Tirpios kavos galima rasti beveik visur. Tai patogi alternatyva įprastai kavai ir ji patinka daugeliui, ieškančių ne itin brangaus ir greito kofeino kiekio.
Kas yra tirpi kava?
Nesvarbu, ar esate tirpios kavos gerbėjas, ar žmogus, kuris jos visiškai vengė, ar tikrai žinote, kas tai yra? Paprastai tariant, tirpi kava yra tas pats kas ir reguliariai gaminama kava, tačiau iš tirpios kavos pašalinamas beveik visas vanduo. Tai paprastas procesas ir jo metu nevyksta jokių cheminių pakitimų. Tirpi kava yra tiesiog gryna kava be skysčio.
Tačiau vienas svarbus skirtumas yra tas, kad tirpi kava dažniausiai gaminama naudojant robusta kavos pupeles, o ne brangesnes arabikos kavos pupeles.
Tirpios kavos gamybos būdai
Yra du pagrindiniai tirpios kavos kristalų gamybos būdai: džiovinimas šalčiu ir džiovinimas purškiant.
Džiovinimas šalčiu
Džiovinimo šalčiu metodas išsaugo daugiau kavos skonio, tačiau tai gan sudėtinga procedūra. Tikriausiai už liofilizuotą tirpią kavą teks mokėti daugiau, tačiau puikus jos skonis to vertas.
Kava (arba kavos koncentratas, pagamintas koncentruojant šaldymą) greitai užšaldoma iki maždaug -40 C. Ji dedamas į džiovinimo kamerą, kameroje sukuriamas vakuumas ir kamera pašildoma. Kai šaldyta kava įšyla, užšaldytas vanduo greitai išplečiamas į dujas, ir ten vyksta procesas, vadinamas sublimacija.
Džiovinimas purškiant
Purškiamas džiovinimo būdas yra beveik toks pat greitas kaip ir kavos ruošimas. Perėjimas nuo skystos kavos prie tirpios kavos kristalų trunka tik 5-30 sekundžių. Šiuo metodu kava, arba koncentruota kava, purškiama iš aukšto bokšto didelėje karšto oro kameroje. Lašeliams krentant, likęs vanduo išgaruoja, o sausi kavos kristalai krenta į kameros dugną.
Deja, aukšta temperatūra šio proceso metu dažnai paveikia kavos aliejų, todėl būna prarandamas kavos skonis. Be to, dažnai pasitaiko, kad susidaro per smulkūs milteliai.
Tirpios kavos privalumai
- Tirpi kava dažnai pasirenkama keliaujant, ir ten, kur nėra tinkamos virtuvės įprastai kavai pasigaminti, pavyzdžiui, traukiniuose, gėrimų kioskuose ir biuruose.
- Net jeigu jūs ir negeriate tirpios kavos savo namuose, vis tiek galite ją naudoti, kad suteikti neįprasto skonio kitiems gėrimams, pavyzdžiui, karštai kakavai.
- Be to, ją galima greičiau bei paprasčiau paruošti, puodelyje nesusidaro nuosėdos.
- Taipogi, tokia kava pasižymi ilgesniu galiojimo laiku bei kur kas žemesne kaina.
Mitas apie tirpią kavą
Visuomenėje egzistuoja mitas, jog tirpi kava yra nekokybiškas bei nesveikas tikrojo gėrimo pakaitalas. Tačiau, tai tikrai nėra tiesa - dėl kitokio gamybos būdo, šis produktas netampa žalingu sveikatai.
Kavos istorija
Žmonės jau prieš kelis šimtus metų svajojo apie galimybę mėgautis be papildomų įrenginių greitai paruošiama kava, kurioje nebūtų nuosėdų. Pirmą kartą šią svajonę mėginta išpildyti Anglijoje 1771 metais.
Tik po gero šimtmečio, 1903-aisiais, arbatos džiovinimo metodą išradęs Čikagos mokslininkas iš Tokijo (Japonija) Sartori Kato sugebėjo išgauti kavos ekstaktą. Nesėkmingi bandymai pagaminti ir populiarinti tirpią kavą tęsėsi iki pat 1938-ųjų: tuomet būdą pagaminti sausą tirpią kavą ištobulino Šveicarijos bendrovės „Nestlé“ mokslininkų grupė.
