pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Kraujo donorystės rekomendacijos: pasiruošimas ir priežiūra po procedūros

Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimą, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva kasmet birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena.

PSO duomenimis, kraujo perpylimas kasmet padeda išgelbėti gyvybę milijonams žmonių. Jis taip pat pagerina sunkiomis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir prailgina jų gyvenimo trukmę. Be kraujo perpylimo būtų neįmanoma atlikti daugybės sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų.

Ypač jis svarbus ligoniams po sunkių traumų, nudegimų, neretai jo prireikia gimdyvėms. Nacionalinio kraujo centro duomenimis, Lietuvoje kasdien kraujo perpylimo prireikia keliems šimtams žmonių.

Kas gali būti kraujo donoru?

Pasak specialistės, kraujo donorais gali būti 18-65 metų amžiaus asmenys. Nuolatiniai kraujo donorai, kurių sveikata nepriekaištinga, turėdami donorystės įstaigos gydytojo išduotą leidimą, gali donuoti ir sulaukę 65 metų amžiaus. Donoro svoris turi būti ne mažesnis nei 50 kg. Taip pat svarbus tinkamas arterinis kraujo spaudimas, pulsas ir hemoglobino lygis donoro kraujyje - vyrams jis turi būti ne mažesnis nei 135 g/l, moterims - ne mažesnis nei 125 g/l.

Kalbant apie apribojimus, specialistė sako, kad kraujo donorais negali būti asmenys, sirgę ar sergantys sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga, insulinu gydomu cukriniu diabetu, piktybinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV, taip pat vartojantys intraveninius narkotikus ar anabolinius steroidus. Po operacijos, danties implantacijos, endoskopinio tyrimo, tatuiravimo, auskarų vėrimo donorystė turi būti atidėta 4, po gimdymo arba nėštumo nutraukimo - 6 mėnesiams. Jei sirgote peršalimo ligomis, pūsleline (herpes), karščiavote, donuoti galima ne anksčiau, nei praėjus 2 savaitėms nuo visiško pasveikimo.

Pasiruošimas kraujo donorystei

Atvykęs donuoti žmogus turi būti pailsėjęs, pavalgęs, prieš ir po procedūros rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių. Pirmiausia kraujo donoras privalo būti pailsėjęs ir pavalgęs. Patariama dar dieną prieš duodant kraujo nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir gerti daugiau nei įprasta skysčių - mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Geriausiai tinka negazuoti gėrimai. Svarbu ir tai, kad bent porą valandų prieš kraujo davimą nereikėtų rūkyti, tą dieną nevartoti alkoholio“, - patarė D. Gutauskas.

Prieš donaciją pavalgyti svarbu „Kalbant apie kraujo donorystę, kai yra aukojama kraujo, siekiant padėti mūsų šalies gydymo įstaigose sveikstantiems pacientams, norėčiau atkreipti dėmesį, kad prieš donaciją visuomet būtina gerai pavalgyti. Nevalgius nerekomenduojama duoti kraujo, saugant savo sveikatą, nes tai sukelia silpnumą.

Ką valgyti prieš kraujo donorystę?

  • Ateiti sočiai bei sveikai pavalgius.
  • Geriausia tinka maistas, kupinas geležies ir vitamino C: šviežios daržovės, pavyzdžiui tamsiai žalios lapinės daržovės ar kopūstai, kuriuose yra ir geležies ir vitamino C.
  • Puikiai tinka pupelės, grikiai ir lengvai pasisavinamos trivalentės geležies turinti raudona mėsa.
  • Donorystės dieną vengti pieno produktų, kavos bei stiprios juodos ir žalios arbatos, kurios blogina geležies pasisavinimą.
  • Vengti nesveiko riebaus ar ypatingai aštraus maisto prieš donorystę, nes jis gali pakoreguoti tam tikrus kraujo tyrimų rodiklius.
  • Jokio alkoholio pusantros paros iki kraujo davimo. Kenkia net ir maži kiekiai.
  • Prieš ateinant išgerti 0,5 litro vandens, šlapimas turi būti švelniai gelsvos spalvos.

Kraujo davimo procesas

Kraujo davimo procedūra trunka apie 10-15 minučių. Vienos donacijos metu paimama 450 ml kraujo (ir papildomai 20 ml kraujo tyrimams - žr. „Mūsų organizme cirkuliuoja apie 5 litrus kraujo, tad donorystės metu paimami 450 ml nepadaro jokios žalos jį donuojančiam žmogui.

E. Simaškienė taip pat pabrėžia, kad kraujo donavimas yra visiškai saugi procedūra. Iš vieno žmogaus donuoto kraujo pagaminami net trys produktai (eritrocitų ir trombocitų masės, plazma), tad vieną kartą davus kraujo, galima padėti trims žmonėms! Todėl, davus kraujo, daugelį aplanko teigiamos emocijos dėl prasmingo darbo atlikimo.

Patarimai po kraujo donorystės

Kraujo davus donoras turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių. Labai retai dėl jaudulio, adatos dūrio baimės, nepailsėjus ar nepavalgius, prieš procedūrą, kraujo davimo metu ar po procedūros gali svaigti galva, išpilti prakaitas ar pasidaryti silpna. Jei pajutote nors vieną iš šių simptomų, nedelsdami pasakykite tai kraujo centro specialistams. Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo.

Ką valgyti po kraujo donorystės?

  • Dažnai davus kraujo įteikiama vandens bei lengvas užkandis, bet geriausia jau su savimi jų turėti.
  • Puikiai tiks saldūs vaisiai, kurie turi savyje ir lengvai pasisavinamų skysčių ir gliukozės, kurios jums po procedūros tikrai reikės.
  • Tinka ir kokybiškai džiovinti vaisiai, pavyzdžiui, razinos.
  • Šlapimo spalva turi būti švelniai gelsva.
  • Daug kur iki vakaro rekomenduojama išgerti papildomas keturias stiklines vandens. Faktinis reikalingas skysčių kiekis priklauso ir nuo to, ką valgysite likusią dieną, jūsų kūno masės ar aplinkos temperatūros. Taigi šviesi šlapimo spalva - svarbiausias rodiklis.
  • Sočiai pavalgykite, rinkitės panašų maistą, kaip ir prieš duodant kraują. Jei valgėte mėsos, tai rinkitės ankštinius ir būtinai šviežių daržovių.
  • Kraujo donorystės dieną intensyviai nesportuokite.

Davus kraujo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas, jo negalima drėkinti.

Kraujo donorystės nauda

Kraujo davimas teigiamai veikia ne tik mūsų emocinę savijautą. Jis suaktyvina kraujotaką, skatina kraujo ląstelių ir organizmo audinių regeneraciją. Tyrimais įrodyta, jog reguliariai donuojantys žmonės linkę mažiau sirgti piktybinėmis ligomis, arterinėmis hipertenzijomis.

Gydytoja primena, kad donuojantys turėtų stebėti laiką tarp donacijų, pagal donoro individualią būklę. Turėtų būti stebimos geležies atsargos, monitoruojamas feritinas.

Vis dar abejojantiems, bijantiems ar nedrįstantiems tapti kraujo donorais, hematologė E. Simaškienė sako, kad šiuo atveju labai svarbi kiekvieno mūsų motyvacija ir psichologinis nusiteikimas. „Žmogaus kraujas yra unikalus. Jis negali būti pagaminamas, jo neįmanoma susintetinti cheminiais ar kitais būdais, jis gaunamas tik iš donuojančių žmonių, todėl donacija tiesiogiai gelbėja gyvybes.