Paprastasis krapas (Anethum graveolens) - tai iki 1.2 metro aukščio vienametis arba dvimetis žolinis augalas. Lietuvoje auginamas kaip prieskoninis augalas, tačiau vertinama ir krapų nauda sveikatai.
Krapų Sudėtis ir Savybės
Krapų žolėje kaupiasi eterinis aliejus, vitaminai (C, B1, B2, folio r.). Vaisiuose taip pat randama eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų (kalcio, geležies, fosforo, kalio), flavaoidų, organinių rūgščių. Visose augalo dalyse yra eterinio aliejaus. Šie eteriniai aliejai yra lakūs, verdant išgaruoja, todėl krapus reikia dėti į baigiamą ruošti ar jau paruoštą maistą.
Daugiau šio aliejaus turi krapo sėklos, nei pati žolė. Sėklose taip pat yra riebiojo aliejaus, azotinių ir neazotinių medžiagų, cukraus, ląstelienos, provitamino A. Lapuose yra vitamino C, provitamino A ir flavonoidų. Ir lapuose, ir sėklose yra vitaminų B1, B2, PP, karotino, mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, nikelio, stroncio ir įvairių biologiškai aktyvių medžiagų.
Krapų Nauda Sveikatai
Krapų preparatai plečia kraujagysles, mažina kraujospūdį, veikia priešuždegimiškai, antiseptiškai, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina virškinimą, žadina apetitą, skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina atsikosėjimą. Krapų nauda virškinimui pastebima vos po kelių dienų vartojimo. Dėl eterinių aliejų, skaidulų ir bioaktyvių medžiagų, krapai skatina tulžies ir virškinimo sulčių išsiskyrimą.
Krapų sėklų arbata skatina dujų ir tulžies išsiskyrimą. Valgomasis šaukštas sėklų užpilamas stikline verdančio vandens.
Vaisių nuoviras tinka esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, segant inkstų ir šlapimtakių ligomis. Krapų vaisiai (lot. Jie turi atsikosėjimą lengvinančių savybių, pagerina laktaciją, ramina centrinę nervų sistemą, vartojami esant nemigai, aukštam kraujospūdžiui, kvėpavimo takų, kepenų ir šlapimtakių ligoms. Krapų preparatais gydoma hipertoninė liga, mažinamas arterinis kraujo spaudimas, išplečiamos kraujagyslės, pagyvinama širdies veikla, skatinamas šlapimo išskyrimas.
Krapai, dar žinomi kaip Anethum graveolens, yra populiarus žalumynas, kuris ne tik praturtina patiekalų skonį, bet ir turi daugybę sveikatą gerinančių savybių. Jie yra turtingi vitaminu C, kuris yra stiprus antioksidantas ir padeda stiprinti imuninę sistemą bei kovoti su laisvaisiais radikalais.
Krapų skaidulų turinys yra naudingas virškinimo sistemai. Jie padeda reguliuoti žarnyno veiklą ir gali prisidėti prie ilgesnio sotumo jausmo, kas yra ypač naudinga tiems, kurie stengiasi kontroliuoti savo svorį. Krapai taip pat yra puikus kalio šaltinis, kuris yra svarbus elektrolitų pusiausvyrai palaikyti ir padeda reguliuoti kraujo spaudimą bei širdies ritmą.
Be to, krapai turi diuretinių savybių. Tai reiškia, kad jie gali padėti pašalinti perteklinius skysčius iš organizmo, kurie gali sukelti patinimus ir padidinti inkstų veiklą. Krapuose esančios eterinės aliejus, ypač karvonas, yra žinomi dėl savo raminančių ir atpalaiduojančių savybių. Jie gali padėti mažinti virškinimo sutrikimus, tokius kaip pilvo pūtimas, dujų susidarymas ir skrandžio spazmai.
Krapai taip pat yra naudojami tradicinėje medicinoje kaip natūralus būdas gydyti įvairias sveikatos problemas. Jie gali padėti mažinti menstruacinius skausmus, skatinti pieno gamybą maitinančioms motinoms ir netgi mažinti uždegiminius procesus organizme.
Krapų Vartojimas
Krapai dažniausiai naudojami kaip prieskonis ar dekoracija įvairiems patiekalams. Jie tinka prie žuvies, sriubų, padažų, salotų, omletų ir kitų patiekalų.
Krapai yra lengvai auginami ir gali būti pasodinti tiek sode, tiek namuose ant palangės. Jų švieži lapai ir stiebai yra naudojami salotoms, sriuboms, padažams ir marinatams praturtinti, o sėklos - kaip stipresnio skonio prieskonis.