Kavos pupelių kelias
Kelias nuo kavamedžio subrandintų uogų iki maltos kavos nėra ilgas, bet reikalaujantis kruopštaus darbo ir patyrimo. Kieto apvalkalo gaubiamos uogos sunoksta skirtingu metu, todėl aukščiausios klasės kavos gamintojams jos renkamos tik rankomis.
Surinktos „žirnio uoga“ vadinamos pupelės visada yra išvalomos, atskiriant netinkamas, ir išgvildenamos. Ne tiek kruopštumo, kiek patyrimo reikalaujančiame skrudinimo etape pupelių skonis ir kvapas dar labiau suintensyvėja.
Nors šviežia kava laikoma ta, kuri sumalama tik prieš vartojimą, dažniausiai prekybos vietose sutinkama tirpi arba malta kava. Žinoma, šviežumas ir kokybė priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis buvo laikomos kavos pupelės, dar prieš sumalant jas.
Labiausiai paplitusios yra dvi pupelių rūšys: arabika ir robusta. Nuo jų santykio ir skrudinimo ypatumų įvairiuose kavos mišiniuose suskamba saldesnės ar rūgštesnės kavos natos, lengvesni ar intensyvesni tekstūros ypatumai.
Tirpios kavos gamyboje naudojama tiek arabikos, tiek robustos kavos pupelės.
Tirpios kavos gamybos procesas
Įkaitinti vandens garai (iki 195 °C) skverbdamiesi pro maltą kavą, prisijungia tirpiąsias kavos daleles, vėliau yra atšaldomi. Čikagos mokslininko iš Tokijo praktika parodė, kad pardavinėti skystą kavos ekstraktą yra nepatogu, o vartotojams tokia prekė neatrodo patraukli.
Skystas kavos ekstraktas milteliais paverčiamas jį džiovinant. Tai galima padaryti dvejopai: išgarinti vandenį kaitinant arba šaldant. Džiovinimas šaldant yra naujesnis ir dažniau pasirenkamas kokybę vertinančių kavos gamintojų būdas.
Šio proceso metu vanduo yra pašalinamas slegiant žemoje temperatūroje ir veikiant vakuumui. Šaltuoju būdu išdžiovinta kava yra laikoma kokybiškesne.
Teisingai įvykdžius visus šiuos žingsnius, pagaminama kokybiška tirpi kava. Tuomet belieka ją pristatyti milijonams kavos mylėtojų, kurie prie jos puodelio susitinka su bičiuliais, vaišina ja svečius ir patys mėgaujasi kiekvieną dieną.
Kavos rūšys ir skoniai
Kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, mėgstamas tiek dėl savo skonio, tiek dėl suteikiamos energijos. Kiekvienas kavos mėgėjas turi savo mėgstamą skonį, stiprumą ir paruošimo būdą.
Kava skirstoma ne tik pagal pupelių kilmę, bet ir pagal jų apdorojimo bei paruošimo būdą.
Vienas iš populiariausių kavos rūšių - Arabica - aukščiausios kokybės kava, vertinama dėl švelnaus, subalansuoto skonio ir subtilių aromatų. Šios pupelės dažniausiai auginamos aukštose vietovėse, tokiose kaip Centrinė ir Pietų Amerika, Afrika ir Azija, ir sudaro didžiąją dalį pasaulinės kavos rinkos.
Robusta, priešingai, pasižymi intensyvesniu, kartesniu skoniu ir daug didesniu kofeino kiekiu. Ši rūšis dažniausiai naudojama espreso mišiniuose, kad suteiktų gėrimui daugiau intensyvumo ir kreminės putos.
Liberica ir Excelsa - tai mažiau paplitusios kavos rūšys, turinčios savo išskirtinį skonį. Liberica išsiskiria stipriu ir ryškiu skoniu, kuriame galima atpažinti vaisių ir medžio natas. Excelsa dažnai laikoma Liberica porūšiu, tačiau jos skonis yra unikalūs - čia susipina rūgštumas, vaisiškumas ir lengva kartumo nata.
Kavos skonis priklauso ir nuo jos apdorojimo metodo. Drėgnasis metodas suteikia kavos skoniui švarumo ir ryškumo, tačiau išryškėja stipresnis rūgštumas. Sausasis metodas, kai pupelės džiovinamos su minkštimu, kavą paverčia saldesnę, vaisiškesnę.
