Korėjiečių virtuvė - viena iš turtingiausių ir įdomiausių pasaulyje. Mėnesius gyvendamas Korėjoje vis atrasdavau ir atrasdavau naujų patiekalų. Košės (čok), troškiniai (čigė), blynai (čeon), sriubos (guksu), “sušiai” (kimbap) ir t.t.

Korėjietiško valgymo tradicijos

Visų pirma, Korėjoje skiriasi ne tik patiekalai, tačiau ir jų patiekimo tradicijos. Korėjiečių restoranuose užsakęs pagrindinį pateikalą kartu gauni ir visą eilę mažų garnyro lėkštučių (įvairios salotos, dumbliai, grybai ir kt., bendrai vadinami bančan), ryžių (jei jie nėra patiekalo sudėtinė dalis), o taip pat - sriubos. Iš patirties sakau - dažnai kuris nors garnyras ir būna pati skaniausia pietų ar vakarienės dalis: net jei su patiekalu nepataikysite, nusivylę neliksite. Mat garnyrų būna labai įvairių: aštrių, rūgščių, švelnių.

Netgi su vakarietišku maistu - pica ar burgeriais - atnešami “vakarietiški bančanai”, kaip juos įsivaizduoja korėjiečiai: marinuoti agurkai ar jalapenai. Klasikinis korėjietiškas valgymas, beje, - tik ryžiai ir bančanai. Garnyrų taupyti tikrai nereikia: pasibaigus bet kuriai lėkštelių, ji bus papildyta nemokamai (arba, pigesniuose restoranuose, pats galėsi nueiti prie bančanų bufeto pasipildyti). Bent jau pačioje Korėjoje - prastesni korėjiečių restoranai už Korėjos ribų šitos tradicijos atsisakė, taigi, prieš valgydami pasiklauskite. Nuo to, kiek rūšių bančanų atnešama, priklauso restorano lygis.

“Eiliniuose”, kur eini pigių pietų, paprastai duoda trijų rūšių bančanus (nors mažame miestelyje yra tekę gauti ir tik vieną bančano lėkštelę). Geresniuose - šešis, dar geresniuose - devynis. Į tokį, kur duoda dvylika, eiti neteko. Kai bančanų daug ir jie neribotai pildomi, teoriškai galima nuo jų ir pavalgyti. Dėl to kai kuriuose restoranuose yra nustatytas ribojimas, kad kiekvienas klientas privalo užsakyti bent po vieną patiekalą - šitaip išvengiama piktnaudžiavimo, kad, tarkime, trys klientai teužsako vieną patiekalą, bet realiai pavalgo visi, nes vis pildo ir pildo bančanų lėkšteles.

Beje, tradiciniuose Pietų Korėjos restoranuose, nors tiekiamas alkoholis, gaivieji gėrimai, kava, arbata - reti. Jei nenorima gerti alkoholio, paprastai užsigeriama paprastu vandeniu, kurio galima įsipilti nemokamai ir neribotai iš specialių aparatų ar iš didelių indų ant stalų (arba, geresniuose restoranuose, įpila ir atneša padavėjai). Tiesa, būna restoranų, kur alkoholį užsakyti privaloma - buvau iš vieno tokio išprašytas (jie pažymėti atitinkamai, pvz.

Pietų Korėjoje restoranai yra nedideli, paprastai kiekvienas yra šeimos verslas. Kai kurie išvis - labiau kioskai gatvėse. Daugelio jų meniu - labai trumpas: pvz. viename restorane tiekiama tik žuvis (kokie 5-10 patiekalų iš jos), kitame - tik košės, trečiame - “korėjietiška kiniška virtuvė”. Todėl jau prieš sėsdamas turite pasidomėti, kokie ten patiekalai ir, jei norite ko nors kito - tiesiog eiti kitur. Yra netgi ištisi tam tikro maisto rajonai - visame rajone beveik vienodi restoranai, tad kartais net rajoną vakarienei tenka rinktis pagal tai, ką valgysi.

