Žmonės siekia gyventi kartu, todėl daugeliui meilė ir vestuvės, kaip ir anksčiau, reiškia nedalomą visumą. Nuo Amerikos iki Japonijos vestuvės simbolizuoja bendro gyvenimo pradžią, nuteikia optimistiškai ir dovanoja šviesią asmeninės laimės viltį. Pasaulyje yra daugybė įvairių šių apeigų papročių. Kiekviena tauta tokį svarbų gyvenimo įvykį sutinka skirtingai.

Šeima Ir Santuoka Įvairiose Religijose

Šeima vadinasi giminingumo, santuokos arba įvaikinimo paremtas susivienijimas žmonių, surištų bendra buitimi bei abipusišku atsakingumu už vaikų auklėjimą; šeimos nariai dažnai gyvena viename name. JAV šis apibrėžimas apima daug įvairių būdų. Vakarų Airijos valstiečių šeimų, Trobriandų salų bei Izraelio šeimyninio gyvenimo ypatumų tyrimai byloja, jog vienoje bendruomenėje niekinami papročiai laikomi norma kitoje bendruomenėje.

Katalikiška Santuoka

Katalikiškos santuokos principai mums yra žinomi. Labai panašiai ją traktuoja ir provoslavai. Šios santuokos tikslas trejopas - žmogaus giminės saugojimas bei gausinimas, abipusė pagalba gyvenime ir gašlumo sutramdymas. Jeigu santuoka grindžiama vien tik stipriais jausmais išrinktajai, vadinasi, santuoka iš aistros, nekrikščioniška. Skyrybas provoslavai niekina. Pirmą santuoką cerkvė traktuoja kaip įstatymą, antrą - kaip nusileidimą žmogaus silpnybei. Trečioji leidžiama tik „iš reikalo“. Tuoktis giminaičiams ne tik draudžiama, tokia sąjunga gali būti sugriauta, ji llaikoma nusikaltimu.

Vestuvių išvakarėse priimta užsakyti mišias už gerą reikalo pradžią. Pirmas cerkvėje pasirodo jaunikis su draugais, jis nešasi Kristaus ikoną. Pasimeldęs nueina į dešinę pusę ir laukia nuotakos. Jaunoji atvažiuoja į cerkvę šiek tiek vėliau su savo palyda. Ji llaiko rankose Dievo motinos ikoną. Pasimeldžia ir eina į kairę pusę. Tada juos palaimina tėvai ir krikštatėviai. Jauniesiems kaip sąjungos tvirtumo ženklą dvasininkas įteikia žiedus. Šie užmaunami ant bevardžio dešinės rankos piršto, simbolizuojančio laisvą valią ir ištikimybės priesaką. Vestuvių dieną jaunieji turi pasninkauti, o pasninko dienomis provoslavų vestuvės apskritai nevyksta. Cerkvė kviečia susilaikyti nuo sekso ir būti kukliems šiuo požiūriu. Idealu, jei sutuoktiniai mylisi tik dėl vaikų pradėjimo.

Judaizmas

Judaizmas santuoką laiko labiausiai geidžiamu žmogaus statusu. Talmude susilaikymas ir asketizmas traktuojamas kaip nenatūralumas, nukrypimas nuo normos. Judėjų santuokos tikslas (pagal bibliją) formuluojamas taip: abipusė pagalba, kūniškas artumas, žmogaus giminės pratęsimas. Nors kūniškas artumas nėra svarbiausias dalykas, anot judaizmo, seksualinis potraukis nėra begėdiškas ar gėdingas. Vyro ir žmonos santykiai metaforiškai sulyginami ssu Dievo ir Izraelio sąjunga. Santuoka žydams labai svarbi. Vyrui net leidžiama parduoti Toros ritinėlį, kad galėtų vesti, o moteriai liepiama geriau kentėti nelaimingą santuoką, nei būti netekėjusiai. Šeima žydams - gyvenimo pagrindas. Tuoktis su kitos religijos žmonėmis draudžiama.

Senovės laikais bijota, kad kitatikiai prasiverš į judėjų religiją ir asimiliuos žydus. Vaisingumą judėjai visada laikė didele malone, o bevaikystę - tragedija ir gėda. Vedęs vyras turi teisę į savo žmonos „išutą“ (sutuoktinio pareigą), bet ne į asmenybę. Judėjų santuokos draudimų ssistema labai išsami ir gudri. Draudžiamos santuokos būna dviejų kategorijų: draudžiamos ir negaliojančios, draudžiamos, bet galiojančios. Prie pirmųjų priskiriamos: kraujomaiša, santuokos su vedusiomis bei kitos tautos moterimis. Įdomu, kad, šios santuokos laikomos negaliojančiomis, tad ir skirtis nereikia, ir jokių juridinių nemalonumų dėl to nebūna. Prie antrųjų priskiriama santuoka su moterimi, su kuria vyras kažkada jau buvo išsiskyręs, o ji, ištekėjusi antrąkart, vėl išsiskyrė ar tapo našle. Dvasininkas gali vesti išsiskyrusią moterį. Žydams draudžiama vesti ar tekėti už neteisėtai gimusių, taip pat turėti keletą žmonų. Vesti išsiskyrusią ar našlę draudžiama 90 dienų po skyrybų ar laidotuvių. Negalima vesti nėščių, maitinančių motinų, kol kūdikiui nesukaks 2-eji metai.

