Nagų grybelis, dar vadinamas onichomikoze, yra sukeliamas dermatofitų ir pelėsių. Išsivysčius nagų grybeliui prasideda nago plokštelės uždegimas, ji pakeičia spalvą, pradeda sluoksniuotis ir skilinėti.
Pageltęs, kartais parudavęs nagas gali pradėti luptis ir skleisti nemalonų kvapą. Nagų grybeliui, kaip ir kitų kūno vietų grybeliui (makšties, pėdų, odos) plisti svarbu tinkamos sąlygos.
Užsikrėsti šia grybeline infekcija turite daugiau šansų, jei vaikštote basi viešose maudymosi ir sporto vietose, naudojatės viešais dušais, saunomis, dalinatės rankšluosčiais su kitais žmonėmis. Taip pat sportininkai turi didesnę galimybę užsikrėsti nagų grybeliu dėl prakaituojančių pėdų, sintetinio audinio kojinių.
Žmonės, sergantys diabetu ar turintis kraujagyslių sutrikimų, irgi turi didesnę tikimybę susirgti grybeliu dėl suprastėjusios deguonies cirkuliacijos galūnėse.
Kadangi kojų ir rankų nagų grybelis pasitaiko dažnai, žmonės griebiasi ne tik moksliškai patvirtintų gydymo būdų, bet ir liaudiškų priemonių. Šiame straipsnyje aptarsime ar veikia liaudiškos priemonės ir kaip greitai pašalinti nagų grybelį.
Ar gydymas natūraliomis priemonėmis veikia?
Grybelis egzistavo dar prieš vaistų nuo grybelio atradimą, tad nenuostabu, jog žmonės visais įmanomais būdais bandė atsikratyti infekcijų. Liaudiškos priemonės yra natūralios, namuose ar gamtoje randamos medžiagos, turinčios įveikti grybelį.
Kai kurie tyrimai patvirtina, jog namuose randamos priemonės gali padėti sumažinti nagų, rankų, galvos, makšties grybelių dauginimąsi ir plitimą. Tačiau savarankiškai naudojant nepatvirtintas priemones, grybelis gali išplisti toliau, užkrėsti kitus žmones.
Jei nežinote kas sukelia jūsų simptomus, galite dar labiau pažeisti sudirgusius nagus ir odą. Tačiau tam tikros natūralios priemonės gali padėti sumažinti grybelio riziką. Natūralūs preparatai kaip actas, arbatmedžio ir kokosų aliejus pasižymi priešgrybelinėmis savybėmis ir gali pagreitinti gijimą, bet tik tuo atveju, jei kaip pirminį gydymo būdą vartojate tinkamus vaistus.
Kokosų aliejus nuo grybelio
Nors švelnios priemonės kaip kokosų riešutų aliejus neturėtų sukelti komplikacijų, natūralius preparatus geriau naudoti tik kaip papildomą priemonę, prieš tai pasikonsultavus su gydytoju ar vaistininku.
Kokosų aliejus (lot. Cocos nucifera) gaunamas šaltojo spaudimo būdu, iš kokoso riešutų (kaulavaisių) branduolių, vertinamas dėl savo aktyviųjų medžiagų naudos mūsų plaukų bei odos grožiui.
- Spalva: Kokosų aliejus yra švelniai gelsvos spalvos 30° C ar didesnėje temperatūroje.
- Lydymosi temperatūra: kokosų aliejus lydosi 25° C.
Žemiau šios temperatūros kokosų aliejus yra kietas. Vos prilietus prie kūno tampa minkštas. Jei paliksite kietą kokosų aliejų saulės atokaitoje, šis aliejus taps skystas kaip bet kuris augalinis aliejus (sezamų, migdolų, jojobos), tačiau vėl atvėsus temperatūrai - kokosų aliejus vėl tampa kietas.
Nerafinuotas kokosų aliejus yra dažnas ingredientas veido ir kūno priežiūros priemonėse, skutimosi priemonėse. Jis puikiai išlaiko drėgmę odoje bei drėkina ir minkština odą.