Korėjiečiai valgo pagaliukais, bet sriubai duoda šaukštą. Dažnai įrankiai būna stalo stalčiuje ir juos išsiimi pats. Už Korėjos ribų korėjiečių restoranai paprastai siūlo daug platesnį meniu, “padengiantį” visą virtuvę. Vakaruose ir Lietuvoje daug ir bendrų “Azijos restoranų”, kuriuose kai kurie patiekalai neva korėjietiški - bet iš tikro dažniausiai ten korėjietiški nebent pavieniai ingredientai. Pačioje Korėjoje irgi yra tokių “plataus pobūdžio” restoranų, pvz.

Dažnas užsakymo būdas - “vienkartiniai meniu”. Lapeliai, kuriuose surašyti visi patiekalai ir duodamas tušinukas, kad pažymėtum tuos, kuriuos nori užsakyti, bei atiduotum tą meniu padavėjai. Pietų Korėjoje visi tokie meniu korėjietiški; aš išmokau korėjiečių raštą, bet nemokant galima paprašyti padavėjo. Korėjietiškų patiekalų pavadinimus gana paprasta suprasti (jei bent kažkiek išmoksti korėjietiškai), nes paprastai jie yra tiesiog paeiliui išvardinti ingredientai ar paruošimo būdai. Tai yra, tarkime, jei pavadinimas baigiasi “bap” - bus su ryžiais, jei “čeon” - keptas ant keptuvės, “guksu” - sriuba ir pan. “kimčikimbap” bus kimbapas su kimči, “čidžukimbap” - kimbapas su sūriu, o “kimčičidžukimbap” - kimbapas su sūriu ir kimči. Na o pats žodis “kimbap” tai ne kas kita kaip “kim” (dumblis) ir “bap” (ryžiai) - du būtini šio sušius primenančio patiekalo ingredientai.

Įrankiai dažnai pasiimami iš stalo šono, kur yra specialus stalčius. Įrankiai - tai šaukštas (sriubai, ryžiams) ir metaliniai pagaliukai (kitkam). Taip pat kartais žirklės - jos yra vietoje peilio, jomis karpomi blynai, makaronai, mėsa.

Populiarūs korėjietiški patiekalai

Kimči

Aštrūs rauginti kopūstai (ar kitos panašiai raugintos daržovės), kuriuos korėjiečiai tiek valgo vienus su ryžiais, tiek kaip garnyrą, tiek naudoja kaip žaliavą begalei patiekalų (korėjiečių restorano meniu tiesiog kimči nerasite, tačiau jis įeis į daugybės patiekalų sudėtį). Dažnai sakoma, kad prie kimči skonio reikia priprasti - bet mane jis sužavėjo nuo pirmo paragavimo. Sunku jį su kažkuo palyginti, nes kitose virtuvėse nieko panašaus neteko ragauti.

Nida Degutienė (Nidos receptai): Tradiciniai korėjietiški kimči yra gaminami iš Pekino kopūstų. Gaminimo procesas itin paprastas: tereikia supjaustytus Pekino kopūstus paslėgus palaikyti sūriame vandenyje, kad jie suminkštėtų ir prigertų šiek tiek sūrumo.

Bibimbapas

Garsiausias korėjiečių patiekalas. Jį užsakius, atneš bliūdelį su ant ryžių suverstais ir neišmaišytais skirtingais ingredientais (bimbimbapo rūšių - begalė). Tačiau prieš valgant reikia išmaišyti: bibimbapas taip patiekiamas tik todėl, kad įsitikintumėte visų daržovių šviežumu. Taip pat galėsite įsimaišyti kiek nori raudono padažo (kuo bus daugiau, tuo bus aštriau).

Kimbapas

Kimbapas - tarsi japoniški sušiai, tik be žuvies ir šiltoki, dažnai didesni. Į dumblius ir ryžius įvyniotos daržovės, o ypač skanu ir tradciška su kimči (kimči kimbap). Patiekalas išpopuliarėjo XX a. pradžioje, kai Korėją valdė Japonija. Dažnai tai - vienas pigiausių korėjietiškų patiekalų. Yra gausybė jų versijų - tai, kas paminėta prieš “kimbap”, nusako įdarą, pvz. sūrio kimbapas, kimči kimbapas. Būna ir variantų su mėsa - pvz. kiaulienos kimbapas. Kimbapas su kimči ir kitomis daržovėmis viduje.

