Arbata - tai ne tik šiltas gėrimas šaltą vakarą ar pabudimo ritualas ryte. Tai gilias tradicijas turintis gėrimas, kurio šaknys siekia tolimą Azijos kultūrą, o poveikis apima ne tik skonio pojūčius, bet ir emocinę, fizinę bei dvasinę savijautą.

Įvairios arbatos gali pasižymėti labai skirtingomis savybėmis. Vis dėlto daugelis mūsų vis dar renkasi pigius, patogiai supakuotus arbatos pakelius iš prekybos centro, nes taip paprasčiau, greičiau ir pigiau. Šiame straipsnyje nuodugniai panagrinėsime, kodėl verta rinktis kokybišką arbatą: kuo ji skiriasi nuo pigios, kokią įtaką daro sveikatai, kokią kultūrinę ir emocinę vertę turi bei kaip atpažinti tikrą kokybę.

Į ką atsižvelgti renkantis arbatą?

Taigi, į ką atsižvelgti renkantis svarbiausia? Jeigu norite birios rūšinės arbatos, atkreipkite dėmesį į pačių lapelių išvaizdą. Šių vaizdas turėtų būti kuo vientisesnis. Kita vertus, renkantis kai kurių rūšių arbatas taip pat svarbi jų kilmės šalis. Kodėl? Na, kokybiškam gėrimui itin svarbus tinkamas dirvožemis ir klimato sąlygos. Tai ypač aktualu tuomet, kai kalbame apie žalią arba juodą arbatas.

Kita vertus, nepamirškite pamėginti pajusti gėrimo aromato. Šviežioms arbatoms dažnai būdingas kiek ryškesnis kvapas. Visgi, su laiku šis natūraliai silpnėja. Žinoma, daugeliui žmonių ne ką mažiau svarbus ir arbatos skonis. Taigi, atsižvelkite į Jums tinkamą variantą.

Kas yra kokybiška arbata?

Dažnai kalbame apie arbatos (nesvarbu kokia rūšis) kokybę. Bet koks man (arbatos mėgėjui ar gėrėjui) skirtumas? Kokią naudą man duoda ta arbatos KOKYBĖ??? Pabandysiu konkrečiai ir koncentruotai pateikti keletą minčių, kodėl verta rizikuoti, mokėti brangiau (na geras daiktas turi savo kainą) ir gerti tą skanų gėrimuką....KAS TA KOKYBIŠKA ARBATA?

Kokybiška arbata pasižymi keliomis savybėmis:

• Lapelių kokybė: Arbatos lapeliai turėtų būti sveiki, vientisi, be trūkių ir nesutrinti. Spalva turėtų būti ryški ir atitikti arbatos rūšį. Pavyzdžiui, žaliosios arbatos lapeliai turėtų būti žali, o juodosios arbatos - tamsiai ar šviesiai rudos, juodos spalvos.
• Aromatas: Kokybiška arbata turėtų turėti malonų, švarų aromatą, būdingą konkrečiai arbatos rūšiai. Arbata neturėtų turėti jokių nemalonių kvapų, pavyzdžiui, pelėsio ar senumo. (Tai netaikoma specifiniam PU-ERH arbatos kvapui, bet jokiu pelėsiu ar puviniu ji irgi negali "kvepėti")
• Skonis: Kokybiškos arbatos skonis turėtų būti subtilus, subalansuotas ir be kartumo. Arbatos skonis neturėtų būti pernelyg stiprus ar pernelyg silpnas (reikėtų daugiau dėmesio atkreipti į paruošimo procesą).
• Kilmė: Svarbu žinoti arbatos kilmę. Geros arbatos auginamos tinkamo klimato ir dirvožemio sąlygomis, naudojant tradicinius auginimo ir apdorojimo metodus.
• Šviežumas: Arbata, kaip ir bet kuris kitas produktas, turi galiojimo laiką. Kokybiška arbata turėtų būti šviežia ir tinkamai laikoma. (PU - ERH arbata gerėja laikui bėgant, bet laikoma ji turi būti tinkamai)
• Pakuotė: Arbata turėtų būti vakuume supakuota arba sandariai uždarytoje pakuotėje, kad išliktų šviežia ir apsaugota nuo aplinkos poveikio.
• Kaina: Kokybiška arbata paprastai kainuoja daugiau nei prastos kokybės arbata. Tačiau verta investuoti į geresnės kokybės arbatą, nes ji turės geresnį skonį ir aromatą bei pasižymės daug didesne nauda sveikatai.

