Nesuklysime sakydami, kad lašiša daugeliui iš mūsų - skaniausia žuvis ir bene todėl ji laikoma viena populiariausių žuvų pasaulyje, kurios suvartojimas kasmet auga. Lašiša yra bendras kelių lašišinių („Salmonidea“) šeimos žuvų rūšių pavadinimas. Lašišos yra kilusios iš Šiaurės Atlanto („Salmo“ genties) ir Ramiojo vandenyno („Oncorhynchus“ genties).
Lašišų Paplitimas ir Gyvenimo Būdas
Laukinės lašišos priklausomai nuo regiono ir metų laiko plaukioja vandenynų ir upių vandenyse. Laukinės lašišos maitinasi labai įvairiu maistu: nuo krevečių ir silkių, įskaitant ir mažesnių žuvų maistą, iš kurio natūraliai susidaro astaksantino junginys ir būtent dėl jo šios žuvys tampa raudonos.
Laukinių ir Ūkiuose Auginamų Lašišų Skirtumai
Natūralioje aplinkoje gyvendamos šios žuvys nuplaukia kiek nori ir gyvena sveikiau nei auginamos lašišos uždaruose narvuose, panardintuose ežeruose, tvenkiniuose ar net vandenyno vietose bei kai kuriose didelėse sausumos rezervuaruose. Laukinių lašišų ir ūkiuose auginamų lašišų mitybos bei gyvenimo skirtumai lemia jų maistinės vertės skirtumus. Ūkiuose auginamos lašišos dažniausiai šeriamos žuvų miltais, žuvų taukais bei kitu baltymų turinčiu maistu, kuris nėra natūralios kilmės, turi mažiau nesočiųjų riebalų rūgščių ir daugiau sočiųjų riebalų rūgščių nei laukinės lašišos.
Auginamų lašišų ūkiuose veisiasi daug mikrobų ir ligų, nes jos gyvena gana uždaruose narvuose, kur kaupiasi ekskrementai ir nesuvalgytas maistas, todėl kyla parazitų ir ligų plitimo galimybė. Ūkiuose auginamų lašišų riebaluose randami patvarūs organiniai teršalai, kurie gali turėti įtakos žmogaus sveikatai. Kalbant plačiau, ūkiuose auginamų lašišų, kaip ir maisto produktuose, kuriais jos šeriamos, yra didesnis daugelio kitų patvariųjų teršalų kiekis. Laukinės lašišos maitinasi natūraliau, todėl ir teršalų aptinkama mažiau. Kiekvienas, turėjęs galimybę pagauti laukinę lašišą, patvirtins, kad tai grynų raumenų žuvis. Taip yra dėl laukinių lašišų gyvenimo būdo. Jos plaukioja ilgus atstumus, o tai turi įtakos ir šių žuvų maistinėms savybėms.
Ūkiuose auginamos lašišos minta žuvų pašarais ir mažesnių laukinių sugautų žuvų aliejumi, todėl laukinė gamta praranda nemažai žuvų išteklių. Jei iš tokių ūkių pabėga auginamos lašišos, jos gali sutrukdyti ekosistemą: gali išplisti patogenai, pavyzdžiui, jūrų utėlės, kurios kenkia natūraliai sveikų laukinių lašišų populiacijoms.
Maistinė Vertė
Lyginant laukinės lašišos ir auginamos lašišos maistines vertes, pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad laukinė lašiša yra kur kas liesesnė ( kai kurių mokslinių tyrimų duomenimis, laukinėje lašišoje riebalų kiekis mažesnis net tris kartus). Lašiša - viena geriausių eikozapentaeno rūgšties (EPA) ir dokozaheksaeno rūgšties (DHR) šaltinių. Priešingai nei daugelis kitų riebalų, omega-3 riebalų rūgštys yra laikomos labai reikalingomis žmonėms, nes mūsų organizmas pats tokių riebalų negali pasigaminti.
