikui, koks svarbus yra vanduo jam ir kitiems. Pateikite gamtos pavyzdžių su augalais arba tiesiog parodykite sausą, o po to vandens įsigėrusią kempinę ir palyginkite jas su vaiko kūnu. O svarbiausia - pasistenkite, kad vaikas visada turėtų vandens po ranka: nupirkite gražią gertuvę, o valgydami kartu prie stalo nepamirškite stiklinės vandens ne tik vaikui, bet ir kitiems šeimos nariams.
6. Tegu kiekvienas rytas prasideda nuo linksmų ir žaismingų pusryčių. Iš dribsnių košės besišypsantis uogienės veidukas - smulkmena, tačiau ji gali paskatinti valgyti ir suteikti teigiamų emocijų. Be to, jei pusryčius valgys visa šeima - tai bus puikus pavyzdys mažiesiems. Ir nepamirškite šnekėtis - papasakokite vaikui, kad žaidimams reikalinga energija ir kad jo suvalgytas bananas ar dribsnių košė „pavirs“ į daugybę smagių ir linksmų akimirkų žaidimo aikštelėje.
7. Lėtas valgymas - puikus dalykas, veikiantis virškinimą, padedantis kontroliuoti svorį. Nors ir norime, kad vaikas prie stalo nerymotų valandų valandas, tačiau itin svarbu išmokyti valgyti lėtai ir tinkamai sukramtyti maistą.
8. Yra laikas žaisti, laikas miegoti, laikas dirbti ir laikas valgyti. Tačiau tas „laikas valgyti“ dažnai būna nepastovus. Stenkitės surasti pusiausvyrą ir išmokykite vaiką valgymo metu koncentruotis tik į maistą. Tai reiškia, kad valgyti reikia laiku, prie stalo ir be jokių trikdžių.
9. Kiek kartų matėte, kai vaikas, žvilgtelėjęs į pilną šaldytuvą, neranda ką valgyti? Juk praalkę imame tai, kas padėta matomiausioje spintelės vietoje - traškučius ar sausainius. Tad matomiausioje vietoje ir laikykime sveikesnius užkandžius, pavyzdžiui, vaisius, pūstus kukurūzus, nesūrius riešutus ar jogurtą.

Reguliarus judėjimas - ar tai būtų sportas, ar tiesiog žaidimai - gyvybiškai svarbus įprotis, kurį įdiegti vaikystėje tiesiog būtina. Neakcentuokite vaikui, kad jam reikia laikytis dietos, stenkitės mitybą sureguliuoti žaismingai.

Pagrindiniai sveikatai palankios mitybos principai

Siekiant, kad vaikų mityba būtų sveika ir subalansuota, tėvai turi atkreipti dėmesį į pagrindinius sveikatai palankios mitybos principus:

• Nuosaikumas
• Įvairumas
• Subalansuotumas

Rekomendacijos

• Kelis kartus per dieną valgyti daržovių ir vaisių, ypač šviežių. Rekomenduojama suvartoti bent 400 g vaisių ir daržovių, neskaitant bulvių.
• Kelis kartus per dieną valgyti viso grūdo duonos, kruopų, makaronų. Juose yra mažai riebalų ir daug kitų vertingų maisto medžiagų. Be energijos, šie produktai aprūpina vaiko organizmą baltymais, skaidulinėmis medžiagomis, mineralinėmis medžiagomis ir vitaminais.
• Valgyti liesą mėsą, ankštines daržoves, žuvį, paukštieną. Ankštinės daržovės, riešutai, mėsa, paukštiena, kiaušiniai tiekia vaikų organizmui baltymus ir geležį.
• Vartoti liesą pieną ir liesus pieno produktus. Pienas ir pieno produktai yra baltymų ir kai kurių vitaminų bei mineralinių medžiagų šaltinis. Šiuose produktuose yra nemažai kalcio, kurio ypač naudinga gauti su maistu įvairaus amžiaus vaikams.
• Rekomenduojami maisto produktai, turintys mažai cukraus; reikėtų saldžius gėrimus, saldumynus, saldainius vartoti tik retai ir mažai.
• Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su maistu, turi neviršyti 4-5 gramų per dieną. Druską patartina vartoti tik joduotą.
• Gerti pakankamą skysčių kiekį. Labai svarbu, kad vaikai per parą gautų pakankamą kiekį skysčių. Dalį skysčių gauname su maistu, tačiau prarastam vandeniui kompensuoti skysčių būtina per parą išgerti apie 1,2-2 litrus, atsižvelgiant į vaiko amžių.