Žydų vestuvių ceremonija gali vykti bet kokioje vietoje ir bet kurią dieną, tik ne šeštadienį ir per žydų šventes. Dėl vestuvinių drabužių jokių reikalavimų nėra. Prieš ceremoniją jaunieji pasninkauja. Iškilmės prasideda santuokos kontrakto pasirašymu (ktuba). Forma standartinė, todėl įrašoma tik suma, kurią vyras sumokės žmonai skyrybų atveju. Liudininkai pasirašo dokumentą ir rabinas palaimina žodžiais: „Sese mūsų! Tegu gimsta iš tavęs tūkstančių tūkstančiai“. Paskui jaunieji atsistoja po baldakimu (chupu), ir jaunasis lėtai, tiksliai kartoja paskui rabiną sutuoktuvių formulę. Pastarasis virš taurės su vynu sukalba septynias vestuvines maldas, ir jaunieji gurkšteli iš jos. Po to jaunikis dešine kkoja sutraiško taurę, ir jaunieji kelioms minutėms nuvedami į atskirą patalpą. Tai „ichudas“ (atsiskyrimas, vienatvė).

Islamas

Islamas santuoką laimina. Vienuolystė yra draudžiama. Vyrui rekomenduojama imti į žmonas panašaus amžiaus ir socialinės padėties merginą. Apribojimų nedaug: Koranas draudžia santuoką su pirmos eilės giminėmis; jeigu moteris jau buvo ištekėjusi; musulmonė negali tekėti už kitatikio (tačiau musulmono vedybos su krikščione ar žyde galimos). Gyventi susidėjus - nuodėmė.

Pirmasis santuokos etapas - susitarimas arba piršlybos. Tada nustatomas vyro turto kiekis žmonai (machras) ir daugybė kitų sąlygų. Nereikia painioti machro ir kalymo (nuotakos išpirka). Machras - asmeninis žmonos turtas, o kalymas lieka nuotakos tėvams. Antras etapas - nuotakos perdavimas į jaunikio namus. Trečias - vestuvių iškilmės (valima). Jų metu skaitoma santuokos sutartis, kad visi girdėtų, o jaunikis, visiems matant, įteikia žmonai machrą. Kad taptų vyru ir žmona, jaunikis ir nuotaka skaito specialų santuokos tekstą. Pageidautina arabų kalba. Nuotaka sako: „Laikau save tavo žmona pagal tam tikrą machrą.“ Jaunikis atsako: „Priimu santuoką“. Imamas prašo Alachą, kad tas įkvėptų į jaunųjų sielą tokią meilę, kokia buvo tarp pranašo Mahometo ir jo žmonos. Paprastai sutuoktuvės vyksta namuose. Mečetėse tuokiasi užsieniečiai arba bendrabučiuose gyvenantys musulmonų studentai.

Vestuvių papročiai priklauso nuo vietinių papročių ir materialinės jaunavedžių padėties. Tačiau kiekvienas musulmonas sstengiasi surengti vestuves tokias, kad nebūtų gėda prieš žmones. Netiesa, kad ištekėjusi musulmonė yra beteisė ir išnaudojama. Žmona visiškai išsaugo veiksnumą, vyras neturi teisės į jos turtą ir gali tvarkyti sutuoktinės reikalus tik kaip patikėtinis. Koranas leidžia daugpatystę, maksimalus žmonų skaičius - keturios. Jeigu vyras nori vesti penktą, jis iš pradžių turi išsiskirti su viena iš žmonų. Islamas reikalauja vienodo požiūrio į visas. Manoma, kad poligamija atsirado tais laikais, kai musulmonai aktyviai kariavo, ir ištekėjusios moterys dažnai likdavo našlėmis. Vienišą moterį vesdavo iš gailesčio - kad ši turėtų prieglobstį. Šiolaikinių pažiūrų musulmonai paprastai turi po vieną žmoną.

Pagal šarijato įstatymus, vyras turi teisę bausti žmoną už nepaklusnumą. Bet jeigu jis nesugeba moters materialiai aprūpinti ir ši priversta pati užsidirbti pragyvenimui, ji gali būti vyrui nepaklusni. Musulmonų moralė ypač griežta moteriai. Ji negali išeiti iš namų be vyro leidimo, negali matyti svetimų vyrų, turi slėpti veidą, plaukus ir kūną. Santykiai nesusituokus - nuotakos šeimos gėda. Musulmonų skyrybos - labai paprasta procedūra. Užtenka vyrui prie liudininkų tris kartus ištarti žodį „tapak“ (skyrybos), ir santuoka laikoma anuliuota. Ir vyrui net nereikia motyvuoti savo sprendimo. Machras, beje, lieka moteriai. kažkiek laiko pabus kito žmona ir išsiskirs. Jeigu skyrybų žodžiai bus ištarti devynis kartus, santuokos atstatyti nebegalima.

