Ar jūsų vaikas yra iš tų, kurie valgo tik tam tikrą maistą, atsisako ragauti naujų patiekalų, o gal apskritai „nevalgo“? Beveik kiekviena mama gali papasakoti, kad kuriuo nors gyvenimo periodu jos vaikas nevalgė, tad tekdavo nukreipti dėmesį, kad pavyktų įkišti bent šaukštą košės. Problema pasirodys žymiai mažesnė, jei suprasite tikruosius vaiko maisto poreikius ir įlįsite į vaiko kailį.

Fiziologinės priežastys

Nepamirškite, kad nuo vienerių metų vaiko augimo tempas sulėtėja, tad maisto jam reikia mažiau, nei anksčiau. Be to, vaiko skrandis yra mažas, jis valgo dažniau, bet po truputį. Normalu yra ir tai, kad vaikas valgo mažai vieną dieną ir daugiau kitą - šio amiaus mažyliai nėra visiškai nenuoseklūs. Jei jis yra guvus, atrodo sveikai - neturite jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti „dar nors vieną šaukštelį“.

Dažniausiai taip nutinka labai aktyviems vaikams - sėdėti jiems yra tikra kančia. Todėl sodinkite vaiką prie stalo tik tuomet, kai viskas paruošta ir leiskite pakilti, kai tik jis pasisotins ir norės eiti sau. Taigi, atsipalaiduokite ir neimkite vaiko maisto užgaidų į galvą.

• Nuo pat gimimo kūdikis valgo tada, kai išalksta.
• Kartais net ir mažytis kūdikis praleidžia maitinimą, nes naktį gėrė daugiau pieno ir nesijaučia alkanas arba jo toks organizmas, kad valgo mažiau, nei rašoma knygose.
• Nereikia pamiršti, kad kiekvienas vaikas kitoks.

Naujo maisto baimė

Vaikui bet koks naujas produktas yra lygiai toks pat „įtartinas“ kaip ir jums neragauti egzotiški patiekalai. Ar jums kilo noras paragauti austrių ar sušių, pamačius juos pirmą kartą? Daugumai vaikų naujovę reikia pasiūlyti bent 10 kartų, kol jie ryžtasi jos paragauti. Kai kurie vaikai iš prigimties yra mažiau linkę eksperimentuoti. Tai tikrai nereiškia, kad vaikas niekada nebevalgys šio maisto (patiekalo). Nenustebkite, jei kitą kartą jis atmestą valgį ragaus su didžiausiu pasimėgavimu - šiuo amžiaus tarpsniu pomėgiai labai dažnai keičiasi.

Taip pat gali būti, kad vaikui nepatinka maisto tekstūra - pavyzdžiui, jis gali noriai graužti obuolį, bet bjaurėtis obuolių tyrele.

Psichologinės priežastys

Vaikas gali atsisakyti valgyti sėdėdamas prie stalo dėl įvairių priežasčių. Gal jis per dieną jau prisiskanavo įvairių skanėstų ir nėra alkanas, gal jam neskanus maistas arba jaučia konfliktą su tėvais, kurie valgydina prieš jo valią.

Vaikai labai greitai išmoksta manipuliuoti tėvais. Kuo vaikas guvesnis, tuo lengviau sugeba apsukti mamą aplink pirštą ir išsireikalauti ar nugvelbti tą kąsnį, kuris jį domina. Jeigu mažylis išmoko aplandžioti kampus ir pasisotinti sausainiais, saldainiais ar iš tėvų lėkštės, padėtį pakeisti nėra lengva.

Labai dažna klaida, kai pamirštame, kiek tarp valgymų vaikas išgėrė sulčių ar suvalgė trapučių bei sausainių ar vaisių. Gal jis ką tik užkando, yra pasisotinęs ir tiesiog nenori valgyti?

Savivaldos poreikis

Kai kurie vaikai mėgsta kontroliuoti situaciją ir, kai to daryti negali, ima ožiuotis. Pavyzdžiui, jei vaikas stumia nuo burnos šaukštelį, tai nebūtinai reiškia, kad jis nenori valgyti: taip jis parodo, kad nori valgyti pats! Duokite mažyliui šaukštą (kai kuriems pakanka jį tiesiog laikyti) arba pateikite tokį mastą, kurį jis galėtų imti pirščiukais.