Vaikų gastroenterologo patarimai

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų gastroenterologas doc. med. dr. Vaidotas Urbonas pataria, kokių mitybos principų reikėtų laikytis, kad mūsų vaikai augtų sveiki, energingi ir jų nekamuotų įvairūs raidos sutrikimai.

Ar vaikams būtina mėsa?

Vaikams būtina valgyti mėsą. Pediatrai visame pasaulyje, remiantis moksliniais tyrimais, rekomenduoja valgyti mėsą. Nors, pasak kai kurių dietologų, reikėtų valgyti tai, ko organizmui reikia, per prievartą nekišti nei mėsos, nei kitų produktų. Reikėtų rūpintis tuo, jog nepilnamečių mityboje būtų mėsos produktų.

Tikrai ne visi vaikai, kurie laikosi vegetarizmo principų, susirgs anemija. Jei jiems bus tinkamai parinktas valgiaraštis, galima išvengti tokių bėdų, bet reikia tuo labai domėtis ir stengtis iš augalinių produktų kompensuoti geležies poreikį. Tačiau taip maitintis yra rizikinga, o daryti eksperimentų su vaikų sveikata juk niekas nenori. Atminkite tik tai: vaikas nėra mažas suaugęs, kas tinka ir nekenkia subrendusiam žmogui, vaikui gali visai netikti.

Kodėl daugėja alergiškų vaikų?

Šiandien dar nėra nustatyta, kad būsimos mamos dieta nėštumo metu turėtų įtakos vaiko alergijai. Dėl ko alergiškų žmonių vis daugėja? Priežastys nėra aiškios, tačiau, manau, kad tam įtakos turi labai daug įvairių veiksnių. Pirmoje vietoje - mitybą. Reikšmės turi ir tai, kokį maistą vartosime. Košes būtina virti namuose ir tik iš natūralių produktų. Taip pat reikėtų vengti naujų maisto produktų, pavyzdžiui: pusfabrikačių, saldiklių, konservantų, skonį gerinančių medžiagų, dūmo skonio medžiagų. Be abejo, alergijai įtakos turi ir žarnyno bakterijos. Antroje vietoje - aplinka. Viena opiausių šiuolaikinio jaunimo problemų - mikrobų baimė arba per didelė higiena. Higiena yra būtina, tačiau ji neturi tapti paranoja. Nepamirškime ir to fakto, kad alergijos yra paveldimos.

Ar vaikų virškinimo sistema veikia taip pat kaip ir suaugusiųjų?

Aišku, labai skiriasi. Vaiko virškinimo sistema priklauso nuo to, kiek jam yra metų. Jeigu pirmuosius trejus metus vaikai yra labiau alergiški maistui ir turi vidurių užkietėjimo problemų, paaugus tai dingsta. Skirtumas tik tas, kad vaiko virškinimo sistema dar nebūna sugadinta aplinkos.

Jei vaikas minta vien dešrelėmis ir makaronais?

Paprastai tariant, tai vadinama maisto išrankumu, kuris labai būdingas vaikams. Reikėtų tai priimti kaip normalų vaikų vystymosi laikotarpį, nes jiems tiesiog baisu ragauti naujus produktus. Yra paskaičiuota, kad vaikui reikia maždaug aštuonis kartus paragauti, kad jis normaliai pradėtų valgyti naujai jo mityboje atsiradusį produktą. Kaip matote, svarbiausia - kantrybė.

