Dažnai tėvai susiduria su iššūkiu, kai jų vaikai staiga nustoja valgyti košes. Tai gali kelti nerimą, tačiau svarbu suprasti priežastis ir tinkamai reaguoti į šią situaciją.

Kodėl vaikas gali atsisakyti valgyti?

Dėl kokių priežasčių vaikas gali atsisakyti valgyti? Kūdikio apetitas priklauso nuo jo augimo tempo, kurį įtakoja ir paveldėtas medžiagų apykaitos greitis. Kūdikystėje, ypač 1-3 gyvenimo mėnesį žmogus auga sparčiausiai, tad tuo metu jo apetitas didžiausias. Daugumos mažylių svoris penktą gyvenimo mėnesį padvigubėja.

Apetitą įtakoja kūdikio sveikatos būklė - susirgusio apetitas sumažėja, o jei sunkiai suserga, atsisako valgyti. Tai natūralu, nes organizmui reikia jėgų kovoti su ligos sukėlėjais. Sveikstant apetitas pagerėja ir greičiau arba lėčiau tampa toks, koks buvo iki ligos.

Grynas oras, mankšta, masažas pagyvina medžiagų apykaitą, dėl to pagerėja apetitas. Nuo 2-3 mėnesių valgus ir nevalgus kūdikis turi būti masažuojamas, mankštinamas tam, kad jis sparčiau tobulėtų. Jis turi būti aprengtas taip, kad drabužėliai nevaržytų judesių.

Svarbu atsiminti, kad kiekvienas auga tik jam būdingu tempu.

Ką daryti, jei vaikas atsisako valgyti košes?

Pirmiausia, negalima mažylio prievartauti įkyriai siūlant ištuštinti puoduką ar buteliuką. Suaugusieji ir kūdikis nėra tuščių buteliukų draugijos nariai. Ir dar viena smulkmenėlė - bet kokio amžiaus kūdikio, vaiko apetitas nėra matuojamas suaugusiojo apetitu. Apetitą įtakoja kūdikio sveikatos būklė - susirgusio apetitas sumažėja, o jei sunkiai suserga, atsisako valgyti.

Jei gerai valgęs mažylis staiga atsisakė valgyti kelis maitinimus iš eilės, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai gali nustatyti tik gydytojas. Klysta tie suaugusieji, kurie iš sergančio vaiko reikalauja daug valgyti. Tai tampa kančia visiems.

Kai manoma, kad kūdikis ar bet kurio amžiaus vaikas mažiau valgo, dera pasikonsultuoti su jo gydytoju. Jis, įvertinęs konkretaus mažylio fizinį augimą, pasakys, ką ir kaip reikia ar nereikia daryti.

Jei gimė vangus kūdikis, dažniausiai tai pastebima jau gimdymo skyriuje. Tuomet jo būklę įvertina gydytojai specialistai ir pradeda reikiamą gydymą. Jei grįžus į namus naujagimis pasidaro vangus, būtina nedelsiant pasikonsultuoti su vaiko gydytoju ir gydytoju neurologu. Tik jie, įvertinę konkretaus naujagimio būklę, gali pasakyti, ar reikia ką nors daryti.

Ar bandyti sužadinti kūdikio apetitą vitaminais ir papildais? Kūdikiams ir vaikams nėra tokių vitaminų ir maisto papildų, kuriais būtų galima įtakoti apetitą.

Ką daryti, jei vaikas nenori valgyti pieniškos košės?

Ar gardinti maistą (saldinti, sūdyti), jei kūdikis nevalgo? Jokio kūdikio maisto nereikia papildomai saldinti ir sūdyti. Mažyliui užtenka angliavandenių (saldumynų) tiek, kiek yra tuose maisto produktuose, iš kurių pagamintais patiekalais jis yra maitinamas. Angliavandenių perteklius veda prie viršsvorio, o tai kūdikiui nenaudinga, nes trukdo jam judėti, tobulėti. Patariu jokių mažojo patiekalų nesaldinti, nesūdyti - mažojo neskriausti, leisti jam būti pačiu savimi.