Taip pat leiskite vaikui galvoti, kad valgyti yra jo sprendimas. Užuot klausę „Ar valgysi sriubytės?“, verčiau klauskite „Ko norėtum - sriubos ar košės?“. Antruoju atveju, vaikas gali pasakyti ne, o pirmuoju atveju tikimybė, kad išsirinks vieną iš pasiūlytų variantų, yra didesnė. Pats pasirinkęs, vaikas valgys su didesniu noru.

Santykių įtaka

Išrankumas maistui gali rodyti, kad vaiko ir tėvų santykiai nekokie. Mažylis maždaug iki penkerių metų amžiaus prisiriša prie mamos, tėčio ar senelių. Bet jeigu su jais bendraudamas jaučiasi nesaugiai, nesuprastas ir neišklausytas, gali prisirišti, pavyzdžiui, prie buteliuko pieno ar duonos riekės. Tokių vaikų maistas būna labai vienodas, kartais tik iki dešimties produktų.

Svarbu iki maitinimo režimo sureguliuoti tėvų ir vaikų santykius. Ta nematoma kova, apie kurią kalbėjau, atsiskleidžia dažniausiai žaidžiant, todėl neretai pirmiausia taisomi bendravimo santykiai ir pirmiausia stebima, kaip mama su mažyliu žaidžia, o tik vėliau mityba. Konflikto, kuris jau yra, negalima dar labiau didinti.

Ką daryti, kai vaikas nevalgo mėsos?

Pasak šeimos gydytojos Aurikos Jurevičienės, jei vaikas atkakliai nevalgo mėsos, per prievartą tikrai jos nereikėtų jam kišti. Aišku, verta pasiūlyti skirtingos rūšies mėsos ar skirtingai paruoštos, gal tai padės. Bet jei ne - tai ne, nes vaikas dažnai instinktyviai atsirenka, kam jo organizmas pasiruošęs ir ko jam tikrai reikia. Kartais turime tikrus vegetarus iš prigimties, o ne iš įsitikinimo, kaip daugelis suaugusiųjų.

Tokiems vaikams galima duoti profilaktiškai geležies turinčių preparatų, bet tai neturėtų būti gydomosios geležies dozės.

Jei vaikas visiškai nevalgo raudonos mėsos, jo racione turi būti daug geležies bei vitamino C (jis pagerina geležies įsisavinimą) turinčio maisto.

Mitybos rekomendacijos

• Mažasis nenuorama per dieną turėtų suvalgyti 2-3 porcijas liesos mėsos arba paukštienos.
• Jei vaikas nemėgsta troškinio su mėsa ar kotleto, išmėginkite kitokius jų paruošimo būdus.
• Rūkyta ar virta dešra priskiriama prie mėsos produktų, bet vaiko racione ji tūri būti labai retai.

Patarimai tėvams

• Nespauskite vaiko valgyti. Pajutęs psichologinį spaudimą vaikas gali pradėti kovoti dėl valdžios.
• Leiskite vaikui rinktis. Tėvai turi taip apžaisti situaciją, kad vaikas turėtų teisę rinktis, ką valgyti.
• Laikykitės režimo. Vaikas turi žinoti, kad yra tam tikros valandos, kada valgoma, kad nepriimtini užkandžiai tarp atskirų valgymų.
• Būkite kantrūs. Vaikui reikia maždaug 20 kartų pabandyti naują patiekalą, kol galbūt jį pamėgs.
• Valgykite kartu. Jei patys valgysite su pasimėgavimu, tai matydamas vaikas galbūt pats paragaus naujo patiekalo, nes norės įsitikinti, ar tai skanu.

Mitybos režimas

2-3 m. vaiko viena maisto porcija turėtų sudaryti apie 200-300 ml, vėliau prisideda kas metai po 50 ml. Vaikas turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną, geriau tomis pačiomis valandomis. Pusryčiai, pietūs, vakarienė - gausiausi, geriau, kad tai būtų šiltas maistas. Tarp jų turėtų būti apie 6 val. pertrauka. Priešpiečiams ir pavakariams galima duoti mažesnę porciją ir lengvo maisto: jogurto, sūrelį, vaisių, duoniukų, varškės. To paties patiekalo geriausia pasiūlyti po 6-10 dienų.

Svorio augimas kūdikiams

Jei neklystu tai nuo puses metu ir turi priaugti po mazdaug 500gr per menesy.

Pirmuosius gyvenimo metus kūdikis reguliariai priauga svorio. Antrais gyvenimo metais svorio augimo tempas mažėja, o kartu ir kalorijų poreikis organizmui. Nuo 2 iki 5 gimtadienio mažieji svorio priauga dar mažiau.

---