Cheminė sudėtis:
Kokosų aliejuje yra ~ 84 - 90% sočiųjų riebalų rūgščių, susidedančių iš vidutinės grandinės riebalų rūgščių trigliceridų forma, ir apie 6 - 8% riebalų rūgščių, susidedančių iš oleino (~6 %) ir linolo (2 %) rūgščių.
Riešutinė kokospalmė paplitusi visose pasaulio tropinio klimato jūrų pakrantėse, spėjama, kad šis medis kilęs iš Indijos vandenyno.
Riešutai plinta vandeniu, išplauti bangų, paplūdimiuose jie išleidžia lapus bei šaknis ir taip įsitvirtina naujoje vietoje.
Kokosų aliejaus naudojimas:
- Kokosų aliejus odai: Nerafinuotas kokosų aliejus minkština odą, padeda išlaikyti drėgmę, turi įtakos odos elastingumo atstatymui, skatina ląstelių regeneraciją, saugo ląsteles nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio, greitinančio senėjimą.
Šis aliejus beprotiškai gerai įsigeria į odą, nepalikdamas riebumo pojūčio. Šis aliejus ypatingai atpalaiduoja mintis, kai yra naudojamas po dušo ar vonios procedūrų ant drėgnos odos.
- Vietoje veido kremo. Tepti aliejų ant drėgnos odos.
- Makiažo valymui.
Kokosų aliejus tinkamas ir masažo procedūroms, tačiau jis greitai įsigeria, todėl geriausia jį maišyti su kitais aliejais arba naudoti segmentiniam masažui.
- Kokosų aliejus plaukams: Nedideliu kiekiu nerafinuoto kokosų aliejaus išmasažuokite galvos odą, nepamiršdami ištepti aliejumi plaukus per visą ilgį iki pat galiukų.
Palaikykite kaukę šiltai (galite apvynioti galvą rankšluoščiu) bent 20 min ir nuplaukite įprastai naudojamu šampūnu. Šis aliejus padės išsaugoti plaukų grožį ir žvilgesį bei suteiks nuostabų aromatą visai dienai!
Taip pat, galite išbandyti ir kitą kokosų aliejaus panaudojimo būdą: paskirstykite nedidelį kiekį kokosų aliejaus tarp delnų ir švelniai perbraukite plaukus arba naudokite plaukų galiukų drėkinimui, tik nepadauginkite aliejaus, kad plaukai neatrodytų apsunkę.
Yra šaltinių, kuriuose teigiama, kad kokosų aliejus tinkamas nuo galvos odos pleiskanojimo.
Gydomosios kokosų aliejaus savybės:
Kokosų aliejus pasižymi antivirusinėmis, priešgrybelinėmis, antibakterinėmis savybėmis. Jis padeda kovoti su herpes, ŽIV, hepatitu C, gripo virusais, kurie yra lipidų (riebalų) danga, taip pat naikina bakterijas, kurios sukelia plaučių uždegimą, gerklės infekcijas, šlapimo takų infekcijas ir t.t.
Tyrimais nustatyta, kad kokosų aliejus gali padėti nuo Candida grybelio, „atleto pėdos“ ir niežulio.
Ką reikia žinoti apie grybelio gydymą actu?
Actas, dažnai naudojamas maisto gamyboje ir namų ruošoje, pasižymi antigrybelinėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Pastebėta, jog acto kompresai gali pagreitinti nagų ir pėdų grybelio gijimą.
Tačiau actas, nors ir natūralus, turi rūgštinį pH (2-3) todėl gali pažeisti jautresnę odą. Jei ketinate mirkyti kojų ar rankų nagus acte, būtinai jį praskieskite su vandeniu ir įsitikinkite, jog koncentracija nedirgina odos.
Taip pat atminkite, jog jokiu būdu gydymo actu negalima naudoti makšties ar galvos odos grybeliui gydyti.
Ar liaudiškos gydymo priemonės veikia?
