Mityba sergant onkologine liga yra gaubiama daugybės mitų, kurie suklaidina ne vieną pacientą. Yra žinoma, kad tinkama mityba gali sumažinti vėžio išsivystymo riziką, ji taip pat yra labai svarbi gydymo proceso metu. Įvertinti mitybos būklę reikėtų patikėti dietologui. Žmonių mitybos poreikiai skiriasi, todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dietologu.

Mitybos Nepakankamumas ir Jo Poveikis

Mitybos nepakankamumas nustatomas net 8 iš 10 onkologinių ligonių, nes pats vėžys sutrikdo medžiagų - ypač baltymų ir riebalų apykaitą. Tuomet mityba sergant onkologine liga tampa itin sudėtinga. Onkologinės ligos gydymo metu padidėja ligonio energijos poreikiai, todėl gali išsivystyti mitybos nepakankamumas. Taip pat atsiranda įsisavinimo sutrikimai, pasireiškiantys viduriavimu, vėmimu, maisto medžiagų neįsisavinimu, kraujo netekimu, esant įvairioms uždegiminėms būklėms, vartojant kai kuriuos vaistus. Išsekusiems ligoniams dažniau kyla įvairių komplikacijų, jiems negalima skirti tinkamiausio gydymo, išsivysto mitybos nepakankamumas.

Mitybos nepakankamumu vadinamas energijos, baltymų ir (ar) kitų medžiagų trūkumas, kuris sukelia neigiamą poveikį audiniams, jų struktūrai, funkcijoms, gydymo efektyvumui bei ligos baigčiai. Mityba sergant onkologine liga gali sutrikti ne tik dėl fiziologinių priežasčių, kai sergančiam onkologine liga žmogui paprasčiausiai nėra apetito, jam sunku ryti ar yra sudėtinga valgyti dėl kamuojančių skausmų.

Vis dar pasitaiko pacientų, tikinčių mitais, kad vėžį įveiks badaudami arba valgydami tik tam tikrus, pavyzdžiui, termiškai neapdorotus produktus, atsisakydami svarbių organizmui medžiagų, ar tikėdami kitais, moksliniais tyrimais nepagrįstais teiginiais. Svorio netekimas ir suvalgomo maisto kiekio sumažėjimas (jei suvalgoma mažiau nei ¾ anksčiau suvalgomo kiekio per dieną) rodo, kad valgoma per mažai. Esant tokiai situacijai būtina galvoti apie tai, kaip padidinti kalorijų ir kitų maistinių medžiagų kiekį.

Pagrindiniai Mitybos Principai

„Onkologine liga sergančiam žmogui reikia visų maisto medžiagų, nes nepriklausomai nuo to, ar pacientas badaus, ar ne, greitai besidauginančios vėžio ląstelės vis tiek sunaudos tiek pat medžiagų savo augimui. Išsekimo atveju nebelieka reikalingų maisto medžiagų sveikosioms kūno ląstelėms. Onkologinių ligų gydymas sunkus ir ilgas, neretai užtrunkantis ne vieną mėnesį. Todėl visada sakome pacientams: pirmiausia turite valgyti!

Tinkama mityba padeda jaustis geriau, išlaikyti jėgas ir energiją, išvengti svorio mažėjimo ir išlaikyti maistinių medžiagų atsargas organizme, geriau toleruoti gydymą (bus mažiau šalutinių poveikių). Liga ir jos gydymas daro įtaką apetitui, taip pat tam, kaip organizmas reaguoja į maistą. Vėžiu sergančių žmonių medžiagų apykaita pakinta, todėl organizmui reikia gerokai daugiau baltymų nei sveikam žmogui.

Europos ir JAV enterinės ir parenterinės mitybos draugijos (ESPEN ir ASPEN), kurios remiasi tik mokslinių tyrimų rezultatais, skelbia, kad viena pirmųjų ir svarbiausių rekomendacijų sergant onkologine liga yra nesilaikyti jokių ribojančių dietų. Gydytojos dietologės Auksės Gečionienės teigimu, onkologiniams pacientams labai svarbu nenumesti svorio, nes kiekvienas prarastas kilogramas mažina raumenų masę, o onkologiniams ligoniams labai svarbu ją išsaugoti.