Mandu

Kaip ir čeon (korėjietiški blynai), mandu yra daug versijų ir daugybė jų mažiau panašūs į lietuvišksu koldūnus ir visgi skiriasi nepakankamai, kad šis patiekalas būtų visiškai mums nepažįstamas. Jei norisi tikrai korėjietiško skonio į kurį panašaus kitur nerasi, tada, kaip visuomet, verta imti kimčimandu - koldūnus (mandu) su kimči viduje.

Kimčibokumbap

Kepti ryžiai su visokiais priedais. Pvz. kimčibokumbap - su kimči ir taip pat mėsa, pvz. iš konservų, bei, kai kuriuose variantuose, sūriu (tarkime, kimčičičubokumbap).

Košės (Čok)

Korėjietiškos košės laikomos sveiku maistu, tinkamu seneliams ar ligoniams, taip pat pusryčiams - tačiau jos pakankamai populiarios, kad būtų ištisi vien košėms skirti restoranai. Košių pagrindas - ryžiai, kurie visose sudaro žymią dalį ingridientų, o likę ingridientai skiriasi (košių restorane gali būti net 10 ar 20 košių rūšių).

Tteokbokki

Korėjietiški ryžių paplotėliai patys yra praktiškai beskoniai (panašiai, kaip makaronai), o didžiąją dalį skonio suteikia padažas. Įprastai jis būna aštrus ir saldus - kas yra gana unikalus, retai pasitaikantis skonių derinys.

Tofu

Tofu (sojų pupelių sūris) yra ne tiek patiekalas, kiek ingredientas, nes iš jo gaminami įvairūs patiekalai. Bet tai daugiau nei ingredientas, nes yra daug atskirų tofu restoranų. Dažnai juos parduodantys restoranai būna užkampiuose, pvz. prie paskutinės autobuso stotelės, dažnai po kelis iš karto. Kartais - specialiose turgų zonose. Jų beveik nerasi, tarkime, prekybos centruose.

Čeon

Čeon verčiama kaip “korėjietiškas blynas”, bet iš tikro ta sąvoka apima visokius vienas į kitą nelabai panašius patiekalus, sukeptus ant keptuvės, paprastai sudėjus ten įvairių skirtingų ingredientų. Kai kurie “čeon” labiau primena kotletus, kiti - kiek panašesni į mums įprastus blynus, bet visgi kitokie. Pvz. Bene korėjietiškiausias yra kimčičeon su įkeptu kimči (žr. aukščiau) ir kitomis daržovėmis. Pupų blynai. Jausmas juos valgant panašesnis į „tikrus“ lietuviškus blynus, jei palyginti su čeonais, bet vis tiek kitoks. Kaip ir čeonai, pindetokai (bindaetteok) gali būti su įvairiais įdarais - pvz.

Donkasu

Sausas kiaulienos kotletas, kažkiek primenantis karbonadą.

Kimčidžigė

Vienas man skaniausių korėjiečių patiekalų: aštrus ir kartu rūgštus, tarsi sriuba su kimči, mėsa ir dar daug kuo. Patiekiama su ryžiais.

Kimčičim

Kimčičim panašu į Kimčidžigė, tačiau patiekiamas su nepjaustyta mėsa, tofu ir kimči. Juos galima susikarpyti žirklėmis.

Budedžigė

Šis patiekalas atsirado iš skurdo po Korėjos karo. Turėdami mažai ką valgyti, korėjiečiai į troškinį mesdavo, ką rasdavo: iš vienos pusės, savo įprastus patiekalus (pvz. kimči), iš kitos (tai unikalu budedžigė) ką gaudavo iš JAV karo bazių (iš čia ir pavadinimas). Tai - visokie pigūs maistai kareiviams maitinti: pieniškos dešrelės, “spam” žuvies konservai (tie patys, dėl kurių pigumo/prastumo amerikiečiai “spam” pavadino nepageidaujamus laiškus). Nepaisant tokios liūdnos patiekalo istorijos, ir Pietų Korėjai praturtėjus jis išliko ir net yra jame besispecializuojančių restoranų, siūlomas jis ir daugelyje paprastų restoranų.