Kiek valandų gali kūdikis išbūti nevalgęs?

Kiek valandų gali kūdikis išbūti nevalgęs, ir tai jam nekenkia? Yra kūdikių, kurie neprašo valgyti - gali praeiti 5-6 valandos, ir jie neišalksta. Gimęs naujagimis per 4-6 savaites nusistato tik jam būdingą valgymo dažnio ritmą. Normalu, kad vieną parą jis prašys valgyti dažniau, kitą - rečiau. Tarkime, vieną parą kūdikis gali norėti valgyti 9 kartus, kitą parą 7 kartus.

Jei pramiegojo valgymo laiką, jaudintis neverta - prabudęs valgys geriau. Yra kūdikių, kurie naktį gali išmiegoti ir 6 val. Kiekviena mama turi būti pastabi ir nuovoki - jei kūdikis atrodo gerai, yra linksmas, jaudintis dėl to, kad pramiegojo pasirinktą valgymo laiką arba atsibudo anksčiau, tikrai neverta.

Ką dar svarbu žinoti?

Ar nevalgumas augant dingsta? Nėra jokių priemonių nustatyti, ar nevalgumas dings… Jokie bandymai skatinti kūdikio ar bet kurio amžiaus vaiko apetitą yra nepateisinami. Mechaniškai kišamas maistas išugdo mažojo žmogaus pasišlykštėjimą valgiu.

Vaiko skrandis - jo kumščio dydžio. Pajausti sotumą, dažnai, jam daug nereikia. Normalu, kad, penkiametis pyplys neįveiks tokio pat dydžio kaip tėčio ar mamos porcijos (o dažnai ir tėčiui su mama tokio dydžio porcijos nereikia). O kiek dar užkando ko nors iki tol?

Todėl limonadai, kompotai, pieno gėrimai šiuo atveju - irgi maistas. Suskaičiuokite kiekvieną nekaltą riešutą, kąsnelį, obuoliuką, bonbonkę, kurią „nevalgiukas“ prabėgom įsidėjo į burną - ar tikrai taip jau nieko ir nevalgo visą dieną?

Taip, subalansuota mityba yra gerai. Ir režimas yra gerai. Bet dažnai būna kad tas, kas tinka visiems, netinka niekam. Jeigu jau nustatyti valgymo ar mitybos sutrikimai, yra diagnozuotos ligos ar būklės, tikrai gali būti sudaromos griežtos dietos su kalorijų apskaičiavimu. Arba kai palaidas valgymas sukelia nepageidaujamų simptomų ar auklėjimo sunkumų. Visais kitais atvejais - duokite vaikui šiek tiek laisvės ir pasirinkimo. Nevaržykite jo gurmaniškumo tarybinės valgyklos taisyklėmis.

Prisiminkite save - ar iš pirmo karto pamėgote alyvuoges, pelėsinį sūrį ar austres? O vaikui kiekvienas naujas produktas - kaip rūšinė austrė. Kol neišragaus ir nepripras - tiesiog šaltas snarglys su žuvų turgaus aromatu. Visos šeimos valgis prie vieno stalo, valgymo tradicijos nuo pat mažumės irgi paskatina mažųjų apetitą ir norą valgyti.

Palaukite, gal po metų Jūs neįgrūsite tų grikių su morkomis, nes „atsivalgys“. Prisimenate, mamos save per nėštumą? Kiek iš Jūsų vis dar norite to, ką taip godžiai valgėte tais nuostabiais laukimo mėnesiais?

Fizinis krūvis, aktyvumas, gera nuotaika, tėvų pavyzdys - yra geriausi apetaizeriai. Priverstinis valgydinimas, gąsdinimas, siūlymas atlygio už pavalgymą - blogiausia, ką galėjote duoti vaikui. Paaiškinti, kas yra normos variantas, o kas ne, ir išmokyti atpažinti simptomus irgi gydytojų darbas.

