Valgymo sutrikimai yra dar nepakankamai suvokta milžiniška žmonių sveikatos problema. Manoma, kad valgymo sutrikimus patiria mažiausiai 9% populiacijos, tai yra kas 11 žmogus. Tuo tarpu mirtingumas nuo valgymo sutrikimų yra antroje vietoje po narkotikų perdozavimo. Apie 26% žmonių, sergančių valgymo sutrikimais, bando nusižudyti. Taigi kas aštuntas jaunuolis iki 20 metų yra patyręs bent vieną tokį grėsmingą valgymo sutrikimą.

Gera žinia, kad sergantiems valgymų strikimais galima padėti. Ir šiuo metu yra visai eilė medicininių ir psichologinių, psichoterapinių metodikų, galinčių padėti sergantiems valgymų strikimais žmonėms sveikti.

Valgymo sutrikimai pasireiškia perdėtu dėmesiu savo svoriui, kūno formoms bei maistui ir lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą bei nepakankamą mitybą.

Dažniausi Valgymo Sutrikimai

Dažniausiai susiduriama su nervine anoreksija, nervine bulimija bei persivalgymu.

Nervinė Anoreksija

Anoreksija yra valgymo sutrikimas dažniausiai atsirandantis paauglystėje ir ankstyvojoje suaugystėje ir dažniau paveikia moteris nei vyrus. Asmenys, turintys šį sutrikimą, mato save kaip turinčius viršsvorį, net kai jie sveria per mažai, laikosi intensyvių dietų, stipriai sumažina suvartojamų kalorijų kiekį, stebi savo svorį.

Dažnai pirmieji nervinės anoreksijos simptomai pasireiškia emocinio streso, spaudimo atitikti visuomenės grožio standartus ar sudėtingų gyvenimo situacijų metu. Svarbu pastebėti, jog sergantysis anoreksija dažnai slepia savo problemas nuo aplinkinių.

Anoreksijos Gydymas

Nervinės anoreksijos gydymas yra kompleksinis procesas, apimantis medicininę priežiūrą, psichoterapiją ir mitybos terapiją.

• Fizinės būklės stabilizavimas. Šiame etape daugiausia dėmesio skiriama sergančiojo gyvybinių funkcijų atkūrimui. Gydytojai sudaro subalansuotą mitybos planą, kuris padeda palaipsniui atkurti sveiką svorį.
• Psichologinė pagalba. Psichoterapija, dažniausiai kognityvinė elgesio terapija (KET), yra pagrindinis gydymo būdas. Ji padeda sergančiajam atpažinti ir pakeisti destruktyvų mąstymą apie svorį, kūną ir maistą.
• Mitybos terapija.
• Socialinė parama. Artimųjų įtraukimas į gydymo procesą yra labai svarbus. Šeimos nariai ir draugai turi suprasti ligos pobūdį, kad galėtų tinkamai palaikyti sergantįjį.

Kiekvienas anoreksijos gydymo etapas yra labai svarbus siekiant ilgam laikotarpiui užtikrinant fizinę ir psichologinę sveikatą.

Anoreksija Ir Demografija

Statistika rodo, kad ši liga paveikia įvairių lyčių ir amžiaus žmones:

• Moterų anoreksija.
• Vyrų anoreksija.
• Paauglių anoreksija.
• Vaikų anoreksija.

Kaip Padėti Anoreksija Sergančiam Asmeniui?

• Klausykitės. Išklausykite sergantįjį be teisimo ar kritikos.
• Skatinkite kreiptis pagalbos.
• Būkite kantrūs.
• Venkite spaudimo. Nespauskite žmogaus valgyti ar keisti savo elgesį.
• Švieskite save.

Anoreksiją dažnai lydi depresija, nerimo sutrikimai ir obsesinis-kompulsinis elgesys.

Nervinė Bulimija

Nervinė bulimija pasireiškia dažnais, besikartojančiais persivalgymo priepuoliais (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį). Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo žymiai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po persivalgymo seka bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį, siekiant užkirsti kelią svorio augimui (pavyzdžiui, asmuo pats sau sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais ar klizmomis, intensyviai mankštinasi).

Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su nervine anoreksija, tačiau asmuo, sergantis nervine bulimija nepasižymi reikšmingai sumažėjusiu svoriu, todėl neatitinka nervinės anoreksijos kriterijų.

Nors anoreksija ir bulimija yra skirtingi valgymo sutrikimai, jie dažnai būna susiję. Bulimijai būdingi pasikartojantys persivalgymo priepuoliai ir kompensacinis elgesys (dirbtinai sukeltas vėmimas, vidurius laisvinamųjų vaistų, arbatų, diuretikų vartojimas, badavimas ir kt.), o anoreksijai - griežta maisto kontrolė ir nuolatinis noras numesti svorio. Kai kuriais atvejais vienas žmogus gali sirgti abiem ligomis, o tai dar labiau apsunkina gydymą.

