pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Konservuoti Kelmučiai: Receptai ir Patarimai

Atkeliavus rudeniui, pats laikas miške ieškoti grybų. Vienas iš labiausiai grybautojų mėgiamų ir renkamų grybų mūsų miškuose - kelmutis. Kadangi šie grybai auga grupėmis, aptikus vieną jų augimo vietą galima nesunkiai prisipildyti krepšius bei užsitikrinti skanią vakarienę. Juk šie grybai ne tik skanūs, tačiau ir naudingi. Marinuoti kelmučiai, kelmučių sriuba - patiekalai, kurie pamalonins kiekvieno grybų mėgėjo skonį bei skrandį.

Kelmučių Rūšys ir Vietos

Kelmutis (Armillariella) - grybas, paplitęs Šiaurės pusrutulyje. Kelmučių pavadinimas sufleruoja, kur jų ieškoti - tai grybai, būreliais augantys ant kelmų, gyvų lapuočių ir spygliuočių medžių kamienų, šakų, šaknų. Jų galima rasti ne tik ant ar šalia medžių, tačiau ir krūmynuose, miško aikštelėse. Dažniausiai kelmučiai kotais suaugę tarp savęs, tačiau būna ir pavieniui augančių. Lietuvos miškuose sutinkamos dvi kelmučių rūšys: paprastasis kelmutis bei šiaurinis kelmutis.

  • Paprastasis kelmutis (Armillaria mellea) - malonaus skonio ir kvapo grybas 3-8 cm (kartais iki 12 cm) skersmens kepurėle, 5-12 cm ilgio bei 0,5-2 cm pločio koteliu.
  • Šiaurinis kelmutis (Armillaria borealis) - kaip ir paprastasis turi 3-8 cm skersmens ar didesnę kepurėlę, tačiau šiaurinio kelmučio kepurėlės pakraščiai šviesesni, vagoti, lygiu paviršiumi. Šio kelmučio kotelis kiek mažesnis nei paprastojo - apie 5-8 cm ilgio ir 0,5-1,5 cm pločio. Viršutinė kotelio dalis balta, žiedelis taip pat baltas.

Kaip Atpažinti Kelmučius ir Nesupainioti su Nuodingais Grybais

Atpažinti kelmutį nėra sunku. Šis grybas turi lanksčią, ploną, kartais gana ilgą kojelę (iki 12-15 cm ilgio). Tuščiavidurio kelmučio kotelio spalva varijuoja nuo šviesiai rusvų, medaus atspalvių iki tamsiai rudos. Spalva priklauso nuo grybo amžiaus ir augimo vietos. Ant kotelio dauguma kelmučių „nešioja“ žiedą (sijonėlį). Jauno kelmučio kepurėlė pusrutulio formos, grybui augant kepurėlė įgauna į skėtį (varpelį) panašų pavidalą. Kepurėlė pasidengusi smulkiais žvyneliais, geltonai ruda ar žalsvai geltonai ruda, siekia 3-8 cm skersmens, didesnė užauga retai.

Eidami rinkti kelmučių, nepamirškite, kad Lietuvos miškuose auga į juos panašių nuodingųjų grybų, būkite pasiruošę juos atskirti. Kelmučius galima supainioti su nuodingomis puokštine kelmabude (Hypholoma fasciculare) ir egline kūgiabude (Galerina marginata). Puokštinė kelmabudė nuo kelmučių skiriasi žalsvai gelsvu atspalviu ir neturi žvynelių. Eglinė kūgiabudė taip pat skiriasi lygia kepurėle, neturi žvynelių.