Švieži krapai - paprasta, prieinama, bet itin galinga priemonė sveikatai stiprinti. Krapai ne tik skonis - tai lengvas žalias akcentas kasdieniame maiste, kuris tuo pačiu stiprina organizmą.
Viena paprasta technika: pabandykite įmaišyti šviežių, smulkintų krapų į virtą ryžių košę arba avižinius dribsnius. Jeigu mėgstate sriubas ar bulvių košes, tiesiog paskaninkite jas šlakeliu krapų nuoviro arba įdėkite šviežių lapelių prieš pat pabaigą. Rytą pradėti galima stikline vandens su šaukšteliu krapų sėklų nuoviro.
Krapų vanduo - natūrali ir laiko patikrinta priemonė kūdikių ir mažų vaikų virškinimui. Užpilkite sėklas vandeniu, leiskite prisitraukti apie 30 minučių. Perkoškite ir atvėsinkite. Kūdikiams galima duoti po 1 arbatinį šaukštelį kelis kartus per dieną (tik pasitarus su gydytoju).
Atsargumo Priemonės
Krapai - natūralūs ir naudingi, bet kaip ir bet kuris gydomasis augalas jie turi būti vartojami atsargiai. Jei vartojate vaistus kraujo krešėjimui, sergate žema kraujospūdžiu arba turite inkstų problemų, krapų sėklų nuovirą vertėtų pradėti nuo mažų dozių arba pasikonsultavus su gydytoju. Nėštumo ir žindymo metu krapų vaistinius preparatus naudoti reikia atsargiai. Naudinga prieš tai pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei naudojate krapų aliejų, nuovirą ar antpilą didesnėmis dozėmis.
Kai kurie žmonės gali būti alergiški krapams, ypač jei jie turi alergiją kitoms Apiaceae (salierinių) šeimos augalams, tokiems kaip morkos, petražolės ar kalendra. Krapai turi lengvą diuretikų poveikį, todėl gali padidinti šlapinimąsi.
Svarbu paminėti, kad šie šalutiniai poveikiai pasitaiko retai ir daugumai žmonių krapų vartojimas yra visiškai saugus.
Krapų Veislės
Krapų veislės viena nuo kitos stipriai vizualiai nesiskiria. Nėra didelio eterinių aliejų kiekio žaliojoje masėje skirtumo. Tačiau veislės gali skirtis pagal augimo bei stiebų formavimo laiką, o tanuo to priklauso lapelių derlius ir jų skynimo laikotarpis. Ankstyvos veislės naudojamos auginti šiltnamiuose ir sėkloms, kurios yra labai paklausios prieskonių pramonėje. Vėlyvos veislės suformuoja daugiau žalių lapų su didesne jų mase nei ankstyvosios veislės.
Šiuo metu rinkoje yra ir krūminių krapų veislių, kurie labai ilgai neformuoja stiebų. Esminė sąlyga šioms veislėms, kad nefomuotų stiebų - pakankamas drėgmės kiekis ir plotas. Atstumai tarp eilių turi būti ne mažesnii kaip 15 centimetrų, tarp augalų - 15 centimetrų.
Arbatos, padedančios mažinti kraujo spaudimą
Pripažįstama, kad arbata mažina kraujospūdį, visų pirma dėl unikalios sveikų junginių sudėties. Arbatos kraujospūdį mažinančių savybių raktas - gausus flavonoidų, antioksidantų, kurie, kaip žinoma, gerina širdies sveikatą, kiekis.
- Žalioji arbata: Žaliojoje arbatoje yra flavonoidų, kurie padeda palaikyti sveiką širdį. Dietologai rekomenduoja per dieną suvartoti bent 400 miligramų flavonoidų. Manoma, kad žaliosios arbatos įtraukimas į savo mitybą mažina hipertenzijos riziką ir padeda valdyti stresą, kuris yra pagrindinis aukšto kraujospūdžio veiksnys.
- Hibiscus arbata: Hibiske esantys antocianinai ir kiti antioksidantai gali sumažinti kraujospūdį beveik tiek pat, kiek kai kurie vaistai.
- Ramunėlių arbata: Ramunėlių arbata žinoma tuo, kad padeda žmonėms atsipalaiduoti, tačiau jos gėrimas taip pat padeda sumažinti cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, sumažina arterijų susiaurėjimo, kuris gali sukelti aukštą kraujospūdį, riziką.
- Juodoji arbata: Tyrimai rodo, kad juodoji arbata gali padėti sumažinti kraujospūdį, be to, ji gali turėti savybių, padedančių apsaugoti širdį.
- Oolong arbata: Joje gausu antioksidantų, kurie veiksmingai mažina aukštą kraujospūdį. Ši arbatos rūšis yra kažkas tarp žaliosios ir juodosios arbatos, todėl jos nauda sveikatai yra panaši.