Stebėdama tinklaraščio lankomumo statistiką, įtariu, kad pas daugelį šaldytuvai dar pilni maisto, likusio nuo neseniai praūžusio švenčių maratono.
Bet šventiniai skanumynai galiausiai pasibaigia, o tuomet ir vėl ateina savaitgalis, ir popietę prie arbatos norisi kažko… skanaus. Labai greito ir labai gardaus.
Kai virtuvėje saulėta - keksiukai patys skaniausi. Ten ir radau šį nuostabų receptą, pas Saulėtą virtuvę.
Galima kepti įmantriausius desertus, užtrukti valandų valandas, ir mėgautis puikiu rezultatu. Aš tai darau dažnai. Tačiau galima ir neužtrukti, galima ir paprasčiau… 1, 2, 3...
Apie madas pradėjau rašyti ne šiaip sau - kai sugalvojau iškepti šių keksiukų, šitas žodis man pirmasis ėmė suktis mintyse. Pamaniau, kad jie turėtų būti labai madingi.
Jei dėl madingumo neabejojau, gal šiek tiek nerimavau dėl skonio. Vis tik ir aš, ir mano šeima yra klasikinių kepinių - duokit šen baltus miltus! - gerbėjai.
Dabar, kai visi keksiukai jau suvalgyti ir beliko tuščias padėklas, manau, surasčiau drąsos lažintis, kad neįspėtumėt, kokie gi tie slaptieji ingredientai. O ir visai nenorėtumėt spėliot.
Madinga? Sveikatai naudinga? Be glitimo? Su maistingomis ir super maistu ne veltui tituluojamomis bolivinių balandų sėklomis vietoje įprastų miltų? Žinoma, visa tai labai svarbu.
Bet kai tylos ir ramybės pilnuose namuose plikiausi puodelį kavos, lukštenau iš popierėlio keksiuką ir suvalgiau jį iki paskutinio trupinėlio, labiausiai man rūpėjo vienintelis dalykas.
Keksiukai minkšti, labai drėgni, puikios tekstūros, nuostabiai laiko savo formą (netrupa ir nebyra), maloniai saldūs ir nuo kokosų žiedų cukraus, ir nuo kokoso drožlių.
Kremas - avokadų ir kakavos kremas! - purus ir tobulai švelnios tekstūros, saldus ir sodriai kakavinis.
Jei nuoširdžiai, nė iš tolo nesitikėjau, kad keksiukai bus tokie puikūs, o pasirodo štai kaip - jie verti ne dešimties, o viso šimto balų! Ir jei jums atrodo, kad galbūt aš sutirštinu spalvas ar juos pervertinu, pažadu, taip nėra.
Gali būti kiek netikėta, bet už keksiukų atradimą turiu dėkoti savo draugams „GLOBUS“.
Tai jie, atsiuntę man dėžutę su naująja savo produktų linija „Vital“, paskatino pasukti galvą, ką čia pagaminus. Ten buvo keturi visai nauji produktai: speltų grūdai, sojų pupelės, daržovių mišinys su spelta grūdais ir mano labai mylimos bolivinės balandos sėklos.
Smulkmena, tačiau labai svarbi (ypač taupantiems kiekvieną brangią minutę), - „GLOBUS Vital“ bolivinės balandos sėklos skardinėje jau yra paruoštos naudojimui. Naudokit keksiukams, prašau, prašau, prašau!
Šie keksiukai mums tikrai labai patiko. Visų pirma, dėl to, kad jie drėgni. Antra, jie labai malonios, sodrios tekstūros. Trečia, jie ne per saldūs.
Skonis: 10/10. Minkštas, purus, drėgnas, kokosinis. Saikingai saldus (cukraus kiekį mažinau perpus, lyginant su originaliu receptu) ir aplietas saldžiarūgščiu glajumi.
Gaminimo laikas: 1 val. 15 min. - 1 val.
Kokosinių keksiukų receptas
Ingredientai:
- 1 ½ arb. š. kepimo miltelių
- ½ arb. š. sodos
- ½ arb. š. druskos
- 2 valg. š. kakavos miltelių
- 1 arb. š. vanilinio cukraus
Gaminimo eiga:
- Orkaitę įkaitinkite iki 180 ᵒC temperatūros.
- Paruoškite keksiukus. Virtas bolivinės balandos sėklas, kokosų pieną, kiaušinius, tirpintą atvėsintą sviestą ir kokosų aliejų sudėkite į maisto smulkintuvą.
- Kitame dubenyje sumaišykite kokosų žiedų cukrų, kokosų drožles, kepimo miltelius, sodą ir druską.
- Sumaišykite abu mišinius.
- Kepkite 25-28 minutes.
- Kol keksiukai vėsta, paruoškite kremą. Avokadus sudėkite į maisto smulkintuvą ir sutrinkite iki visiškai vientisos masės.
- Į avokadų masę įmaišykite kakavos miltelius bei klevų sirupą.
- Keksiukams atvėsus, dekoruokite juos šaldytuve atvėsintu kremu.