Kelmučių Nauda

Kelmučiuose gausu naudingų organizmui medžiagų. Juose yra B, C, PP ir E grupių vitaminų, įvairių mikroelementų (fosforo, kalio, cinko, geležies ir kitų), aminorūgščių, baltymų, ląstelienos. Pagal sudėtyje esančių fosforo, kalio kiekį kelmučiai prilygsta kai kurioms žuvų rūšims. Tad juos ypač naudinga valgyti vegetarams, siekiant palaikyti gerą kaulų audinio būklę. Magnio, geležies, cinko, vario dėka kelmučiai daro teigiamą poveikį kraujodaros procesams, tad rekomenduotini kenčiantiems nuo anemijos. Vos 100 g kelmučių grybų pakanka, kad organizmas pasipildytų mikroelementų dienos norma, reikalinga normaliam hemoglobino lygiui kraujyje palaikyti.

Jie laikomi gamtiniais antiseptikais, pasižymi priešmikrobinėmis savybėmis. Reguliarus šių grybų vartojimas padės išvengti širdies ir kraujagyslių ligų.

Atsargumo Priemonės

Išvardinome daug naudingų kelmučių savybių, tačiau kai kuriais atvejais šie grybai gali ir pakenkti. Kelmučių nerekomenduojama valgyti mažiems vaikams. Juos vartoti maistui reikėtų nuo 12 metų amžiaus. Ruošdami kelmučių patiekalus, turėkite omenyje, kad apatinė jų kotelio dalis yra kietoka, todėl maistui rekomenduojama naudoti tik grybo kepurėlę. Prieš ruošiant kelmučius, būtina kruopščiai nuplauti ir pašalinti juose susikaupusius nešvarumus.

Kelmučių Paruošimas

Šie grybai valgomi kepti, marinuoti, sūdyti, iš jų gaminama gardi sriuba. Grįžę namo su krepšiu kelmučių, būtinai pasigaminkite jų sriubą. Tai puikus pirmasis patiekalas - skanus, naudingas, paprastai paruošiamas bei nebrangus.

Kelmučių sriuba

Sriubos paruošimas: šiai sriubai rinkitės nedidukus kelmučius, kad būtų galima jų nepjaustyti, tada sriuba išeis ne tik skani, bet ir gražiai atrodys. Kelmučius kruopščiai nuvalykite, nuplaukite po tekančiu vandeniu. Sudėkite grybus į puodą ir užpylę vandeniu bei įbėrę druskos virkite apie 30 minučių. Tada nupilkite vandenį, kuriame virė kelmučiai, ir užpilkite juos šviežiu vandeniu bei virkite toliau. Paruoškite daržoves - smulkiai supjaustytą svogūną ir sutarkuotą morką apkepkite keptuvėje. Sudėkite į puodą apkeptus svogūną ir morką, kubeliais supjaustytas bulves. Pagal skonį įberkite pipirų. Po užvirimo virkite apie 20 minučių. Įmeskite lauro lapelį, kuris suteiks sriubai sodraus aromato. Tegul sriuba paverda dar 5-7 minutes. Išjungus palikite kelmučių sriubą 15 minučių nusistovėti. Pagardinkite patiekalą žalumynais.

Marinuoti kelmučiai su grietine

Jei mėgstate grybauti bei valgyti grybų patiekalus, ko gero, turite užsimarinavę įvairių grybų atsargų, iš kurių gaminate gardžius patiekalus. Siūlome vietoj tradicinių marinuotų kelmučių, patiekiamų su svogūnais, išmėginti kiek įdomesnį jų pateikimo variantą - marinuotus kelmučius su grietine. Marinuotus kelmučius su grietine galite patiekti su virtomis bulvėmis, bulvių koše ar kitu jūsų mėgstamu garnyru.