Bošintang

Pupų sriuba / troškinys. Kontroversiškiausias vakariečių tarpe korėjiečių patiekalas (siekiant jų nepykdyti kai vyko Pasaulio futbolo čempionatas korėjiečiai netgi sustabdė prekybą ja, o 2024 m. nutarė palaipsniui išvis uždrausti). Korėjiečiams, kuriems valgyti šunieną - sena tradicija, vakariečiai atrodo veidmainiai: kodėl jie gali valgyti kiaulę ar jautį, kurie irgi protingi žinduoliai, bet šitaip pliekia tuos, kurie valgo šunis? Šuniena - minkšta, lengvai sukramtoma, kone tirpstanti burnoje mėsa. Pagrindinis šunienos patiekalas yra Bošintang sriuba, tradiciškai laikoma afrozdiziaku. Be šunienos gabalų joje pilna žolelių - vietinių teigimu, skirtų užmušti kvapą, nes šunienos jis labai aitrus; tos žolelės dažniau patenka į burną, nei šunienos gabalėliai. Ši sriuba irgi savotiškas kulinarinis eksperimentas, mat joje plaukioja pilnas viščiuko gabalas. Greta sriubos atnešama druskos, nes šiaip ji gana prėska.

Korėjietiškas barbekiu

Paprastai mėsos, jeigu yra kaip atskiras patiekalas, gaminamos restorane ant stalo, kurio centre yra speciali vieta keptuvei. Jas užsisakai pagal svorį (arba porcijomis, bet kiekviena porcija būna numatyto svorio). Tai yra tik mėsos svoris - greta to dar bus galima imti neribotą kiekį bančanų. Tačiau analogiškos mėsos gali įeiti ir į kitų patiekalų sudėtį (pvz. burgerių) ir nebūti gaminamos ant stalo.

Bulgogi ir Galbi

Populiariausias iš korėjietiško barbekiu patiekalų, nors ir vienas naujesnių, išpopuliarėjęs tarp šachtininkų XX a. Jautienos šonkauliukų mėsa, paminkštinta perpjaudinėjant sausgysles. Virta marinuota saldoka mėsa. Jeigu tiesiog “Bulgogi” paprastai tai yra jautiena, bet gali būti ir “Kiaulienos bulgogi” ar pan. “Galbi” šiaip jau reiškia “kaulas”, bet “Dakgalbi” yra vištiena, patiekiama be kaulų, paprastai ant dar kepančios keptuvės su tam tikrais prieskoniais. Garsiausias Dakgalbi yra Čunčeono miesto dakgalbi.

Džokbal

Skani aštroka kepta kiauliena patiekiama smulkiais gabaliukais.

Sundae

Dešra su makaronais, ryžiais ir kitais priedais viduje. Skonis lengvai aštrus, ji labai lengva - tarsi tirpsta burnoje - ir smarkiai skiriasi nuo mums įprastų „sunkių“ dešrų. Prie dešros patiekiamas garnyras.

Čadžangmjon ir Čadžangbap

Korėjos kinai sukūrė savo virtuvę, kurios svarbiausias patiekalas yra čadžangas - ypatingo skonio saldžiu juodų pupų padažu užpilti makaronai (čadžangmjon) arba ryžiai čadžangbap).

Ramenas (Mjon)

Panašūs į japonišką rameną, mjon paprastai valgomi iš parduotuvėse nusipirktų vienkartinių paketų. Mūsuose tai siejame su pigiu, nerimtu pavalgymu, studentų maistu, bet Pietų Korėjoje mjon pasirinkimas labai gausus, ištisi prekystaliai jais nukrauti net mažiausiose parudotuvėse. Tai - ir vienas pigiausių būdų pavalgyti.

Gatvės maistas

Daugelis korėjietiškų patiekalų gali būti kaip gatvės maistas (ir pvz. Blyno formos tuščiavidurė bandelė su šiek tiek saldaus įdaro. Pardavinėjami kaip užkandžiai. Kartą gavau kaip bančaną, pardavinėjami gatvės prekeivių, o taip pat - konservų dėžutėse parduotuvėse.

Pondeogi

Kartu su šuniena, tai vienas kontroversiškiausių vakariečių tarpe korėjiečių virtuvės patiekalų. Šilkverpių kokonai - pondeogi. Vienintelis Korėjos virtuvės ‘stebuklas’, kurio taip ir neišdrįsau paragauti.

Ant pagaliuko pasmeigtos dešrelės, kotletukai ir kita - pigu ir patogu užkąsti einant.

