Ne vienas iš mūsų kartais pasiskundžia, kad jaučiasi pavargęs, išsekęs, nenori nieko veikti, rytais sunku išlipti iš lovos, nesinori valgyti, maistas atrodo be skonio. Tačiau kartais šie simptomai gali būti susiję su liga, tuomet jie ne taip lengvai pašalinami, ypač jei liga onkologine.

Kacheksija ir anoreksija sergant onkologinėmis ligomis

Kacheksija - tai organizmo išsekimas, kuris pasireiškia bendru fiziniu silpnumu, kūno svoriu mažėjimu, mažėjančia raumenų ir riebalų mase, apetito stoka, pykinimu, nuotaikos pablogėjimu. Kacheksija - dažnas anoreksijos, ypač užsitęsusios, padarinys. Anoreksija ir kacheksija - labai glaudžiai tarpusavyje susijusios problemos. Tai nėra savarankiškos ligos, bet kitų ligų padarinys.

Navikas ryklėje, stemplėje ar padidėję tarpuplaučio limfmazgiai mechaniškai trukdo nuryti maistą, t.y. Onkologinei ligai gydyti naudojami chemoterapiniai vaistai dažnai sukelia nepageidaujamų poveikių, tokių kaip pykinimas, vėmimas, apetito stoka, kurie sutrikdo ligonio mitybą. Neretai šie vaistai sukelia ir stiprų burnos bei ryklės gleivinės uždegimą ar net išopėjimą, kas sukelia skausmą ryjant maistą.

Tokių kūno sričių kaip pilvo, krūtinės ląstos organų spindulinė terapija gali būti apetito bei kūno svorio netekimo priežastis. Galvos ar kaklo srities, stemplės piktybinių navikų spindulinė terapija sukelia uždegiminę reakciją, kuri ypač sustiprėja gydymo pabaigoje. Tada pacientus dažnai vargina skausmas ryjant. Bet kokiu atveju - ar kai sergama išplitusia ir progresuojančia onkologine liga ir pacientą vargina pykinimas, vėmimas, valgymas sukelia skausmą, ar kai šie simptomai išsivysto kaip šalutinės gydymo reakcijos po chemoterapijos ar spindulinės terapijos - prarandamas apetitas.

Jei tai užtrunka ilgesnį laiką, prasideda organizmo išsekimas. Mažai valgydamas pacientas silpsta, netenka jėgų, jaučia bendrą silpnumą, nuovargį, mažėja poodinis riebalų sluoksnis, vėliau išnyksta raumenys. Dažnai pacientai sako: neturiu sveikatos, nenoriu nieko valgyti, nėra apetito, maistas be skonio, krenta kūno svoris, nuolat jaučiu silpnumą, nuovargį, nenoriu nieko daryti, visą laiką noriu tik gulėti. Tai ir yra išsekimo simptomai.

Esant vėžinei kacheksijai ar anoreksijai dėl nevisaverčio maitinimosi organizmas ne tik išsenka, susilpnėja visos jo gyvybinės funkcijos, bet prastėja kraujo rodikliai, vystosi anemija (mažakraujystė). Be to, esant išsekimui, prasčiau veikia priešvėžinis gydymas, jis blogiau toleruojamas. Susidaro užburtas ratas: chemoterapija, spindulinis ar chirurginis gydymas - būtinas gydant sergančiuosius onkologine liga, tačiau šie gydymo būdai gali sąlygoti apetito stoką ir išsekimą, kuris vėžio gydymą padaro mažiau veiksmingą.

Išsekusiems ligoniams dėl didelės rizikos kartais netgi neskiriama chemoterapija ar radioterapija, t.y. Mokslininkai nustatė, kad vėžio gydymo rezultatai daug geresni, kai paciento apetitas geras, o svoris normalus.

Psichologiniai aspektai

Kacheksija - tai ne tik fizinis, bet kartu ir psichologinis išsekimas. Psichologine paciento būklė turi didžiulės įtakos gydant anoreksiją ir kacheksiją. Kai žmogus sužino, kad serga onkologine liga, beveik visada pasireiškia mažesnio ar didesnio laipsnio depresija. Dalis pacientų sugeba nusiraminti, susitaikyti su likimu, išmokti gyventi su vėžio liga, bet daugumai prireikia medikamentinio gydymo.

Ką daryti?

Pacientas galėtų padėti sau tuo, kad "nenumotų ranka" į atsiradusius simptomus, o pirmiausia visgi kreiptųsi į gydytoją, kuris padės išsiaiškinti priežastis, kodėl dažnai silpna, nesinori valgyti ir panašiai. Nustačius, kas gali sąlygoti minėtų simptomų atsiradimą, būtina su gydytoju aptarti, kokių priemonių reikėtų imtis, kad simptomai išnyktų arba bent jau sumažėtų jų intensyvumas.

Jei po chemoterapijos ar spindulinės terapijos ligonis nuolat jaučia pykinimą, vemia, galima sureguliuoti mitybos režimą, dietą ar skirti vaistų, galinčių padėti įveikti šiuos nepageidaujamus vėžio gydymo sąlygotus reiškinius. Jei ligoniui diagnozuojama depresija, turi būti skiriami atitinkami medikamentai, gali prireikti specialisto, psichologo ar psichiatro, pagalbos. Jei minėti simptomai atsiranda dėl piktybinio naviko pragaištingo poveikio, būtina gydyti pačią ligą.