Valgymo sutrikimų požymiai

Kada kreiptis į gydytoją? Jei į bent vieną iš klausimų atsakote taip ir tam nėra aiškios, greitai išsprendžiamos priežasties, mažąjį užsispyrėlį reikėtų parodyti gydytojui, kuriuo nuomone pasitikite:

• Vaikas nepriauga svorio? (Du kilogramai per metus iki paauglystės yra normalus svorio prieaugis.)
• Vaikas nepriauga ūgio? (iki brendimo vidutiniškai apie 4-5 cm per metus yra normalus augimas)
• Vaikas po kiekvieno maitinimo bėga į tualetą?
• Vaikas nuolat vengia vienos ar kitos maisto produktų grupės? (mėsa, daržovės, vaisiai, kruopos).
• Po valgio atsiranda nusiskundimų (skausmas, pūtimas) ir vaikas bijo valgyti?
• Vaikas nustojo būti aktyvus, pasikeitė elgesys?
• Šalia blogo apetito dažnos infekcijos?

Praktiniai patarimai tėvams

• Nenustebkite, jei kitą kartą jis atmestą valgį ragaus su didžiausiu pasimėgavimu - šiuo amžiaus tarpsniu pomėgiai labai dažnai keičiasi.
• Duokite mažyliui šaukštą (kai kuriems pakanka jį tiesiog laikyti) arba pateikite tokį mastą, kurį jis galėtų imti pirščiukais.
• Taip pat leiskite vaikui galvoti, kad valgyti yra jo sprendimas. Užuot klausę „Ar valgysi sriubytės?“, verčiau klauskite „Ko norėtum - sriubos ar košės?“.
• Dažniausiai taip nutinka labai aktyviems vaikams - sėdėti jiems yra tikra kančia. Todėl sodinkite vaiką prie stalo tik tuomet, kai viskas paruošta ir leiskite pakilti, kai tik jis pasisotins ir norės eiti sau.
• Leisdami mažiukui paragauti maisto, suspausti jį kumštelyje, patrinti, padedate vaikui pažinti įvairius patiekalus ir suvokti malonumą, kuris gaunamas valgant.
• Skatinkite šį jo malonumą. Net jei po to jūsų namai panėšės į nusiaubtus karo namus. Mokykite gerti vaiką iš puodelio. Net ir tada, kai jis daugiau išpila nei išgeria.

Kada vaikai nustoja valgyti košę pusryčiams?

Ketvirtus metus iš eilės minint Pasaulinę košės dieną (spalio 10 d.), vienos didžiausių grūdų perdirbimo įmonių „Malsena Plius” užsakymu Lietuvoje atliktas reprezentatyvus tyrimas parodė, kad pradėjus lankyti mokyklą vaikų, vis dar valgančių košę pusryčiams, skaičius drastiškai krenta. Tyrimas parodė, kad 25 proc. šešiamečių, ir jau tik 6 proc. septynmečių Lietuvos vaikų valgo košę pusryčiams.

Drastiškai mažėja košės valgytojų, nes daugelis tėvų taupydami laiką, jos nebegamina. Ją keičia nevertingais, nesveikais ir daug cukraus turinčiais sausais pusryčiais.

Košės nauda

„Košė - vienas iš pagrindinių patiekalų, teikiančių būtinąsias maistines medžiagas, greitai panaudojamas fizinio krūvio metu ir suteikiančias pakankamai energijos. Košė tiek vaiko, tiek suaugusio žmogaus organizmą aprūpina ne tik reikalingais kompleksiniais angliavandeniais, bet ir vandenyje tirpiais vitaminais, mineralinėmis medžiagomis ir taip reikalingomis skaidulomis. Žinoma, vaikas neturi būti maitinamas vien kruopomis, tačiau tai svarbi raciono dalis. Skubantiems rytais, sveikatos požiūriu ir verte įprastų kruopų košėms nenusileidžia ir košės iš dribsnių”, - sako gydytoja E. Gavelienė.