Be šių bendrųjų savybių, taip pat yra keletas dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis konkrečios rūšies arbatą:

• Arbatos rūšis: Yra daug skirtingų arbatos rūšių, pavyzdžiui, žalia, juoda, ulongo, balta, geltona, PU-ERH ir t.t.. Kiekviena arbatos rūšis turi savo unikalų skonį, aromatą ir naudą sveikatai.
• Arbatos pagaminimo būdas: Arbatos lapeliai gali būti apdoroti ir pagaminti įvairiais būdais, o tai gali paveikti jų skonį, aromatą ir spalvą.
• Asmeniniai pasirinkimai: Svarbiausia pasirinkti arbatą, kuri jums tinka ir patinka.

Kokybiškos arbatos nauda:

• Skonis ir aromatas: Aukštos kokybės arbata pasižymi geresniu skoniu ir aromatu nei prastos kokybės arbata. Taip yra todėl, kad geros arbatos lapeliai yra kruopščiai skinami ir apdorojami, siekiant išsaugoti jų natūralius aliejus ir junginius, kurie suteikia jiems unikalų skonį ir aromatą.
• Nauda sveikatai: Kokybiškoje arbatoje gausu antioksidantų ir kitų naudingų junginių, kurie gali padėti pagerinti jūsų sveikatą. Pavyzdžiui, žalioji arbata gali padėti sumažinti širdies ligų ir vėžio riziką, o juodoji arbata gali pagerinti budrumą ir koncentraciją ir t.t. (apie arbatos poveikį sveikatai bus kiti straipsniai)
• Aplinkosauga ir tvarumas: Daugelis aukštos kokybės arbatų gaminami naudojant tvarius metodus, kurie saugo gamtą ir palaiko mažus arbatos ūkininkus. Rinkdamiesi kokybišką arbatą galite prisidėti prie aplinkos apsaugos ir palaikyti tvarią arbatos pramonę.
• Maloni patirtis: Gerti aukštos kokybės arbatą yra maloni patirtis. Tai puikus būdas atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir mėgautis skaniu ir sveiku gėrimu.
• Investicija: Aukštos kokybės arbata gali būti brangesnė nei prastos kokybės arbata, tačiau tai yra gera investicija į jūsų sveikatą ir malonumą. Kai geriate aukštos kokybės arbatą, jūs gaunate produktą, kuris yra skanus, sveikas ir pagamintas atsakingai.

Nesvarbu, ar esate arbatos ekspertas, ar tik pradedate ją gerti, visada galite rasti kokybišką arbatą, kuri jums patiks.

Juodoji arbata

Juodoji arbata - tai fermentuoti arbatmedžio lapeliai, dėl fermentacijos patamsėję, įgavę sodraus, salyklinio skonio. Juodoji arbata - populiariausia arbatos rūšis Lietuvoje ir Europoje. Pagrindinės juodosios arbatos gamintojos yra Indija, Šri Lanka, Kinija, Kenija.