Jei maistui patekti į organizmą trukdo kliūtis virškinamajame trakte, reikia stengtis kuo skubiau pašalinti kliūtį pačiu prieinamiausiu būdu. Kiekvienu atveju reikia pasitarti su gydančiu gydytoju. Pašalinus priežastį, atsiranda apetitas, svoris pamažu didėja ir tampa normalus. Diskomfortas dėl silpnumo ar sulysimo sumažėja ar išnyksta.

Pasireiškus vėžinei anoreksijai ar kacheksijai gali būti skiriamas ir efektyvus medikamentinis gydymas, padedantis įveikti šias problemas.

Mitybos patarimai

• Vartokite neriebius sausus pieno miltelius, kiaušinių miltelius kepiniams.
• Įvairias sausas sriubas, pudingus skieskite pienu arba grietinėle, o ne vandeniu, papildomai pridėkite sausų pieno ar kiaušinio miltelių.
• Į košes, varškę, vyniotinius dėkite razinų, riešutų, datulių, abrikosų.
• Stenkitės, kad maisto kvapnumas, kvapų pobūdis, maisto paruošimo ir serviravimo būdas skatintų apetitą, sukeltų norą valgyti.
• Jei gaminamo maisto kvapai atrodo labai stiprūs, jus dirgina, paprašykite maistą gaminti kitų, stenkitės nebūti virtuvėje ir arti jos.
• Gerkite gėrimus, turinčius rūgšties - limonadus, apelsinų ar pomidorų sultis.
• Stenkitės valgyti kompanijoje, o ne vienas.
• Nuolat matomi maisto produktai gali sumažinti jūsų apetitą, todėl juos dėkite į šaldytuvą, spinteles. Indai, kuriuose laikomas maistas, turi būti nepermatomi, gerai uždaryti.
• Likus 30-50 min. iki valgymo, padarykite lengvą 10-15 min. mankštą, o jei jaučiatės pavargę, pailsėkite.
• Jei apetitas geras, pamėginkite iš ryto suvalgyti 1/3-1/2 visos dienos maisto normos.
• Jei jaučiate skausmus, 320-40 min.
• Sverkitės 1 kartą per savaitę. Jei pastebite, kad sulysote, drabužiai, kuriuos paprastai dėvite tapo per dideli, pasisverkite - svarbu žinoti, kiek svorio per tam tikrą laiką netekote. Jei svarstyklės rodo, kad per 6 mėn.

Mityba po stomos operacijos

Stoma vadinama chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė (išeinamoji anga). Operacijos metu plonoji ar storoji (priklausomai nuo ligos) žarna perkerpama, jos kraštai prisiūnami prie pilvo sienos paviršiaus taip, kad žarnos spindis atsivertų į išorę. Stoma reikalinga tada, kai natūralų tuštinimąsi sutrikdo žarnoje susidariusi kliūtis, pvz., navikas, arba kai yra pašalinta visa tiesioji žarna.

Per stomą išsiskiriantis žarnų turinys skiriasi priklausomai nuo to, kurios žarnos stoma atlikta. Ileostomos (plonosios žarnos stomos) turinys yra skystas, jame gausu fermentų.

• Tuoj po operacijos pacientui skiriama tik skysčiai, o būklei gerėjant - pustirštis švelnus maistas. Laipsniškai pereinama prie dietos, kurioje mažai skaidulinių medžiagų.
• Po 2-4 mėn., atsižvelgiant į savijautą, dieta laipsniškai papildoma naujais produktais, tarp jų ir skaidulingu maistu. Rekomenduojama kas tris dienas racioną papildyti vis nauju maisto produktu ir stebėti, kaip šis produktas toleruojamas. Esant netoleravimui (pajutus pilvo pūtimą, pykinimą, sunkumą ar kt.), šio produkto reiktų vengti. Pavyzdžiui, labai dažnas reiškinys yra pieno baltymo (laktozės) netoleravimas. Jei suvalgius pieno produktų pučia vidurius, kaupiasi dujos, viduriuojama, vadinasi, pieno reiktų atsisakyti. Paprastai dažniausiai netoleruojamas saldus pienas, o suvalgius rūgščių pieno produktų (jogurto, rūgusio pieno, varškės gaminių) jaučiamasi gerai, todėl šių produktų atsisakyti nereikia.
• Laikui bėgant tolerancija maistui gali keistis, todėl po kelių mėnesių rekomenduojama tą ar kitą produktą pabandyti vėl. Reikia turėti kantrybės atsirinkti mitybai tinkamus produktus - vieno recepto nėra, nes vieniems tinka vienoks, kitiems kitoks maistas.
• Maitintis rekomenduojama reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pvz., šešis kartus per dieną. Rekomenduojama, kad tarpai tarp valgymų būtų vienodi. Maitinimosi tvarkos nepatariama sutrikdyti, nes tai daro įtaką išmatų konsistencijai ir dujų susidarymui žarnyne. Po kelių mėnesių tvarkingo maitinimosi išmatų konsistencija sutirštėja, keičiasi jų kiekis ir tuštinimųsi skaičius.
• Valgyti patariama įvairų toleruojamą visų grupių maistą. Taip organizmas gaus būtinų maisto mežiagų, vitaminų, mineralų, pakankamai kalorijų. Trintos, pieniškos, skaidrios kruopų (manų, ryžių, grikių, avižinių), daržovių (morkų, bulvių, burokėlių ir kt.) sriubos. Kisieliai iš vaisių, uogų, saldžios uogų ir vaisių sultys, per pusę skiestos vandeniu.

---