Anot musulmonų, ideali santuoka įmanoma tik tarp musulmonų, bet islamiškoji teisė neuždraudė ir mišrių santuokų, nors, tiesa, labai apribojo jų spektrą. Musulmonė moteris negali tekėti už nemusulmono - vyras, prieš vesdamas musulmonę, privalo atsiversti į islamą. Tačiau musulmonas gali vesti kelių tikėjimų moteris: judėję, krikščionę, zaraostristę ir, kai kurių teisinių islamo tradicijų nuomone, sabiją. Tokiu atveju santuoka vyksta lygiai taip kaip iir tarp dviejų musulmonų, laikantis musulmoniškų tradicijų. Už musulmono tekančiai nemusulmonei moteriai neprivalu atsiversti į islamą nei prieš santuoką, nei po jos - vyras turi užtikrinti jai religinę laisvę. Vis dėlto tokioje santuokoje gimę vaikai „paveldi“ tėvo religiją, todėl yra musulmonai ir turi būti auklėjami islamo dvasia. Praktiškai tai dažnai sunku ar net neįmanoma - nemusulmonė motina neturi galimybės (o dažnai ir noro) auklėti savo dukras musulmoniška dvasia.

Budizmas

Budistų santuoka pati paprasčiausia. Buda savo kalbose nėra nieko pasakęs apie vvedybas. Todėl budizmas apie šią gyvenimo sferą taip pat nieko nesako ir laiko santuoką pačiu pasaulietiškiausiu dalyku. Nori - vesk, nenori - duok nekaltybės įžadus ir eik į vienuolius. Svarbiausia - negadinti savo karmos negatyviomis emocijomis.

Apibendrinant balima tteigti, kad krikščionys, judėjai ir musulmonai santuoką laiko didele verybe. Žydai ir musulmonai santuoką laimina, laiko labiausiai geidžiamiausiu žmogaus statusu.

Vestuvių Papročiai Įvairiose Šalyse

Pasaulyje yra daugybė įvairių vestuvių papročių. Kiekviena tauta tokį svarbų gyvenimo įvykį sutinka skirtingai.

• Pietų Korėja: Kai vaikinas arba mergina jau artėja prie pilnametystės, šeima piršlės prašo surasti porą. Vestuvių dieną jaunieji gauna ham - dovanų skrynią. Vestuvės paprastai vyksta jaunosios namuose.
• Norvegija: Paprastai tuokiamasi šeštadienį. Tie, kurie laikosi tradicijų, velkasi puošnius skandinavų liaudies kostiumus bunad. Linksmybės ir šokiai paprastai tęsiasi iki ryto.
• Meksika: Per vestuves puošiamasi tradicine senųjų žemvaldžių apranga. Vestuvių išlaidas dalijasi abi pusės. Temperamentingieji meksikiečiai linksminasi iki ryto.
• Japonija: Būsimasis jaunikis privalo nupirkti savo išrinktajai vestuvinius drabužius. Japonijoje įprasta jaunavedžiams dovanoti pinigų.

Brangakmenių Reikšmė Pagal Zodiako Ženklą

„Deimantai - geriausi merginų draugai“, - sakoma garsioje frazėje. Su tuo būtų sunku nesutikti, tačiau perspėjame: papuošalus reikėtų rinktis pagal savo pomėgius, asmenybę ir gimimo datą. Tuomet jūsų papuošalai bus ne tik prašmatnus jūsų išvaizdos priedas, bet ir galingas talismanas.

Štai keletas brangakmenių, tinkamų pagal Zodiako ženklus:

• Avinas: Topazai ir rubinai.
• Jautis: Oniksas ir berilis.
• Dvyniai: Aleksandritas.
• Vėžys: Jaspis, perlai ir smaragdas.
• Liūtas: Gintaras ir chrizolitas.
• Mergelė: Nefritas ir turkis.
• Svarstyklės: Obsidianas ir opalas.
• Skorpionas: Korneolis ir akvamarinas.
• Šaulys: Ametistas ir deimantas.
• Ožiaragis: Gintaras ir malachitas.
• Vandenis: Gintaras ir citrinas.
• Žuvys: Koralas.

Taip pat galite sužinoti, kuris brangakmenis atitinka jūsų gimimo datą. Tam užsirašykite savo gimimo datą, mėnesį ir metus. Pavyzdžiui, jūsų gimimo data yra 1990 m. sausio 5 d. Sudėkite: 1 + 9 + 9 + 0 + 1 + 0 + 5 = 25. Jei gaunate skaičių, sudarytą iš dviejų skaitmenų, sudėkite juos kartu. 2 + 5 = 7.

Dabar jau žinote, kaip pasirinkti tinkamus brangakmenius pagal Zodiako ženklus ir gimimo datą. Talismanai turėtų apsaugoti jus nuo negatyvumo ir sustiprinti jūsų charakterio tvirtumą. Ir nepamirškime, kad visi šie akmenys yra ne tik naudingi, bet ir gražūs.

---