Atliktų tyrimų duomenimis, omega-3 riebalų gavimas su maistu yra kur kas veiksmingesnis nei geriant žuvies taukų kapsules. Lašišoje gausu aukštos kokybės baltymų, kurie yra svarbi žmogaus mitybos grandinės dalis. Jie atlieka daugybę svarbių vaidmenų organizme. Lašišoje gausu B grupės vitaminų tokių, kaip: B12, B6, niacino, tiamino, folio rūgšties, riboflavino, pantoteno rūgšties. Šie vitaminai dalyvauja keliuose svarbiuose žmogaus organizme vyksiančiuose procesuose: maisto, kurį valgome, pavertimą energija, DNR atkūrimą bei lėtinio uždegimo, kuris gali sukelti ligą, mažinimą. Laukinėje lašišoje randama daug didesnis kiekis kalio nei vidutinio dydžio banane, kuris įvardinamas kaip kalio šaltinis mūsų mityboje.
Astaksantinas yra junginys, susijęs su svarbiu teigiamu poveikiu žmogaus sveikatai. Kaip jau minėta, astaksantinas, kaip karotinoidų antioksidantų šeimos narys, suteikia lašišai išskirtinį raudoną atspalvį, kuris gali kovoti širdies ligų riziką, nes sumažina MTL (blogojo) cholesterolio oksidaciją ir padidina DTL (gerojo) cholesterolio kiekį. Be to, kai kurių mokslinių šaltinių duomenimis, astaksantinas veikia su lašišoje esančias Omega- 3 riebalų rūgštimis, kurios padeda apsaugoti smegenis ir nervų sistemą nuo uždegimo.
Lašišos Vartojimo Poveikis Sveikatai
- Reguliarus lašišos valgymas gali padėti apsisaugoti nuo širdies ligų.
- Lašišos reguliarus valgymas padėti kontroliuoti svorį ar jį numesti.
- Tyrimų duomenimis, lašišos įtraukimas į kasdieninę mitybą gali pagerinti smegenų veiklą.
- Nustatyta, kad valgant lašišą ar vartojant žuvų taukus, mažėja depresijos simptomai, nerimas, lėtinamas su amžiumi susijęs atminties praradimas ir kovojama su demencijos rizika.
Populiariausios Aliaskos Jūros Gėrybės
Aliaskoje komerciškai gaudomos penkios Ramiojo vandenyno lašišų rūšys. Europoje tradiciškai populiari raudonoji lašiša, kuri išsiskiria ryškiai raudona spalva ir dideliu omega-3 ir vitamino D kiekiu. Kuprė yra labiausiai paplitusi, todėl nebrangi lašišos rūšis. Tinka sūdyti, virti ir kepti. Be to, Ramiojo vandenyno lašišoms priklauso karališkoji lašiša, keta ir didžioji lašiša. Aliaskos lašišos ikrai yra natūralus, maistingas produktas, kuriame gausu baltymų ir nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3. Lašišos ikrai yra populiarus delikatesas, kuris konservuotas arba užšaldytas prieinamas Lietuvoje ištisus metus.
Tvari Žuvininkystė Aliaskoje
Aliaskos valstija tvarios žuvininkystės pavyzdys. Aliaskos valstijos žuvininkystės ir medžioklės departamentas atlieka vandens ploto tyrimus ir rūpinasi žuvų populiacijos išsaugojimu. Iš viso departamentas kontroliuoja per 15 tūkst. upelių ir upių, kuriose neršia lašišos, visoje valstijoje.
Lašišų Apsauga ir Išsaugojimas
Norint turėti galimybę mėgautis šiomis žuvimis bei pasinaudoti teigiamais sveikatinimo privalumais, žmonės privalo saugoti šią rūšį. Žvelgiant iš gamtos gerovės perspektyvos, lašišos vaidina didelį vaidmenį statomų bei jau pastatytų užtvankų reguliavime. Karališkosios žuvies įtaka gerinti gamtos sąlygas upės ekosistemoms teigiamai įtakoja ir kitas upėse gyvenančias žuvų rūšis.
Brakonieriavimas, be abejonės, skaudžiai atsiliepia lašišų populiacijai, tačiau šių žuvų gyvavimui kelia grėsmę ir kitos nūdienos aplinkybės. Viena iš jų - staigi klimato kaita. Lašišos yra ypatingai jautrios upės temperatūros pokyčiams, tad vos keletos laipsnių pakitimas gali sunaikinti didelę populiacijos dalį.
Lašišos yra reikalingos ne vien dėl jų skonio ar ikrų, svarbu saugoti bei palaikyti sveiką populiacijos skaičių, nes ši žuvis - daugelio upių bei miškų ekosistemos pamatas.