• Indija arbatos mėgėjams žinoma dėl Darjeeling ir Assam arbatų.
• Arbata iš Šri Lankos vadinama Ceilono arbata, nes Ceilonas tai kolonijinis Šri Lankos pavadinimas. Paskelbusi nepriklausomybę, Sri Lanka susigražino ir tradicinį savo pavadinimą, tačiau arbatą paliko Ceilono pavadinimu, nes tai pasaulyje atpažįstamas ir mėgiamas prekės ženklas.
• Kinija, panašiai kaip Japonija, pagamina daugiau žaliosios nei juodosios arbatos, tačiau dėl savo dydžio yra stiprus juodosios arbatos exportuotojas. Be to, tai arbatos gimtinė, turinti ilgiausias tradicijas, tad ir arbatų, juodųjų ar žaliųjų, pasirinkimas čia didžiausias.
• Kenija žinoma kaip didelė arbatos eksportuotoja, tačiau retai minima kaip kokybiškos arbatos kraštas. Taip yra todėl, kad dėl palankių gamtinių sąlygų augalas čia klesti ir duoda didelį derlių. Taip pat, dėl dirvožemio savybių Kenijos arbata dažnai yra stipri, pilno kūno, tad ji labai tinkama arbatos maišeliams ir didžioji dalis arbatos produkcijos šioje šalyje yra skirta patenkinti būtent šią paklausą.

Dažnai manoma, kad kokybišką juodąją arbatą užaugina kalnuotose vietovėse ir gan aukštai. Žinomi Himalajų kalnų regionai - Indijos Darjeeling'as ir Sikkim‘as. Nepale taip pat tradiciškai augina kokybišką juodąją arbatą. Vis dėl to žemiau esančiuose regionuose taip pat auginamos kokybiškos arbatos - tai ir Indijos Assam‘o regionas, taip pat garsūs Šri Lankos žemutiniai arbatos sodai.

Žemiau auganti arbata auga gausiau ir greičiau, dažniausiai yra tamsesnė, sodresnė, stipresnė. Tuo tarpu kylant aukštyn, arbata lengvėja, gaivėja, vaisiškėja, tačiau auga lėčiau ir duoda mažesnį derlių. Gaminant juodąją arbatą, lapeliai specialiai maigomi, gniaužomi, ritinėjami, to tikslas - pažeisti lapo odelę bei ląsteles, kad deguonis vienodai pasiektų visas lapo vietas ir galėtų oksiduoti enzimus. Taip vyksta fermentacija juodoje arbatoje, ji pageidaujama greita ir tolygi.

Kinai savo arbatų beveik neskirsto į klases. „Golden Monkey“, Black Needle“, „Golden Snail“, „Keemun“, tai tradiciniai pavadinimai tuo pačiu nusakantys ir skinamą lapelį, ir jo fermentacijos procesą, ir galutinę pagamintos arbatos išvaizdą, ir net skonio profilį. Kartais šalia šalia klasikinių pavadinimų galima rasti raides „A“, „B“, „C“, jos nusako kokybės lygį.

Tuo tarpu britai, išvystę arbatos industriją Indijoje bei Šri Lankoje įvedė ir aiškią gradavimo sistemą, paremtą dviem visiškai ne britiškais žodžiais „Orange Pekoe“. Manoma, kad „Pekoe“ yra romanizuotas iš kiniškų dialektų žodžio baak-ho, biak-hou, pak-hau ir reiškia balti pūkeliai. Tai užuomina į dar neišsiskleidusius lapelius, kurie būna padengti baltais pūkeliais, ar plaukeliais. Tuo tarpu viena iš „Orange“ žodžio kilmės versijų sako, kad tai Nyderlandų karališkosios šeimos Orange-Nassau įtaka. Tais laikais jie turėjo prekybos arbata monopolį ir šį žodį vartojo kaip kokybės ženklą.

Taigi, „Orange Pekoe“ (OP), britai ėmė vartoti kaip standartinį apibrėžimą tam tikro skynimo, apdorojimo ir dydžio lapeliams. Jei lapelis gamybos metu sutrupa, atsijojus OP klasę, lieka BOP - Broken Orange Pekoe. Į arbatos maišelius dažnai pakuojami žemiausios klasės lapeliai, žymimi F (Fannings) arba D (Dust). Klaidingai manoma, kad tai nuotrupos ir dulkės, likusios po aukštesnės kokybės arbatos gamybos.