Reikia žinoti, kad raumenys lemia ne tik rankų ar kojų stiprumą. Vienas stipriausių žmogaus raumenų yra širdis, kuri nenuilstamai varinėja kraują ir taip aprūpina visą organizmą deguonimi ir būtinomis medžiagomis. Raumenys dalyvauja kvėpavimo, virškinimo procese. Todėl, kai dėl ligos nyksta raumenys, jie nyksta visame organizme. Ir tai vyksta lygiagrečiai: sergančiam asmeniui tampa sunku judėti, nes nyksta rankų ir kojų raumenys. Kartu vystosi širdies pažaida, didėja širdies nepakankamumo rizika, sunkėja kvėpavimas, atsiranda virškinimo sutrikimų, nes atitinkamai silpnėja širdies, kvėpavimo, žarnyno raumenys.

Todėl onkologiniam ligoniui būtina valgyti, ypač aktyvaus gydymo, atsigavimo metu, kad tik nebūtų prarastas nė vienas kilogramas. „Kiekvieno kilogramo praradimas, nepriklausomai nuo kitų veiksnių, trumpina išgyvenamumą. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad gerklės vėžio atveju ši tikimybė skyrėsi net 11 kartų: pacientų, kurie nenumetė nė kilogramo, vidutinis išgyvenamumas buvo 79 mėn., o per 3 mėn. netekusių 5-7 kg - tik 7 mėn.“, - teigia gydytoja A.Gečionienė.

Pagrindinės Maistinės Medžiagos

Onkologiniams ligoniams reikia visų maistinių medžiagų - baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mikroelementų. Labai svarbu kasdien gauti pakankamą baltymų kiekį, kuris padeda išlaikyti raumeninį audinį. Pagrindiniai jo šaltiniai - mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, riešutai, ankštinės daržovės.

• Baltymai: Baltymai yra būtini kūno audiniams atsistatyti (po operacijos, chemoterapijos, radioterapijos), žaizdoms gyti ir kovojant su infekcijomis. Jei baltymų negauname su maistu, organizmas reikiamą baltymų kiekį pasiima naikindamas raumenis. Taigi, jėga prarandama, ir prireiks gerokai daugiau laiko atsigauti po ligos. Kaip minėta, žmonėms, kurie serga vėžiu, reikia daugiau baltymų nei įprastai.
• Riebalai: Riebalai svarbūs mitybai. Kūno riebalai naudojami kaip energijos šaltinis. Yra įvairių rūšių riebalų, kai kurie riebalai naudingesni nei kiti.
• Angliavandeniai: Angliavandeniai yra pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Žmogui svarbu gauti tiek angliavandenių, tiek riebalų. Energija reikalinga kasdieninei organų veiklai ir darbui, taip pat tam, kad baltymai galėtų atlikti savo funkcijas organizme - užtikrintų efektyvią imuninės sistemos veiklą ir geresnį žaizdų gijimą. Geriausi angliavandenių šaltiniai yra vaisiai, grūdų produktai (viso grūdo duona, viso grūdo makaronai, avižiniai dribsniai, grikiai ir kt.). Šie produktai turi daug maistinių skaidulų ir B grupės vitaminų.

Maistinių skaidulų organizmas iki galo nesuvirškina. Maistinės skaidulos reguliuoja virškinimo trakto veiklą - sumažina viduriavimo ar vidurių užkietėjimo riziką. Žmogaus organizmui reikia optimalaus vandens kiekio, kad būtų užtikrinta tinkama mineralų, reikalingų normaliam organizmo funkcionavimui, pusiausvyra. Per dieną reikia išgerti maždaug aštuonias dešimt stiklinių vandens (mažiau tomis dienomis, kai į veną lašinami skysčiai). Kūnui reikalingi vitaminai. Dauguma vitaminų yra maisto produktuose.

Rekomenduojami Produktai

Dietologė pabrėžia, kad sergant vėžiu naudingi tie produktai, kurie mažina uždegimą ir didina apetitą. Uždegimą mažina įvairūs natūraliai užauginti vaisiai, daržovės. Taip pat omega-3 riebalų rūgštys, kurių yra šaltųjų jūrų žuvyse (lašiša, silkė, sardinės, tunas ir ančiuviai).