Svarbus ir skrudinimo lygis. Šviesiai skrudintos kavos pupelės išlaiko daugiau natūralių skonių ir pasižymi vaisiškomis, gėlių natomis, taip pat ryškiu rūgštumu. Vidutinio skrudinimo kava - subalansuotas pasirinkimas, kuriame galima pajusti karamelinius ir riešutų poskonius.
Paruošimo būdas taip pat turi didelės įtakos kavos skoniui. Pavyzdžiui, espresas - tai koncentruotas ir stiprus gėrimas, kuriame susitinka malta kava ir spaudžiamas karštas vanduo, sukurdamas aksominę putą. Filtruota kava, paruošta drip arba pour-over metodu, yra švelnesnio skonio, kai karštas vanduo lėtai prateka per maltą kavą.
Prancūziškas presas suteikia sodrų, tirštesnį skonį, nes kava mirkoma vandenyje prieš filtravimą. Aeropress metodas sukuria švarią, tačiau turtingą kavos tekstūrą, priklausomai nuo spaudimo ir ekstrakcijos trukmės.
Turkiška kava, gaminama labai smulkiai malta, pasižymi tirštesne tekstūra ir intensyviu skoniu.
Populiarūs kavos gėrimai
Kiekvienas kavos gėrimas turi savitą paruošimo būdą ir unikalų skonį. Vienas populiariausių pasirinkimų yra Americano kava, kuri gaminama įpilant karšto vandens į espreso kavą. Ji pasižymi švelnesniu skoniu, tačiau išlaiko stiprią kavos aromato bazę.
Vasarą ypač populiari tampa šalta kava, kuri gali būti ruošiama keliais būdais. Vienas jų - cold brew metodas, kai kava ilgai mirkoma šaltame vandenyje, išgaunant švelnų, mažiau rūgštų skonį.
Kaip išsirinkti tinkamą kavą?
Kiekvieno žmogaus skonis yra skirtingas, todėl atmetus visus mitus, geriausia kava - ta, kuri labiausiai atitinka jūsų pageidavimus. Jei mėgstate stipresnę kavą, verta rinktis espreso ar tamsiai skrudintas pupeles.
Svarbu atkreipti dėmesį į kofeino kiekį - jei norite mėgautis kava bet kuriuo paros metu, tačiau vengiate pernelyg didelio stimuliavimo, puiki alternatyva yra kava be kofeino, kuri išlaiko tikrą kavos skonį, bet neturi stimuliuojančio poveikio.
Dar vienas svarbus aspektas - kavos gaminimo būdas. Šiandien kava gali būti perkama įvairiais būdais, tačiau vienas patogiausių - užsisakyti kavą internetu. Jei svarstote, kokią kavą išsirinkti, verta atkreipti dėmesį į pupelių kokybę ir auginimo sąlygas.
Rūšinė kava, kuri yra kruopščiai atrenkama iš tam tikrų regionų, dažniausiai pasižymi unikaliais skonių ir aromatų niuansais. Be to, perkant internetu galima lengvai palyginti skirtingų tiekėjų pasiūlymus ir atrasti geriausią variantą.
Kad jūsų rytinė kava būtų tobula, verta eksperimentuoti ir atrasti būtent jums tinkamiausią rūšį, gaminimo būdą ir stiprumą.
Kavos nauda sveikatai
Kava yra tūkstantmečius siekiančią istoriją turinčių ir vienas populiariausių gėrimų visame pasaulyje. Yra įvairiausių priežasčių, kodėl didelei daliai žmonių kava neatsiejama nuo kasdienybės.
Stanfordo universiteto (JAV) mokslininkai nustatė, kad kavoje esantys antioksidantai mažina su senėjimu susijusį lėtinį uždegimą organizme.
Jungtinės Karalystės Southamptono universiteto mokslininkai ištyrė, kad dviejų kavos puodelių per dieną suvartojimas gali sumažinti kepenų cirozės riziką.
Maltos ir tirpios kavos palyginimas
Šiandien rinkoje dominuoja dvi pagrindinės kavos rūšys - malta kava ir tirpi kava. Tiek tirpi kava, tiek malta kava yra gaminama iš tų pačių žaliavų - šviežių kavos pupelių.
Jei iš skrudintų kavos pupelių pagaminta malta kava pradėta vartoti maždaug XV a., pirmoji tirpios kavos rūšis buvo pagaminta 1771 metais Didžiojoje Britanijoje ir pavadinta „kavos mišiniu“.