Juodosios arbatos pavyzdžiai:

• Nilgiri FOP - pilno lapo juodoji arbata, kurioje yra jaunų pumpurėlių.
• Darjeeling Thurbo FTGFOP1 - pirmojo derliaus juodoji arbata, lengva, gaivi, žolynų ir vaisių aromato.

Juodoji arbata, kaip ir žalioji, ulongo ar puerh arbatos, gaminama iš camellia sinensis augalo, tad kofeino ji turi ir, priklausomai nuo paruošimo būdo, gali stipriau ar švelniau tonizuoti. Pavyzdžiui, jei paruošite arbatos puodelį iš 10 g (3 arbatiniai šaukšteliai) arbatžolių, arbata tonizuos stipriau, o vienas šaukštelis arbatos puodeliui jums didelio tonizuojančio poveikio nesuteiks.

Kaip ir žalioji, juodoji arbata turi daug antioksidantų (jų kiekis gali priklausyti nuo arbatos pagaminimo proceso). Juodosios arbatos gydomosios savybės yra spekuliatyvi tema, todėl teiginius, susijusius su sveikata, reikėtų vertinti atsargiai.

Juoda arbata su bergamote yra vienas populiariausių pasaulyje arbatos skonių, plačiausiai žinoma Earl Grey vardu.

Juodoji arbata su pienu asocijuojama su Didžiąja Britanija - britai iš tiesų mėgsta gerti arbatą su pienu. Ši tradicija atsirado tuomet, kai buvo stengiamasi apsaugoti savo porcelianinius indus - pradžioje įpilamas pienas ir tik tada karštas vanduo. Pieno paskirtis buvo atvėsinti vandenį, kad šis nepažeistų indų.

Juodoji arbata prieš miegą nebus geras pasirinkimas, nes turi stimuliuojančių savybių. Juoda arbata su citrina yra populiarus gėrimas, paplitęs slaviškuose kraštuose. Juodosios arbatos grybas tapo ypatingai populiarus kartu su kombucha kultūra.

Arbatos ruošimo patarimai

Norint mėgautis išties kokybiška arbata svarbu tinkamai ją paruošti. Pavyzdžiui, vandenį reikėtų virinti tik vieną kartą. Be to, daugelis žmonių deda pernelyg daug arbatos. Visgi, vienam puodeliui įprastai pakanka nubraukto arbatinio šaukštelio žolelių.

Svarbu paminėti, kad geriausia šiuo gėrimu mėgautis tuomet, kai jis nebėra deginančiai karštas. Kita vertus, nemažai pavienių taisyklių galioja atsižvelgiant į tai, kokios rūšies arbatžoles pasirinksite. Pavyzdžiui, nerekomenduojama gerti atvėsusios juodosios arbatos. O štai žaliosios nereikėtų plikyti pilnai verdančiu vandeniu, mat gėrimas apkars.

Žinoma, atsižvelgiant į Jums patinkantį skonį arba kamuojančias problemas, arbatą galima pagardinti papildomai. Tam tinka medus, imbieras, cinamonas ir panašūs produktai.

Kokybiškos arbatos nauda sveikatai

Šiek tiek dar mokslu paremtos informacijos apie kokybiškos arbatos NAUDĄ SVEIKATAI:

• Pagerina virškinimą: Arbata gali padėti pagerinti virškinimą, skatindama skrandžio rūgščių išsiskyrimą ir virškinimo fermentų veiklą. Tai gali būti naudinga žmonėms, kenčiantiems nuo virškinimo sutrikimų, tokių kaip skrandžio "sustojimas", vidurių užkietėjimas ir viduriavimas.
• Stiprina imuninę sistemą: Arbatoje yra gausu antioksidantų, kurie gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir apsaugoti nuo infekcijų. Kai kurie tyrimai rodo, kad arbata gali sumažinti peršalimo ir gripo simptomų sunkumą ir trukmę. Ir tai taikoma daugeliui arbatos rūšių! Svarbu arbatą gerti nuolat ir ilgai!
• Apsaugo nuo dantų ėduonies: Arbata gali padėti apsaugoti nuo dantų ėduonies, sumažindama kenksmingų bakterijų, sukeliančių dantų ėduonį, augimą. Kai kurie tyrimai rodo, kad arbata taip pat gali padėti sumažinti apnašų susidarymą ant dantų.
• Stiprina kaulus: Arbata gali padėti stiprinti kaulus ir sumažinti osteoporozės riziką. Kai kurie tyrimai rodo, kad arbata gali padidinti kaulų tankį ir sumažinti lūžių riziką.
• Apsaugo nuo vėžio: Kai kurie tyrimai rodo, kad arbata gali padėti apsaugoti nuo tam tikrų vėžio rūšių, įskaitant odos, krūties ir prostatos vėžį. Manoma, kad tai lemia antioksidantų ir kitų naudingų junginių, esančių arbatoje, poveikis.