Maistas parduotuvėse

Korėjoje net mažytės maisto prekių parduotuvės tarnauja ir kaip restoranai - turi staliukus, kėdes. Taip pat ir mikrobangų krosneles, kur galima pasišildyti maistą. Atsirado ištisa tokio “restoraninio” parduotuvių maisto pasiūla: tai būna taip įpakuotas maistas, kad jį iš karto gali dėti į krosnelę ir valgyti. Dalis tokio parduotuvinio maisto yra nekorėjietiška (pvz. sumuštiniai), dalis - gatvės maistas (pvz. Dežutės su iš anksto sudėtais įvairiais patiekalėliais ir bančanais.

Dosirak

Ryžiai su ant viršaus uždėtu tam tikru maistu (pvz. Juos turime ir Lietuvoje ir kai kas (pvz. mano žmona) į juos žiūri iš aukšto kaip į vargšų maistą. Bet paragavęs jų Korėjoje nesunkiai gali pakeisti nuomonę - Korėjos parduotuvėse ištisos spintos skirtos jiems, jų variacijų gausybė ir nors taip valgyti pigu, nėra prasta ar neskanu.

Samgako kimbapas

Kažkodėl ši kimbapų rūšis būdinga tik parduotuvėms. Į trikampį dumblį įvyniotas ryžių pundas, o jame - kažkoks įdaras (būna įvairūs). Pakuotė būna tokia, kad dumblį nuo ryžių skiria celofanas - tikras menas ištraukti tą celofaną taip, kad kartu neištrauktum ir dumblio (palikti celofano negali, nes valgyti celofano nesinori).

Gėrimai

Pietų Korėjoje alkoholizmas yra problema - alkoholis čia pigus ir yra įprasta, tarkime, po darbo gerti. Tiesa, užuot gėrę Lietuvoje įprastus degtinę, vyną ar alų (nors pastarasis ir populiarėja), korėjiečiai turi savų gėrimų: Sodžu, Magoli. Švelnią degtinę primenantis alkoholinis gėrimas, kurį Korėjoje geria ir vargšas, ir milijonierius, ir visi tų pačių rūšių. Nėra prabangaus ar pigaus sodžu - kainos skiriasi nedaug ir tai vienija. Populiariausias pasaulyje alkoholio prekės ženklas, beje, irgi yra sodžu.

Tarp gaiviųjų gėrimų populiarūs alavijų gėrimai - nemaža dalis tų, kurie pardavinėjami Lietuvoje, irgi importuoti iš Pietų Korėjos. Pas mus jie brangesni nei, tarkime, kokakola, o ten kaina panaši. Korėjos parduotuvėse daug visokių nykštukinių gėrimų buteliukų (100 ml ir pan.). Šie gėrimai suvokiami labiau kaip maisto papildai, pvz.

Pagirių sriuba (Haejangguk)

Sveiki išgyvenę švenčių maratoną! Sveikatos jums ir stiprybės! 😉 Idant sveikata greičiau pasitaisytų - metus pradėsiu nuo pagirių sriubos recepto, tiksliau - nuo sriubos, kuri originale ir vadinama „pagirias naikinanti sriuba”. Aha - sakysite jūs - kalbėti apie tokią sriubą pasibaigus pagirioms tas pats kaip apie apsaugą gavus teigiamą testo rezultatą. Bet aš turiu rimtą pasiteisinimą: prieš bet ką publikuodamas šiame bloge jums aš viską išbandau, pagaminu, paragauju pats ir tik tik tada pateikiu savo subjektyvias išvadas. Ne išimtis buvo ir šis kartas - aš drūtai atsigėriau sutikdamas Naujuosius, pabudau nelaimingas ir pažvelgiau į juodai - baltą pasaulį.

O tada ėmiausi sriubos, kuri - užbėgant išvadoms už akių - išties savo darbą atlieka puikiai. Dar nedidelis nuokrypis apie pagirių sriubas. Visi su pagiriomis kovoja savais būdais, turi savų receptų ir verda savas sriubas. Aš tik noriu paminėti, kad viena iš didžiausių klaidų yra manyti, kad pagirioms tinkama sriuba, kuri verda kelias valandas ir jai reikia viso krepšio skirtingų produktų. Tie, kas taip sako arba nieko nenusimano maisto gamyboje arba nėra turėję rimtų pagirių.