Versti tikrai nereikėtų, tačiau pageidautina, kad vaikai nevalgytų vien makaronų ar miltinių patiekalų, nes būtina į savo mitybos racioną įtraukti kuo įvairesnį maistą. Viena iš priemonių, kaip vaiką pripratinti, - badas. Nors ir grubus būdas, tačiau jis labai efektyviai veikia. Neakcentuokime maisto: jei nori ir valgo - puiku, jei ne - nieko nepadarysi. Jei vaikui patinka dešrelės, tai ir leiskite jam jas valgyti, aišku, atkreipkite dėmesį, koks procentas jose mėsos. Daug blogiau miltiniai patiekalai: bandelės, riestainiai, batonas, sausi pusryčiai ir t.t.

Antsvorio problemos

Antsvorio arba nutukimo priežastys yra kelios, tačiau pirmoje vietoje, be jokių abejonių, - mityba. Mityba turi būti sveika, reikėtų mažinti lengvai įsisavinamus angliavandenius (cukrų, bandeles, miltinius patiekalus, medų, sultis) ir riebalus. Antroje vietoje - fizinis aktyvumas. Sumažėjęs fizinis aktyvumas, nuolatinis sėdėjimas - tai didžiausi priešai. Medikai rekomenduoja, kad vaikas per dieną bent pusę valandos privalo aktyviai judėti. Trečioji antsvorio arba nutukimo priežastis - aplinka, kurioje būna vaikas. Kalbu apie šeimą, mokyklą ir darželį. Didelę reikšmę vaiko požiūrio į mitybą formavimuisi turi ir įvairios medijos.

Kiek kartų per dieną turėtų valgyti mokyklinio amžiaus vaikas?

Nėra griežtų nuorodų, kiek kartų per dieną turėtų valgyti žmogus. Aš manau, kad optimalu - penki kartai. Reikėtų kas tris valandas kažką užkąsti. Taigi, jei laikysitės principo, kad jūsų vaikas valgo pusryčius, priešpiečius, pietus, pavakarius bei vakarienę, ir tai daro reguliariai, jo mityba bus labai gera.

Ar pusryčiai - būtina dienos raciono dalis?

Pusryčius būtina valgyti. Yra pastebėta, kad tie žmonės, kurie valgo pusryčius, yra liesesni nei tie, kurie nevalgo. Net jei ir vieni, ir kiti per parą suvartoja tą patį kalorijų kiekį, bet vieni - pirmoje dienos pusėje, o kiti - antroje, pastarieji bus stambesni. Viskas labai paprasta - jų organizme gauta energija vakare nebeišnaudojama, todėl kaupiasi. Idealūs pusryčiai: kiaušiniai, košės, vaisiai.

Kuo pakeisti nesveikus užkandžius?

Manau, kad labai puikus užkandis - morkos. Nepatingėkite jų priskusti ir įdėti savo vaikui į priešpiečių dėžutę. Galite rinktis bananus. Mažieji labai skaniai valgo arbūzus ir melionus, jų taip pat galite papjaustyti ir įdėti į mokyklą. Jei vaikas neturi rūgštingumo problemų, pratinkite jį prie kriaušių arba obuolių. Retsykiais tinka sūreliai (tik be glazūros), tačiau jais nereikėtų piktnaudžiauti. Jei yra galimybė, įdėkite į mokyklą termosą su koše. Jei vaikas mielai valgo sumuštinius, pritepkite ir jų. Stenkitės naudoti ruginę, nemaltų grūdų duoną.

Mityba mokymo įstaigose

Tėvai tuo tiesiog privalo domėtis, niekas kitas už juos to nepadarys. Dėmesį reikėtų atkreipti į lengvai įsisavinamus angliavandenius. Įsitikinkite, kad vaikas nebus maitinamas bandelėmis, riestainiais, džiūvėsiais ir pan. Valgiaraštyje turėtų dominuoti gryni produktai (mėsa, žuvis, daržovės), o ne pusfabrikačiai. Pasidomėkite, ar mokykloje, kurioje mokosi jūsų vaikas, nėra įvairiausių užkandžių kioskelių. Atkreipkite dėmesį, kokie gėrimai siūlomi su patiekalais. Vaikui nereikia sulčių, nes jose daug fruktozės, kuri greitai virsta riebalais. Daug naudingiau bus paprastas vanduo ar arbata.

Jei mokyklos valgykloje patiekiamas suderintas ir sveikas maistas, tai kam tie papildomi pinigai užkandžiams?

---