1890 m. Tirpi kava išpopuliarėjo Pirmojo pasaulinio karo metu, kada JAV prie kariams skirtų davinių pradėjo tiekti tirpią kavą.
Gaminant tirpią kavą, šviežios kavos pupelės yra skrudinamos, smulkiai sumalamos ir ištirpinamos vandenyje. Po to gautas koncentratas džiovinamas vienu iš dviejų būdų: užšaldant arba purškiant šiltu oru. Šio gamybos proceso metu gaunamos kavos granulės, kurios, užpiltos vandeniu, iškart ištirpsta, nepalikdamos jokių nuosėdų (kavos tirščių).
Tuo tarpu gaminant įprastinę maltą kavą, šviežios kavos pupelės yra tiesiog paskrudinamos ir sumalamos. Parduotuvėse galima įsigyti tiek maltos kavos, tiek skrudintų kavos pupelių, kurias galima susimalti namuose, taip kavos gėrimui suteikiant dar daugiau šviežumo.
Sumaltos kavos pupelės yra užpilamos, perkošiamos arba verdamos karštame vandenyje, kol yra išgaunamas gėrimas su nuosėdomis.
Naudojant tirpią kavą, daug greičiau paruošite kavos gėrimą - kavos granulės, užpiltos vandeniu, ištirpsta per kelias sekundes. Ji taip pat pasižymi mažesniu svoriu ir tūriu, negu to paties kiekio kavos pupelės ar malta kava. Tinkamai sandėliuojant, tirpiai kavai būdingas ir ilgesnis galiojimo laikas.
Be to, parduotuvėse galima rasti tirpios kavos mišinių, papildytų pieno milteliais, cukrumi, saldikliais, pridėtiniais skoniais.
Gali atrodyti, kad tirpi kava yra daug optimalesnis pasirinkimas, norint greitai ir lengvai mėgautis kvapniu kavos puodeliu. Pirmiausia, tirpios kavos gamybos metu yra pašalinama didžioji dalis eterinių aliejų ir kitų mikroelementų, kurie kavai suteikia sodrų, subtilų skonį ir aromatą.
Ekspertai teigia, kad jei maltos kavos rūšys gali ženkliai varijuoti pagal kokybės kriterijų, tai tirpi kava bene visuomet bus žemos kokybės. Nepaisant to, tiek tirpioje, tiek maltoje kavoje yra panašus kiekis antioksidantų, todėl tirpi kava taip pat turi teigiamą poveikį sveikatai.
Žinoma, šiuo atveju nekalbame apie tirpios kavos produktus, į kuriuos pridėta cukraus, pieno miltelių ar kitų skonį, aromatą stiprinančių medžiagų.
Tirpi kava yra greitai ir lengvai paruošiama be jokių papildomų prietaisų, todėl yra puikus pasirinkimas keliaujant ar iškylaujant. Tačiau turbūt nerastume kavos gurmano, kuris kasdieniam vartojimui rinktųsi tirpią, o ne maltą, kavą.
Kavos auginimo regionai
Kava - daugiau nei kasdienis gėrimas. Ji atspindi skirtingų pasaulio regionų tradicijas ir unikalius skonio niuansus. Skirtingose vietovėse vyraujantis klimatas, dirvožemis bei auginimo metodai daro įtaką kavos pupelių skoniui bei aromatui. Pasaulyje išsiskiria trys pagrindiniai kavos auginimo regionai - Afrika, Pietų Amerika ir Azija.
Afrika
Jei kava turi vaisinių ar gėlių aromatų bei ryškų rūgštingumą - tikėtina, kad ji atkeliavo iš Afrikos.
Pietų Amerika
Pietų Amerikos kavos pupelės puikiai tinka tiek juodai kavai, tiek pieno gėrimams, nes jų skonis švelnus ir subalansuotas.
Azija
Azijoje auginama kava dažniausiai pasižymi sunkesniu, tamsesniu skoniu, kuriame dominuoja žemiškos, kakavos, prieskonių ir net tabako natos.
Jeigu mėgstate lengvesnį ir vaisišką skonį - verta išbandyti Afrikos kavą. Atraskite savo mėgstamiausią kavą eksperimentuodami su skirtingų regionų pupelėmis ir ruošimo būdais.