Priepuolinis Persivalgymo Sutrikimas

Tai labai dažnas sutrikimas, dažna liga ir ji pasireiškia dažniau negu bulimija ir anoreksija. Kokiais simptomais pasireiškia šis labai dažnas sutrikimas? didelio maisto kiekio suvalgymas vieno valgymo metu lydimas kontrolės praradimo jausmo. Valgoma greičiau nei įprasta, net pajautus sotumą. Valgoma iki būsenos, kai tai tampa diskomfortu. Valgoma nesijaučiant fiziškai alkaniems. Žmogus nejaučia fizinio alkio, bet valgo impulsyviai. Po persivalgymo priepuolio jaučiamas kaltės jausmas, gailėjimasis arba nusivylimas. Daugiau nei pusė persivalgymo sutrikimą turinčių žmonių yra nutukę. Bet nutukimas ne visada yra lydinti sąlyga ir priešingai: nutukę asmenys gali šito sutrikimo visiškai neturėti.

Svarbiausia yra tai, kad priepuoliai yra panašūs į pasireiškusius bulimijos metu, bet nėra valymosi. Priepuolio metu gali vykti tai, ką mes medicinoje, psichiatrijoje, psichoterapijoje vadiname disociacija. Tai reiškia, kad asmuo nepakankamai jaučia ir įsisąmonina, kas tiksliai vyksta. Tačiau tas persivalgymo priepuolis gali nutrūkti, kai kažkas įeina į kambarį. Taip pat žmogus gali planuoti persivalgymo priepuolius.

Priepuolius provokuoja stresas. Priepuolius provokuoja buvęs maisto apribojimas. Priepuolius gali provokuoti nuobodulys.

Persivalgimo priepuoliai turi labai daug neigiamų pasekmių. Ir tokios pasekmės gali būti fiziologinės, psichologinės ir socialinės. Tarp fiziologinių pasekmių gali būti stemplės ir skrandžio problemos, skrandžio disfunkcija. Gali vystytis cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, osteoartritas, sąnarių problemos. Labai būdinga miego apnėja, ypatingai esant trumpesniam kaklui atsiranda šioje zonoje bereikalingas ir kenkiantis riebalų sluoksnis. Miego apnėja yra labai pavojinga liga, ženkliai padidinanti žmogaus mirtingumą. Gali būti aukštas cholesterolio lygis, sąlygojantis įvairias širdies ligas.

Statistiniai Duomenys Apie Persivalgymo Sutrikimus:

Rodiklis	Duomenys
Gyvenimo eigoje	Maždaug kas 30-ai moteriai ir kas 50-am vyrui ir kas 70-am paaugliui ar paauglei
Per metus JAV (moterims)	1,6% (maždaug kas 80-a moteris)
Per metus JAV (vyrams)	0,8%
Bulimija (moterims)	0,35%
Bulimija (vyrams)	0,1%

Kūdikių Mitybos Sutrikimai

Apie 80 proc. sutrikusios raidos vaikų turi ir vienokių ar kitokių mitybos sutrikimų. Dažnai girdime autistiškų vaikų tėvų skundus: „Mano vaikas valgo tik kelis produktus“; „Vaikas kelionėje minta vien keptomis bulvytėmis“; „Negalime jam įsiūlyti kito gamintojo sulčių“ ir pan.

Tiksliausias ARFID lietuviškas vertimas būtų „valgymo vengimo / ribojimo sutrikimas“. Anksčiau tai buvo vadinama „selektyvaus valgymo sutrikimu“ arba „kūdikystės ar ankstyvos vaikystės valgymo sutrikimu“. Pakeitus pavadinimą, praplėsta ir pati diagnozė. Vaikai dažnai išrankūs maistui, tačiau tai nereiškia, kad jiems būdingas ARFID sutrikimas.

ARFID Ir Autizmas

Griežtos įvykių sekos, pasikartojantis elgesys, sunkumai prisitaikant prie naujovių - autizmo spektro sutrikimo (ASS) bruožai. Vaikams, turintiems ARFID sutrikimą, taip pat dažnai būdingi šie bruožai, bet paprastai jų mažiau ir jie nėra tokie stiprūs kaip autizmo spektro sutrikimo.

ARFID Ir Baimė

Daug mitybos sutrikimų kyla iš baimės priaugti svorio. ARFID atveju tokių baimių nėra. Kai kurie asmenys, turintys ARFID, turi baimę vemti arba paspringti.