Svarbu pažymėti, kad dauguma šių privalumų yra pagrįsti stebėjimo tyrimais, ir reikia daugiau tyrimų, kad patvirtintų priežastinį ryšį tarp arbatos vartojimo ir šių sveikatos rezultatų.

Bet kokiu atveju aišku, kad kokybiška arbata gali būti jūsų sveikos mitybos dalis ir suteikti daug naudos jūsų ir jūsų artimųjų sveikatai.

Be to, nepamirškite, kad arbatos poveikis priklauso nuo jos rūšies, paruošimo būdo ir kiekio, kurį geriate.

Visada geriausia gerti arbatą saikingai, bet nuolatos ir pastoviai ilgą laiką (tai turi tapti jūsų gyvenimo dalimi ir įpročiu) ir tik tada jūs tikrai pajusite reikšmingą naudą!

Kaip atskirti kokybišką arbatą nuo pigios?

Pirmas ir bene akivaizdžiausias skirtumas tarp kokybiškos arbatos ir pigios pakelinės yra jos skonis. Kokybiška arbata gaminama iš rankomis skintų, specialiai atrinktų ir apdorotų lapelių. Jie pasižymi vientisumu, aromatingumu, natūraliu žvalgumu ar švelniu dūmo atspalviu (priklausomai nuo arbatos rūšies). Pigiuose arbatos pakeliuose, deja, vyrauja "dulkės ir drožlės" - smulkinti arbatžolių likučiai, kurie surenkami apdorojimo proceso gale. Jie praranda tiek aromatines, tiek skonines savybes. Kokybiška arbata leidžia keliauti skonio pasauliu - nuo ryškių citrusinių natų iki subtilių gilių žemės atspalvių.

Arbata - vienas iš seniausių pasaulio vaistų. Ne veltui ji minima tiek kinų medicinos traktatuose, tiek ajurvediniuose šaltiniuose. Tačiau šios medžiagos - ypač jautrios aplinkai ir apdorojimui. Kokybiškai surinktos ir tinkamai fermentuotos arbatžolės išsaugo aukštą antioksidantų koncentraciją. Kokybiška žalioji arbata gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje, pagerinti kepenų funkciją, o fermentuotos arbatos - padėti virškinimui ir žarnyno mikrobiotos balansui.

Arbatos gėrimas - tai ritualas, padedantis sustoti. Japonai turi savo "chanoyu" - arbatos ceremoniją, kuri trunka valandas ir yra lyg meditacija. Britai turi "five o'clock tea" - popietinę arbatą, tapusią socialinio bendravimo forma. Daug psichologų teigia, kad ritualai - net ir maži - padeda susitelkti, sumažinti stresą ir pagerinti savijautą. Kokybiška arbata šiuo atveju veikia kaip natūrali terapija. Kvapas, skonis, garai, spalva - visa tai veikia mūsų pojūčius.

Kokybiška arbata dažniausiai auginama mažuose ūkiuose, kur kiekvienas lapelis skinamas rankomis. Tai ne tik užtikrina geresnę kokybę, bet ir garantuoja žmonių darbo sąlygų bei atlyginimo skaidrumą. Pigi arbata dažnai gaminama didžiulėse plantacijose, kurios neatsižvelgia nei į darbuotojų gerovę, nei į gamtos saugojimą.