• Česnakas: Pasirodo, jog daugelio nemėgstamas česnakas skatina naturalią vėžinių ląstelių žūtį, gerina imuninę sistemą. Vis dėlto derėtų prisiminti, kad per didelis suvartotas kiekis gali sudirginti virškinamąjį traktą, taip pat gali skatinti kraujavimą.
• Imbieras: Kitas patvirtintas „antivėžinis“ preparatas - imbieras, kuris mažina pykinimą, gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą.
• Brokoliniai kopūstai: Brokoliniai kopūstai naudingi dėl juose esančio didelio kiekio kalcio, kalio, vitamino A, C, E, fosforo, natrio, geležies.

Vengtini Produktai

Onkologiniams ligoniams reikėtų vengti transriebalų, t.y. margarino ir kitų sukietintų aliejų. Jų yra įvairiuose miltiniuose gaminiuose, pyraguose, sausainiuose, kurie gaminami pramoniniu būdu. Taip pat įvairių rūkytų, neaišku kokiame tirpale mirkytų, pvz., dūmo skonio, ir pan. gaminių.

Onkologiniam ligoniui reikėtų rinktis natūralesnį maistą, sezonines daržoves ir vaisius. Mėsą geriau išvirti ar iškepti orkaitėje ir dėti ant sumuštinio vietoje dešros. Vengti pyragaičių, sausainių, kurie galioja metus. Geriau pačiam išsikepti pyragą.

Gydytojai pataria atsargiai valgyti tamsiai žalios spalvos daržoves. Vengti derėtų „blogųjų“ angliavandenių - cukraus, krakmolo. Reiktų riboti druską ir nepamiršti, jog jos yra visuose rūkytuose, konservuotuose, raugintuose produktuose.

Mitybos Papildai

Jei ši būklė trunka ilgai (kelias savaites), turite papildomai vartoti specialios medicininės paskirties maistą, skirtą vėžiu sergantiems pacientams (pvz., Nutridrink Protein). Šie maisto produktai padeda užkirsti kelią mitybos nepakankamumui. Natūraliuose augalinės kilmės produktuose yra daug vertingų maistinių medžiagų, turinčių įrodytą apsauginį poveikį organizmui.

Gydytoja A.Gečionienė pažymi, kad onkologiniams ligoniams itin naudingi augaliniai polifenoliai. Todėl patariama jų vartoti papildomai. Atliktų farmakokinetinių tyrimų rezultatai įrodo, jog naujos technologijos leidžia užtikrinti, kad, vartojant skystus polifenolius, jų pasisavinimą galima padidinti iki 6, o, kai kurių tyrimų duomenimis, net ir dešimtimis kartų.

Praktiniai Patarimai

• Valgykite dažnai ir mažomis porcijomis: Rekomenduojama valgyti 5-6 kartus į dieną, mažomis porcijomis.
• Turėkite maisto su savimi: Išvykus iš namų ilgesniam laikui, pravartu su savimi turėti maisto, jokiu būdu negalima visą dieną badauti.
• Gerkite daug skysčių: Sergančiajam reikia gerti daug skysčių, tarp jų ir kaloringų skysčių.
• Pasitarkite su specialistais: Žmonių mitybos poreikiai skiriasi, todėl svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dietologu.

Enterinis ir Parenterinis Maitinimas

Enteriniu vadinamas toks maitinimo būdas, kai organizmui reikalingos maisto medžiagos patenka į virškinimo traktą per burną (vartojant specialios paskirties maistinius gėrimus) ar per zondą, stomą lašinant specializuotus enterinius mišinius. Enterinis maitinimas turi būti taikomas visuomet, kai veikia žarnynas. Jei per žarnyną maitinimas neįmanomas - pradedamas parenterinis (per veną) maitinimas.

Mitybos Įvertinimas ir Rekomendacijos

Olandų mitybos srities mokslininkė prof. Schueren pristatė greitai pasirodysiančias onkologinio paciento gydymo rekomendacijas, kuriose šalia standartinio priešvėžinio gydymo, psichologinės ir fizinės intervencijos, nemažai dėmesio bus skiriama ir mitybai.

Europos Onkologinio Paciento Mitybos Rekomendacijos teigia, kad vėžiu sergantis pacientas per parą turi gauti 25-30 kcal/kg kūno svorio ir 1,5 g baltymų/kg kūno svorio. Jei negalima reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinti įprasta dieta, turi būti kuo greičiau taikoma mitybos terapija. Pirmiausiai pacientui pridedamas enterinis maitinimas.

Konferencijoje omega-3 riebiųjų rūgščių (EPA) nauda vėžiu sergančio paciento mityboje buvo įrodyta dideliu skaičiumi klinikinių tyrimų. Rinkitės maistą gausų polinesočiųjų omega-3 riebiųjų rūgščių.