Tam tikros liaudiškos gydymo priemonės gali padėti įveikti nagų grybelį, bet netinkamai naudojamos, jos gali padaryti daugiau žalos. Gydantis be vaistininko ar gydytojo konsultacijos, jūs negalite būti užtikrinti, jog sergate būtent nagų grybeliu.
Taip pat kai kurios liaudiškos priemonės gali būti per stiprios sąlyčiui su oda. Todėl visuomet geriausiai rinktis patvirtintus vaistus ir priemones.
Kokie vaistai gydo grybelį?
Skirtingi vaistai yra skirti gydyti grybelį skirtingose kūno vietose. Vaistai nuo makšties grybelio skirsis nuo nagų infekcijos gydymo priemonių.
Pagrindinės veikliosios medžiagos randamos vaistuose nuo grybelio dažnai yra klotrimazolas, naftifino hidrochlorodas, terbinafinas. Šios priemonės veikia prieš grybelius ir jų dauginimąsi, atkuria natūralų odos pH bei nuramina sudirgusią odą ir nagus.
Vaistai nuo nagų grybelio turi pranašumą prieš liaudiškas priemones, nes juose yra tinkama veikliųjų medžiagų koncentracija, saugi naudoti ant odos.
Rankų nagų grybelio gydymo priemonės
Rankų nagų grybeliui yra skirtos tos pačios gydymo priemonės kaip ir kojų nagams. Priemonės nuo nagų grybelio yra antigrybeliniai kremai, serumai, geliai ir specialios dildės, skirtos pašalinti pažeistą plokštelės dalį.
Gydant rankų nagų grybelį, svarbu palaikyti tinkamą higieną, nesidalinti rankšluosčiais su kitais žmonėmis.
Kojų nagų grybelio gydymo priemonės
Kojų nagų grybeliui gydyti taip pat naudokite serumus, gelius, purškalus. Tačiau net ir sustabdžius grybelio plitimą, rinkitės profilaktines priemones iki kol nuaugs pažeistas nagas.
Pažeistam nagui nuaugti gali prireikti iki metų laikų, todėl net jei ir yra likę plokštelės pažeidimų, nereiškia, jog grybelis yra aktyvus.
Nagų grybelio gydymas moksliškai pagrįstais metodais
Vaistininkė Greta Šimkė sako, kad grybelis yra dažna nagų infekcija, paplitusi visame pasaulyje. Didžiausia rizika užsikrėsti šia liga kyla vaikštant basomis viešo naudojimo vietose, ypač ten, kur yra šilta ir drėgna, pavyzdžiui, viešose pirtyse, baseinuose, sporto klubų persirengimo kambariuose, dušuose, soliariumuose ir panašiai.
„Be to, užsikrėsti galima ir tose vietose, kuriose galėjo būti grybeliu užsikrėtusių žmonių, pavyzdžiui, pedikiūro kabinete, jei patalpa ir / ar darbo įrankiai nėra tinkamai dezinfekuojami. Nagų grybelį sukelia įvairūs grybeliniai organizmai, labiausiai paplitęs vienas jų yra vadinamas dermatofitu. Mielės, bakterijos ir pelėsiai taip pat gali sukelti nagų infekcijas“, - įspėja pašnekovė.
Užsikrėtus grybeline infekcija, kitaip vadinama „Atleto pėda“, ji gali išplisti į nagą, o grybelinė nago infekcija - į pėdą. Be to, grybelis gali išsivystyti ir nešiojant ankštus batus, kuriuose nuolat prakaituoja kojos arba nešiojant kito asmens avalynę.
„Neretai grybelį sukelia ir odos ligos, pažeidžiančios nagus, pavyzdžiui, psoriazė, cukrinis diabetas, kraujotakos sutrikimai, susilpnėjusi imuninė sistema“, - priduria vaistininkė.
Greta Šimkė teigia, kad pasirodęs grybelis iš pradžių būna baltos arba gelsvai rudos spalvos dėmė po nago galiuku. Tačiau plintant grybelinei infekcijai, nagas gali pakeisti spalvą, sustorėti ir trupėti ties kraštu. Taip nagų grybelis gali pažeisti net ir kelis nagus.