Iš pirmo žvilgsnio pigi pakelių arbata atrodo ekonomiška. Tačiau, pažiūrėkime giliau. Kokybiška biri arbata gali būti brangesnė, bet jos reikia kur kas mažiau. Geros arbatos galima plikyti kelis kartus, o skonis su kiekvienu kartu net gilėja. Be to, ilgainiui, geriant prastesnės kokybės arbatą, organizmas gauna mažiau naudingų medžiagų, o kartais - net ir kenksmingų likučių. Tai gali lemti dažnesnius negalavimus, mažesnį imunitetą ir didesnes išlaidas sveikatai.

Populiarios arbatos rūšys

• Žalioji arbata - subtili, gaivi, daug antioksidantų turinti.
• Juodoji arbata - intensyvi, šildanti, puikiai dera su pienu.
• Baltoji arbata - švelni, vos fermentuota, turtinga polifenoliais.
• Oolong (ulong) - pusiau fermentuota arbata, balansuojanti tarp žaliosios ir juodosios.
• Matcha - maltos žaliosios arbatos milteliai, vartojami tiesiogiai.

Arbatoje esantis teaninas veikia sinergiškai su kofeinu: suteikia energijos, bet nekelia nerimo. Skirtingai nei kava, arbata neperkrauna nervų sistemos. Be to, sąmoningas arbatos gėrimas padeda praktikuoti dėmesingumą - "mindfulness".

Rinktis kokybišką arbatą reiškia daugiau nei tik geresnį skonį. Tai pasirinkimas sveikesnio gyvenimo, atsakingo vartojimo, emocinio balanso ir autentiškos kasdienos link. Gyvenimas susideda iš smulkmenų.

Arbatos pardavimai Lietuvoje

Daugiausiai arbatos „Maximose“ parduodama rudenį ir žiemą. Šių metų populiariausiosios naujienos - arbatos su goji uogomis, eukaliptu, nauji žaliųjų, juodųjų, vaisinių arbatų skoniai Ruošiant arbatą svarbu ne tik kokybiškos arbatžolės, bet ir vanduo, jo temperatūra, arbatžolių kiekis.

Mūsų šalyje populiarios įvairios arbatos rūšys, o dažniausiai geriamos juodoji, žalioji, vaisinė ir vaistažolių arbatos. Tačiau anaiptol ne visi žino, kaip reikia teisingai šį gėrimą paruošti. Šiandien minima Tarptautinė arbatos diena - puiki proga to išmokti.

Arbata yra antras pagal populiarumą gėrimas pasaulyje po vandens. Kasmet pasaulyje pagaminama apie 3 mln. tonų šviežios arbatos ir priskaičiuojama per 1,5 tūkst. skirtingų arbatos rūšių.

„Lietuviai puikiai žino, kad arbata ne tik sušildo ir suteikia energijos, bet ir padeda saugoti sveikatą. Todėl arbatos pardavimuose puikiai atsispindi metų laikų kaita. Spalio-gruodžio mėnesiais, kuomet į Lietuvą atslenka vėsūs, darganoti orai, įvairių rūšių arbatos pardavimai pastebimai išauga. Šiuo periodu itin populiari arbata pakeliuose. Gruodį, artėjant didžiosioms metų šventėms, lietuviai kur kas dažniau renkasi birią arbatą - jos pardavimai ūgteli daugiau nei dukart. Ši arbata perkama ne tik sau, bet ir puikiai tinka kaip kalėdinė dovana, simbolizuojanti jaukumą, šilumą, ramybę“, - teigia Vilma Drulienė, „Maximos“ pirkimų departamento direktorė.

Anot V. Drulienės, artėjant šventėms keletą kartų išauga dovanoms tinkamų arbatų rinkinių paklausa. Taip pat pirkėjus domina kvapnios, šventinės arbatos, ant kurių pakelių galima užrašyti sveikinimus ar linkėjimus.