ARFID Gydymas

Apie 80 proc. ARFID simptomai ilgainiui gali mažėti ir išnykti savaime, be gydymo. Dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija. Stengiamasi numalšinti maisto baimę. Neurotipiniams arba vyresniems vaikams dažnai taikomas keturių pakopų maisto baimės malšinimas. Pirmame etape vaikas skatinamas fiksuoti, ką paprastai valgo. Antrame etape surašo produktus, kurių galbūt kada nors norėtų paragauti. Tai nebūtinai nauji produktai, tinka ir jo valgomas maistas, tik tiek tiek kitaip paruoštas. Už bandymą ragauti vaikas apdovanojamas. Trečia stadija - atsipalaidavimo - pati svarbiausia. Dabar ieškoma būdų, kaip sumažinti vaiko nerimą dėl naujų produktų. Galima pasitelkti istorijas ar žaidimus. Ketvirtas etapas - progreso įvertinimas.

Patarimai Tėvams

• Į lėkštę vienu metu dėkite tik vieną produktą, kad netraumuotumėte vaiko.
• Geriau įdėkite mažiau nei per daug.
• Geriausia, kad produktai lėkštėje nesiliestų.
• Atkreipkite dėmesį, kas bendro tarp vaiko valgomų ir nevalgomų maisto produktų - skonis, tekstūra, kvapas, temperatūra, forma, spalva, pakuotės spalva ir pan.
• Tekstūra, kai maistas yra ir skystos, ir kietos konsistencijos, kai kuriems vaikams yra per sudėtinga.
• Vaikai dažnai renkasi (atpažįsta) maistą pagal formą. Traputis ir pusė trapučio jam gali atrodyti du skirtingi produktai.
• Vaikai dažnai pajunta nerimą vos pamatę maistą. Tad pirmiausia būtina pašalinti ar bent sumažinti patiriamą nerimą. Lengvesniais atvejais užtenka strategijos „pauostyk, pabučiuok, palaižyk“. Vaikui naudinga išmokti išspjauti nepatikusį maistą - tai gali žymiai sumažinti jo nerimą. Kai nerimas labai stiprus, naudinga tiesiog žaisti su maistu: iš uogų ir vaisių pasidaryti kvapnių dažų, duonos lazdeles naudoti kaip kardus, iš duonos skrebučių padaryti palapinę mažai lėlytei ir pan.
• Siūlant maistą negalima taikyti jokios psichologinės, tuo labiau fizinės prievartos. Net mamos nervingumas, nerimas ir bloga nuotaika gali padidinti vaiko nerimą prie stalo.
• Negalima vaiko bandyti apgauti. Pavyzdžiui, įmaišyti jo nevalgomo produkto į tai, ką valgo, į valgomo maisto pakuotę įdėti kito gamintojo produktų.
• Jei yra galimybių, naudokite druską. Druska stimuliuoja seilių gamybą ir skatina alkį. Kas nors traškaus ir sūraus paruošia burną valgymui.
• Paieškokite patinkančio padažo ir juo skaninkite maistą.
• Taikykite atlygio sistemą. Tam puikiai tinka lipdukų lentelė.
• Mitybą bandykite gerinti ryte arba per pietus, kol vaikas nėra išvargintas dienos sensorinių iššūkių. Vakarienės laikas gali būti ypač sudėtingas.
• ARFID turintiems vaikams strategija „neduokite valgyti dieną ar dvi - ir valgys viską“ neveikia.
• Valgant aplinka turėtų būti rami, atpalaiduojanti. Jei vaikui patinka, gali skambėti rami muzika. Tėvai turi būti besišypsantys, atsipalaidavę.
• Nesitikėkite greitų rezultatų.

Svarbiausia užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai kalorijų. Jei mityba itin skurdi, verta ieškoti geros kokybės maisto papildų siekiant užtikrinti vitaminų, makro- ir mikroelementų, kitų vystymuisi svarbių medžiagų poreikį. Tėvams turėtų rūpėti, kad vaikas būtų laimingas, o ne kad lėkštė tuščia.

Funkciniai Virškinimo Sistemos Sutrikimai (FVSS) Kūdikiams

Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiams dažnai pasireiškia funkciniai virškinimo sistemos sutrikimai. FVSS - dažna apsilankymų pas pediatrus su kūdikiu (iki 4 mėnesių) priežastis. FVSS simptomai dažnai yra itin varginantys tiek kūdikiams, tiek jų tėvams.

Tyrimai parodė, kad motinos pienas tiesiogiai veikia vaiko virškinimo sistemos raidą ir yra geriausias kūdikių maistas. Motinoms turėtų būti rekomenduojama žindyti ir jos turėtų jausti palaikymą, net jeigu kūdikiai nuolat patiria FVSS.

SVARBI PASTABA. Geriausias maistas kūdikiui yra motinos pienas. Medicininės paskirties maisto produktas skirtas kūdikių, kuriuos vargina pilvo diegliai, vidurių užkietėjimas ir atpylimas, mitybai reguliuoti.

Kokie Ženklai Rodo Galimus Valgymo Sutrikimus?

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais.

---