Mitybos Nepakankamumo Paplitimas

Labiausiai neraminantis faktas - mitybos nepakankamumo paplitimas tarp vėžiu sergančių pacientų. Garsus italų gydytojas onkologas, mokslininkas ir tyrinėtojas prof. Muscaritoli, pristatė studiją, kurioje buvo stebimi apie 2000 onkologine liga sergančių pacientų. Sudėjus visus 2000 pirmą kartą vėžio diagnozę išgirdusius pacientus, net 51%, t.y. pusė visų pacientų jau turėjo mitybos sutrikimus pirmo vizito pas onkologus metu. Pacientai kaip pagrindinę priežastį įvardino mažesnį suvalgomo maisto kiekį ir pablogėjusį apetitą.

Prasidėjęs onkologinis procesas žmogaus organizme jau pats savaime sutrikdo medžiagų, ypač baltymų ir riebalų, apykaitą. Dėl paties vėžio išskiriamų faktorių greitėja baltymų ir riebalų skaidymas, gali sutrikti ir angliavandenių įsisavinimas. Labiausiai nukenčia galvos ir kaklo, žarnyno ir plaučių onkologinėmis ligomis sergantys pacientai, kurie netenka itin daug - 20-30 kg svorio.

Kūno Masės Indekso Įtaka Išgyvenamumui

Svorio pokyčio įtaka išgyvenamumui buvo vertinama pagal (Martin L et al JCO 2015) tyrimą, kuris buvo atliktas su įvairių sričių ir stadijų vėžiu sergančiais pacientais. Išvada aiški: kuo mažesnį kūno masės indeksą turi onkologinis pacientas ir kuo daugiau netenka svorio - tuo trumpiau išgyvena.

Pavyzdžiui, galvos ar kaklo vėžiu sergantis ir nedidelį viršsvorį turintis pacientas (kūno masės indeksas (KMI) 25-28 kg/m2), išlaikęs įprastą kūno masę vidutiniškai išgyvena 77,9 mėn. (nepriklausomai nuo stadijos, lyties ar amžiaus). Bet jei KMI - 20 ir netenkama apie 15% kūno masės (11-15 kg), tai išgyvenamumas yra tik 6,1 mėn.

Mitybos Rekomendacijos Pacientams su Stoma

Stoma vadinama chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė (išeinamoji anga). Operacijos metu plonoji ar storoji (priklausomai nuo ligos) žarna perkerpama, jos kraštai prisiūnami prie pilvo sienos paviršiaus taip, kad žarnos spindis atsivertų į išorę. Stoma reikalinga tada, kai natūralų tuštinimąsi sutrikdo žarnoje susidariusi kliūtis, pvz., navikas, arba kai yra pašalinta visa tiesioji žarna.

• Tuoj po operacijos pacientui skiriama tik skysčiai, o būklei gerėjant - pustirštis švelnus maistas. Laipsniškai pereinama prie dietos, kurioje mažai skaidulinių medžiagų.
• Po 2-4 mėn., atsižvelgiant į savijautą, dieta laipsniškai papildoma naujais produktais, tarp jų ir skaidulingu maistu. Rekomenduojama kas tris dienas racioną papildyti vis nauju maisto produktu ir stebėti, kaip šis produktas toleruojamas. Esant netoleravimui (pajutus pilvo pūtimą, pykinimą, sunkumą ar kt.), šio produkto reiktų vengti.
• Laikui bėgant tolerancija maistui gali keistis, todėl po kelių mėnesių rekomenduojama tą ar kitą produktą pabandyti vėl. Reikia turėti kantrybės atsirinkti mitybai tinkamus produktus - vieno recepto nėra, nes vieniems tinka vienoks, kitiems kitoks maistas.
• Maitintis rekomenduojama reguliariai, mažesnėmis porcijomis, bet dažniau, pvz., šešis kartus per dieną. Rekomenduojama, kad tarpai tarp valgymų būtų vienodi.
• Valgyti patariama įvairų toleruojamą visų grupių maistą. Taip organizmas gaus būtinų maisto mežiagų, vitaminų, mineralų, pakankamai kalorijų.

Visa tinklalapyje esanti informacija skelbiama informaciniais tikslais. Sprendimus dėl klinikinės mitybos taikymo ir vykdymo priima gydantis gydytojas.

---