Lietuvių skoniai kasmet keičiasi: jei pernai ir užpernai populiariausios buvo juodosios arbatos pakeliuose, tai šįmet jų vietą užėmė vaisių arbatos pakeliuose, kurių per šiuos metus „Maximose“ parduota daugiau nei 1,1 mln. vienetų. Jas pagal pardavimus sparčiai vejasi žolelės ir jų mišiniai, kurių šįmet numatoma parduoti apie milijoną vienetų.

Tai, kad lietuviai linkę išbandyti naujus skonius, patvirtina naujų skonių arbatų pardavimai. Šiais metais didelio susidomėjimo sulaukė arbatos su goji uogomis, eukaliptu, šaltalankiais - jų Lietuvoje parduota tūkstančiai vienetų. O populiariausia šių metų naujiena buvo spanguolių ir aviečių vaisinė arbata „Loyd“, kuri pateko į perkamiausių arbatų penkiasdešimtuką.

„Maximos“ pirkėjai ypač mėgsta Lietuvoje supakuotas arbatas, kurias šiame prekybos tinkle gali rinktis net iš 140-ies skirtingų rūšių. Apskritai „Maximose“ siūloma apie 700 skirtingų arbatų, mat stengiamasi patenkinti tiek skirtingus pirkėjų skonius, tiek finansines galimybes.

Beveik keturias dešimtis skirtingų arbatų „Maximai“ tiekiančios įmonės „Skonis ir kvapas“ arbatos ekspertas Andrius Žilinskas pataria renkantis arbatą atkreipti dėmesį, kad pakelyje būtų pilnų arbatmedžio lapelių, o baltojoje arbatoje - pumpurų. Taip pat pravartu patikrinti arbatos kilmę, kadangi nuo to priklauso jos skonis: geriausia žalioji arbata atkeliauja iš Kinijos ir Japonijos, juodoji - iš Indijos, Nepalo, o raudonoji (rooibos) arbata - iš Pietų Afrikos Respublikos.

Jis pabrėžia, kad net iš to paties pakelio paruoštos arbatos skonis gali gerokai skirtis. Tam didžiausią įtaką turi tai, kaip arbata ruošiama, o norint mėgautis visomis jos savybėmis, reikia žinoti pagrindines arbatos ruošimo taisykles.

„Anksčiau šįmet mūsų atliktas tyrimas parodė, kad tik 40 proc. lietuvių moka ir žino, kaip teisingai paruošti arbatą. Jos skonį lemia daug veiksnių: naudojamas vanduo, jo temperatūra, arbatžolių kiekis, plikymo laikas ir kt. Gerai paruošta arbata - ne tik skanesnė, bet ir labiau stimuliuoja, suteikia energijos bei yra sveikesnė, kadangi joje išlieka antioksidantai ir kitos naudingosios medžiagos“, - teigia arbatos ekspertas Andrius Žilinskas.

Patarimai, kaip teisingai paruošti arbatą:

• Arbatai rinkitės švarų šaltinio vandenį ir virinkite jį tik vieną kartą;
• Lietuvių mėgstamiausios žalioji ir juodoji arbatos neturėtų būti plikomos verdančiu vandeniu. Žaliąją arbatą plikykite 80-85 laipsnių temperatūros vandeniu. Jei vandenį vėsinate puodelyje, įpylę ką tik užvirusio vandens palaukite maždaug vieną minutę, jei virdulyje - atidarykite jo dangtį ir lukterkite apie 5 minutes. Juodajai arbatai tinkamiausias 95 laipsnių temperatūros vanduo - pakelkite virdulio dangtelį ir palikite pravėsti 1 min.
• Daugelio arbatų vienam puodeliui paruošti užtenka nubraukto arbatinio šaukštelio arbatžolių. Jei arbatlapiai ypač stambūs, gali reikėti ir dviejų kupinų šaukštelių;
• Arbatą reikėtų gerti tuomet, kai ji nebebus karšta;
• Gerai arbatai nereikia jokių priedų ar saldiklių.

---