„Nagas gali pradėti kietėti, spalva kinta nuo gelsvos iki net rudos. Taip pat nagas pradeda sluoksniuotis, jo forma tampa netaisyklinga, o plokštelė nelygi - banguota. Gali atsirasti ir nemalonus kvapas“, - nagų grybelio požymius vardina G. Šimkė.
Teigiama, kad dažniau grybeliu užsikrečia vyresnio amžiaus žmonės. Visgi, vaistininkė sako, kad nėra tiksliai išaiškinta, kodėl taip yra, tačiau manoma, kad įtakos tam turi dažnesnis vyresnio amžiaus žmonių sergamumas, medikamentų vartojimas: „Ypač imunosupresantų vartojimas, chemoterapijos gydymas, silpnesnė imuninė sistema.“
Profilaktika ir gydymas
Negydomas nagų grybelis gali kelti stiprų skausmą, plisti ir užkrėsti tarpupirščius, visą pėdą bei kitas kūno dalis. Negana to, kyla pavojus grybeliu užkrėsti ir aplinkinius.
„Camelia“ vaistininkė pasakoja, kad grybelis gali būti gydomas geriamaisiais receptiniais priešgrybeliniais vaistais, kuriuos pacientui gali tekti naudoti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
„Taip pat pasiūloje gausu įvairių nagų lakų, tepalų, skysčių nagų grybeliui gydyti. Jie skiriasi ir veikliosiomis medžiagomis, ir stiprumu. Vienus lakus galima naudoti tik kartą per savaitę, o kitus kasdien - du kartus per dieną. Be to, vienus galima naudoti ant nago be jokio jo paruošimo, kiti veiksmingi tik prieš tai atmirkius kojas ir nagą nudildžius dildėmis. Pagal situacijos sudėtingumą gydytojas arba vaistininkas gali parekomenduoti pacientui labiausiai tinkantį variantą. Svarbu prisiminti, kad gydant bet kokiu metodu - nagas vis tiek privalės nuaugti, nes tik taip grybelis gali būti išgydytas. Esant ypatingai sunkiai situacijai - gali tekti šalinti ir patį nagą“, - tikina ji.
Norint išvengti nagų grybelio atsiradimo rizikos, verta visuomet pasirūpinti tinkamomis priemonėmis, einant į viešo naudojimo vietas. Pavyzdžiui, avėti šlepetes, nevaikščioti basomis kojomis.
Be to, pravartu rinktis ir kokybišką, pralaidžią orui avalynę, kurioje kojos kuo mažiau prakaituotų, avėti ne sintetines, o medvilnines kojines, kurios sugertų prakaitą: „Jei pėdos linkusios prakaituoti - keisti kojines kelis kartus per dieną. Stengtis jas švariai plauti ir sausai šluostyti, palaikyti kuo sausesnes. Einant pedikiūro ar manikiūro - įsitikinti, kad nagų specialistas dezinfekuoja darbo vietą ir įrankius.“
Tačiau neretai, susidūrus su šia nemalonia bėda, žmonės ima gydyti nagų grybelį alternatyviomis priemonėmis, naminiais būdais. Pasiteiravus, kokias priemones saugu naudoti namuose, vaistininkė pataria: „Namuose grybeliui gydyti galima naudoti arbatmedžio arba eukalipto eterinį aliejų, daryti obuolių acto, o vėliau sodos voneles, prausiantis naudoti deguto muilą, dėti česnako ir kokoso aliejaus košeles, vandenilio peroksido kompresus... Visgi, rekomenduočiau gydantis naminėmis priemonėmis būti atsargiems, kad žalos nebūtų daugiau, negu naudos, nes galima pažeisti sveiką odą, ją nudeginti, sudirginti, sualergizuoti ir pirmiau pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku. Tikiu, kad kartu bus priimtas geriausias gydymo sprendimas.“