Valgymo ritualai ir aplinka

• Vaikas mėgsta ritualus. Naudokite spalvingą indą, specialų padėkliuką.
• Pageidautina, kad visa šeima valgytų kartu. Nuo mažens siūlykite kuo įvairesnio maisto.
• Tačiau tai neturi būti atlygis, jeigu vaikas gerai elgsis, tai „gausi saldainiuką“. Už gerus darbus (ar nedarbus) jam privalo būti atlyginta.

Ką siūlyti užsigerti?

Kuo užsigerti? Galima pasiūlyti sulčių (ypač morkų, nes jos saldžios, tad vaikas gers noriau), negazuoto mineralinio ar virintu vandeniu, kad nebūtų per aštrios.

Kada ir ko valgyti?

• 8-9 val. Pusryčiai. Geriausia - košė su pienu. Kruopų, nors mamos paprastai verda tik tris košes: grikių, ryžių, avižų. Reikėtų, kad vaikas gautų kas daugiau kruopų rūšių. Mažiausiai vertingos - manų. Angliavandeniai padės priaugti svorio.
• 11 val. Priešpiečiai. Daržovių salotos. Jei pratinsime, tai ir valgys. Galima retsykiais sausainiuką.
• 13-14 val. Pietūs. Pietų iš dviejų patiekalų vaikas nesuvalgys. Vieni geriau valgo sriubą, kitiems patinka antrasis patiekalas. Pietums būtina duoti mėsos - tai baltymų, geležies šaltinis. Geriausiai tinka jautiena, kiauliena, veršiena. Geriausia per pietus pasiūlyti daržovių sriubytės su mėsos kukuliais.
• 17 val. Pavakariai.
• 19-20 val. Vakarienė.

Tėvų klaidos

• Nepatartina už tėtį ir mamą šaukštą kišti. Neverskite valgyti per prievartą.
• Kartais mamos vaikų pasiteirauja, ko šie norėtų pietums ar vakarienei. Gerai, bet neturėtų būti patiekalų, kuriuos greitai paruošiamų. Ilgai laukdamas patiekalo vaikas ir pamirš ko užsimanęs.
• Vaiko skonis susiformuoja gana anksti. Jei vaikas nevalgytų, vaikas nebevaikščiotų. Vadinasi, ko nors vis tiek užkanda. Tik svarbu, kad vaikas nevalgytų bandelės, sultys, saldainiai ar kiti beverčiai produktai. Nes tada vaikas negaus reikiamo maisto suvirškinti. Taigi sveikam maistui vietos nelieka.
• Kiek maisto duoti vaikui, individualu. Nereikia duoti jokių keptų produktų! Tik virti, troškinti, garinti. Nes keptame maiste yra vėžį sukeliančių medžiagų. Prieskonių nepadauginkite. Vaikui pakanka iki pusės gramo druskos, suaugęs - 5 g.
• Neduokite mažyliui kyšio už tai, kad malonės ką nors suvalgyti. Taip tik įsivelsite į neišmintingą žaidimą, kuris ilgainiui gali virsti rimtu rūpesčiu.

Protestas

• Kartais nevalgydamas vaikas kovoja su mama. Taip vaikas bando gauti mamos dėmesio. Akivaizdu - vaiko ir mamos santykiams trūksta šilumos. Patarimas - nepanikuokite.
• Galbūt mažylio apetitas pablogėjo, kai pradėjo lankyti lopšelį ar darželį? Tuomet ir jis gauna per mažai jos dėmesio, vaikas jaučiasi nesaugus.

Svarbiausia - kantrybė, supratimas ir nuoseklumas. Jei turite abejonių, visada kreipkitės į gydytoją. Tad gero apetito Jums ir Jūsų atžaloms ir skanios likusios vasaros.

---