Paruošimas: marinuotus kelmučius sudėkite į kiaurasamtį, kai marinatas nusausės, gerai perplaukite grybus po tekančiu vandeniu. Supjaustykite svogūnus mažais kubeliais ir pakepinkite augaliniame aliejuje, kol jie įgaus auksinę rudą spalvą. Sudėkite kelmučius į keptuvę šalia svogūnų ir viską troškinkite ant silpnos ugnies po dangčiu 15 minučių, nepamiršdami karts nuo karto pamaišyti. Po 15 minučių atidarykite dangtį, keptuvės turinį pabarstykite miltais ir išmaišykite. Tada sumaišykite grietinę su vandeniu ir supilkite į keptuvę. Viską pagardinkite druska ir pipirais, išmaišykite ir dar 15 minučių troškinkite ant silpnos ugnies. Patiekite kelmučius su jūsų mėgstamu garnyru.

Marinuoti kelmučiai žiemai

Nuostabaus skonio marinuoti kelmučiai. Būtinai pabandykite šį grybų marinavimo receptą.

Ingredientai:

  • kelmučiai: kiek tilps

Marinatui:

  • vanduo: 1 litras
  • actas: 100 mililitrų
  • cukrus: 2 šaukštai
  • druska: 1 šaukštas
  • juodieji pipirai: 6 žirnelių
  • kvapnieji pipirai: 10 žirnelių
  • česnakas: 3 skiltelių

Recepto paruošimas:

  1. Pirmiausia grybus (kelmučius) nuvalykite, supjaustykite ir nuplaukite.
  2. Po to juos virkite dviejuose vandenyse (dukart) - pirmąjį kartą dėkite į šaltą vandenį, palaikykite kol užvirs, o tuomet nupilkite su putomis ir praplaukite švariu vandeniu.
  3. Antrą kartą virkite maždaug pusvalandį nuo užvirimo ir po to nukoškite.
  4. Paruoškite marinatą: Vandenį, cukrų, druską bei pipirus sudėkite į puodą ir užvirinkite. Gerai išmaišykite, kad cukrus bei druska ištirptų.
  5. Tuomet supilkite actą ir dar kartą užvirinkite.
  6. Išvirtus kelmučius bei česnako skilteles sudėkite į verdantį marinatą ir pavirkite maždaug 3 minutes.
  7. Paskui viską išpilstykite į iškaitintus stiklainius bei užsukite iškaitintais dangteliais.
  8. Apverskite stiklainius "aukštyn kojomis", šiltai apklokite (aš naudoju žieminę kaldrą) ir palikite pilnai atvėsti. Laikykite vėsiai ir skanaukite!

Kiti patiekalai su kelmučiais

  • Salotos su silke ir marinuotais kelmučiais.
  • Grikiai su kelmučiais.
  • Burokėlių sriuba.
  • Vištienos širdelės su marinuotais agurkais ir medumi.
  • Užkandis su silke, burokėliais ir kelmučiais.
  • Troškinti kelmučiai grietinės, sviesto ir svogūnų padaže.
  • Naminė pica su kelmučiais ir kumpiu.
  • Marinuotų grybų mišrainė (Kūčių stalui).

Įdomūs faktai apie kelmučius

Po visų pagiriamųjų žodžių kelmučiams, gan netikėtu gali pasirodyti faktas, jog jie yra laikomi parazitiniais grybais. Kelmučiai, augdami ant medžių, išsiurbia daug jų maistinių medžiagų, o nuo tokios kaimynystės padaryto poveikio silpnesnis medis pradeda nykti. Ne ką mažiau nustebins ir kita šių grybų savybė - paprastieji kelmučiai gali švytėti tamsoje. Yrančioje medienoje įsikūrę kelmučiai sukuria ir pačios medienos švytėjimo įspūdį. Moksliškai tokia švytėjimo savybė vadinama bioliuminescencija.

Bioliuminescencinės savybės būdingos kai kuriems grybams, bestuburiams, stuburiniams, gyvenantiems giliai jūroje. Grybų pasaulyje žinomos 75 švytinčių tamsoje grybų rūšys, tarp kurių yra ir mums pažįstami kelmučiai. Kol kas grybų švytėjimo gamtinė funkcija nėra išsamiai mokslo išaiškinta. Manoma, kad tai šalutinis grybų metabolizmo produktas.