Tie, kas išmano ir vieną ir kitą sritį jums vienu balsu patvirtins, kad pagirių sriuba turi būti maksimaliai paprasta ir nereikalaujanti daug pastangų, bei išvirti turi greitai. Chedžan-guk, arba originaliai 해장국, yra nacionalinė korėjiečių virtuvės sriubų grupė. Taip, žmonės geria nuo neatmenamų laikų, pagirias pažino dar prieš mūsų erą ir ilgainiui sukūrė visą sriubų grupę, kurių pavadinimas kilęs nuo pagirių malšinimo proceso. Jeigu tikėti internetais, tai pirmieji rašytiniai šaltiniai šią sriubą mini dar 10 mūsų eros amžiuje ir apima visą sriubų įvairovę, kuri (kaip, antai ramenas) savo sudėtimi ir receptūra kinta priklausomai nuo regiono ir sezono. Nesigilinsiu daugiau į detales, kam jos rūpės - pasidomės plačiau savarankiškai, tik paminėsiu, kad mano gaminta sriuba vadinama konamul chedžan-guk.

Išviriau, išbandžiau - legendos nemeluoja. Ši sriuba ne tik gardi, bet ir gana efektyviai naikinanti pagirias. Sušildo, pamaitina ir nuramina. Ir jeigu turite įprotį „gydykis tuo, nuo ko susirgai” aš nuoširdžiai sakau, kad tai labai nevykusi mintis. Gerų beprasidedančių metų mielieji!

Konamul Chedžan-guk ingredientai

• 250g.
• 250g.
• 200g.

Nukaičiame, pateikiame dubenėliuose, apibarstant svogūno laiškais. Idealiu atveju vietoje vandens derėtų naudoti ilgai virtą, sodrų jautienos sultinį - gydomasis efektas būtų dar stipresnis.

Korėjietiškos morkų salotos

Ingredientai:

• Morkos - 1 kg
• Druska 1 valgomasis šaukštas
• Cukrus 1 valgomasis šaukštas (jeigu morkos saldžios, cukraus reikės mažiau)
• Česnakas - 5-6 skiltelės
• Svogūnas - 1 nedidelė galvutė
• Saulėgrąžų aliejus 90-100 ml
• Kalendra - 1/2 valgomojo šaukšto
• Kvapieji ir juodieji pipirai - po 1/5 arbatinio šaukštelio
• Čili pipirai 1/4 arbatinio šaukštelio
• Balzamiko arba obuolių actas - 1 valgomasis šaukštas

Gaminame

1. Morkas nuskutame, nuplauname, specialia tarka sutarkuojame plonais šiaudeliais ir dedame į didelį dubenį.
2. Ant morkų beriame šaukštą druskos ir šaukštą cukraus. Jeigu morkos saldžios, cukraus dėkite mažiau.
3. Rankomis atsargiai išmaišome ir dubenį mažiausiai pusvalandžiui dedame į šoną, kad nusistovėtų morkų sultys.
4. Tuo metu dubenėlyje sumaišome prieskonius: kalendrą, kvapiuosius ir juoduosius pipirus, bei čili pipirus.
5. Augaliniame aliejuje pakepiname pusžiedžiais ar griežinėliais pjautytą svogūną (salotoms reikės ne svogūno, o jo aromato prisigėrusio aliejaus).
6. Praėjus laikui dubenyje su morkomis atsirado sulčių. Morkas šiek tiek nuspaudžiame rankomis ir perdedame į kitą dubenį.
7. Į dubens vidurį, ant morkų, išspaudžiame česnako skilteles, O ant česnako beriame sumaišytus prieskonius.
8. Į dubens viduriuką, ant česnako ir prieskonių pilame dar karštą, perkoštą saulėgražų aliejų, kuriame kepė svogūnai (pačių svogūnų dėti nereikia).
9. Greitai išmaišome morkas, kad česnakas, prieskoniai ir aliejus pasiskirstytų.
10. Pilame šaukštą balzamiko acto ir dar kartą išmaišome.
11. Morkų salotas dedame į indą ir, kai atvės, dedame į šaldytuvą.

---