Langinės kregždės - Europoje populiarūs paukščiai, Lietuvoje šie sparnuočiai nuo seno mylėti ir globojami. Vis dėlto situacija, ypač didžiuosiuose miestuose, iš esmės keičiasi. Ornitologai ir gamtininkai jau sunerimę, nes langinių kregždžių populiacija nėra didelė, o iššūkių gyventi ir perėti miestuose daugėja.
Masinis balkonų stiklinimas atima mėgstamiausias vieteles susisukti lizdui, o galiausiai ir žmonės neretai piktybiškai ardo paukščių namus dėl jų sukeliamos taršos. Anksčiau Vilniuje perėjo šimtai tūkstančių langinių kregždžių porų, o dabar pačiame mieste peri turbūt ne daugiau kaip šimtas.
Kregždžių populiacijos mažėjimo priežastys
- Balkonų stiklinimas
- Lizdų ardymas
- Medžiagų lizdams trūkumas
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius pasakoja, kad visos kregždės perėjo trečio, ketvirto, penkto aukšto balkonuose. Įstiklinus didžiąją dalį balkonų, didžioji dalis perimviečių buvo prarastos. Prie pastatų sienų lizdus lipdo langinės kregždės, palėpėse - šelmeninės.
Kita problema - iš biraus (smėlėto) dirvožemio nulipdyti kregždžių lizdai subyra ir pražūsta dėtys bei jaunikliai. Be to, kvartaluose, kur viskas išasfaltuota ir užsėta veja, nėra atviro grunto, kregždėms sunku rasti medžiagos lizdo statybai.
Pagalba kregždėms - dirbtiniai lizdai
Pasigaminę du tokius lizdus ir pasikabinę ant sienos Norkūnai kantriai laukė svečių. Pirkti langinėms kregždėms lizdų Lietuvoje nėra, nelabai rasi ir lietuviškos instrukcijos, kaip tokį lizdą sukonstruoti savomis rankomis. Norkūnų šeima informacijos ieškojo užsienio šaltiniuose, o ten rasti nebuvo sunku. Galima sakyti, kad tai jau nebe eksperimentas, o gali būti naudojama kaip konkreti rūšies apsaugos priemonė.
Idėją gaminti dirbtinius lizdus patiems ir taip padėti paukščiams, S.Paltanavičius labai palaikė. Šeima sugalvojo šį savotišką eksperimentą, norėdama padėti paukščiams. Jų namo skliaute jau kelis metus iš eilės langinės kregždės bandė perėti, bet vis nesėkmingai - lizdas kaskart nubyrėdavo.
„Langinės kregždės iš tiesų yra išstumiamos iš miesto. Žmonės nėra joms labai draugiški. Piktinasi jų sukeliama tarša. Bet aš manau, kad turėtume dalintis miestu su paukščiais. Ar jau taip baisu, kad tas paukštis vienur ar kitur kiek pateršia? Juk ir patys žmonės nemažai teršia“, - svarstė pašnekovas.
Kaip pasigaminti dirbtinį lizdą?
D.Norkūnas pasidalijo ir detalesne instrukcija, kaip sukonstruoti tokį lizdą, koks jau kabo prie jų namo. Paklaustas, ar daug vargo užtruko pagaminti lizdą langinei kregždei, vyras patikino, kad reikia tik noro.
Reikalingos medžiagos:
- 18 cm skersmens plastikinis dubenėlis
- Dvi lentelės (22 cm ilgio ir 12 cm pločio)
- Medsraigčiai
- Lankstus vielos tinkliukas
- Drėgmei atspari laminuota fanera
- Polietileninis maišelis
- Cemento ir pjuvenų mišinys
Gamybos eiga:
- Dubenėlį perpjaukite pusiau ir viename krašte išpjaukite 60 x 25 mm skersmens landą.
- Dvi lenteles sujunkite ilgosiomis kraštinėmis stačiu kampu.
- Dubenėlį apgaubkite tinkliuku, o jo kraštus medsraigčiais pritvirtinkite prie lentelės.
- Prieš uždedant tinkliuką, dubenėlį apgaubkite polietileniniu maišeliu.
- Tarp tinklelio ir dubenėlio pakiškite maždaug 3 mm storio kaištelius.
- Dubenėlį su tinkliuku aplipdykite cemento ir pjuvenų mišiniu, sumaišytu lygiomis dalimis.
- Palikite sustingti.
- Maždaug po paros, kai cementas apstingsta, „lubų“ lentelę nuimkite, o dubenėlį ir maišelis atsargiai ištraukite.
- Vidų plonai padenkite tuo pačiu pjuvenų cemento mišiniu.
- Palikite lizdą porai dienų toliau tvirtėti, kartkartėmis supurškiant vandeniu.
- Lizdo vidų ištepkite dumblu, pritvirtinkite „lubų“ lentelę ir jau galite tvirtinti ant sienos.
Dirbtinio lizdo landa yra nukreipta ne palei sieną, kaip dažnai nulipdo kregždės, o statmenai nuo jos, todėl sienas ar langus paukščiai apteršia mažiau.
Pirmiausia, pasakojo pašnekovas, inkilais susidomėjo čiurliai. Kiek pavėlavusios, joms skirtą cementinį būstą pastebėjo ir langinės kregždės, o vieną dieną Norkūnai išvydo ir iš dirbtinio lizdo kyšančias mažytes galvutes - paukščiai susilaukė jauniklių.
Gamtininkas S.Paltanavičius apskritai sveikino dirbtinių lizdų iniciatyvą, atkreipdamas dėmesį, kad tai naudinga ir paukščiams, ir žmonėms. Žmonės, nerimaujantys dėl taršos, galėtų dirbtinius lizdus pakabinti mažiau matomoje namo pusėje ar ant ūkinių pastatų.
Kregždžių lizdų reikšmė
Nuo seno tiek šelmeninė, tiek langinė kregždės buvo lietuvių mylimi ir globojami paukščiai. Tikėta, kad namus, kur pastogėje apsigyvena kregždės, aplenks gaisras ir žaibas. Kregždžių atvaizdų aptinkama lietuvių tautinėje ornamentikoje, ant medinių kryžių ir stogastulpių. Tai rodo, kad kregždę lietuviai laikė šventu paukščiu.
Kregždžių stebėjimo įdomybės:
- Jei kregždės pažeme skraido - lauk lietaus.
- Jei aukštai danguje nardo - bus geras oras.
- Staigus paukščių išskridimas rudenį - kregždės žiemoja po vandeniu.