Kokosinis keksas su žaliosios citrinos glajumi
Ingredientai:
- 1 ½ arb. š. kepimo miltelių
- ½ arb. š. sodos
- ½ arb. š. druskos
Gaminimo eiga:
- Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros.
- Sviestą išsukite su cukrumi iki purios masės.
- Po vieną įmuškite kiaušinius ir po kiekvieno išplakite plaktuvu.
- Kitame dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius vanilinį cukrų ir druską.
- Sausus ingredientus suberkite į sviesto ir kiaušinių mišinį ir gerai išmaišykite.
- Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 1 val. 15 min. - 1 val. 25 min.
- Glaistui šakute išplakite žaliosios citrinos sultis su milteliniu cukrumi iki vientisos tirštos masės.
- Glaistu aptepkite atvėsusio kekso viršų. Apibarstykite saujele kokosų drožlių.
Keksiukai ir krepšeliai
Ingredientai:
- 4 valg.š. miltų
- 4 valg.š. cukraus
- 2 arb.š. kepimo miltelių
- 1 valg.š. kokosų drožlių
- 2 valg.š. margarino
- 1/4 arb.š. druskos
Gaminimo eiga:
- Išmaišyti visus sausus komponentus - miltus, cukrų, rudąjį cukrų, kepimo miltelius, druską, kokosų drožles. Įmaišyti nedideliais gabalėliais supjaustytus bananus. Kambario temperatūros pieną suplakti su ištirpintu ir atvėsintu margarinu bei kiaušiniais. Plakinį sumaišyti su paruoštu miltų mišiniu.
- Pirštai sutrupinti (kol gausis smulkūs birūs trupinukai) komponentus, skirtus dėti ant keksiukų viršaus - kokosų drožles, cukrų, margariną ir cinamoną.
- Kepti iki 175 ºC temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 25 minutes. Atvėsinti ant grotelių.
Šokoladiniai keksiukai
Ingredientai:
- 1 arb.š. kepimo miltelių
- ¼ arb.š. druskos
- 1 arb.š. vanilinio ekstrakto
Gaminimo eiga:
- Sviestą išsukite su cukrumi iki purios masės.
- Dubenyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, druską, smulkintą šokoladą.
- Į sviesto ir kiaušinių masę pakaitomis berkite miltus ir pilkite pieno ir grietinės plakinį, kiekvieną kartą lėtai išplakant iki vientisos masės.
- Paskirstykite tešlą į paruoštas kepimo formeles.
- Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 minučių, kol keksiukų paviršius gražiai apskrus.
- Leiskite atvėsti ant grotelių.
Kaip gera yra švęsti! Jausti tylią vienybę, džiaugtis laisve, atviromis širdimis švęsti laimę, meilę ir gyvenimą!
Žinote, labai nuoširdžiai nesuprantu žmonių nenoro švęsti ir minėti šventinių dienų. Šią savaitę lyg tyčia supuolė trys šventės iš eilės - Užgavėnes keitė Valentino diena, o šią - atkurtos Lietuvos Šimtmetis.
Jokiu būdu nelyginsiu, kuri šventė yra ar galėtų būti svarbesnė, bet jos visos trys - skirtingos progos, nešančios skirtingas žinutes. Apie tradicijas, apie meilę, apie laisvę ir vienybę.
Sako, jog matai tai, ką nori matyti; girdi tai, ką girdėti nori. Bet man truputį liūdna dėl to, kaip tyliai praėjo Užgavėnės, kaip pasipiktinę ir vėl keiksnojo komercinę, kičinę ir visiškai neprasmingą Valentino dieną.
Tik štai galvoju, kaip būtų nuostabu ir kaip norėtųsi, kad ne tik triženkliai jubiliejai būtų verti dėmesio ir pakilių nuotaikų. Kad nereikėtų laukti šimto metų, jog tikrai didžiuotumėmės švęsdami; kad kiekvienais metais iškelti vėliavą ar iškepti trispalvių blynų būtų džiaugsmas ir garbė, kad kiekvieną vasario 16-ąją, išėję į gatves ir kiemus, jaustume tą pakilią nuotaiką ir šventę.
Man norėtųsi, kad viduje netektų jausti mažo kvailos gėdos jausmo ir per Valentino dieną, kai suprantu, kad mielai ant žando ir būdama beveik trisdešimties užsiklijuočiau tą raudoną lipnią širdelę. Man patiktų, jei blynus Užgavėnių dieną keptume ne tik sau, bet ir artimiesiems, draugams, kaimynams ir po kiemus lakstantiems veidus išsipaišiusiems vaikams. Man labai norėtųsi, kad šventes mes švęstume; ir ne dėl to, kad taip reikia, o dėl to, kad švęsti yra labai gera.
Pabėgti iš rutinos yra labai sveika. Savo namuose mes paminėjome visas tris šventes. Per Užgavėnes kepėme blynus ir virėme spurgas (spintelėje buvau paslėpusi nuo savęs kelis saldainius, jei užklystų kaukėmis pasidabinę vaikai, bet jie, deja, neužklydo). Valentino dieną nustebinau savo žmogų svajonių pietumis tiesiai į darbą, o vakare į vazą merkiau tulpes ir, užsiplikę pilną arbatinuką arbatos, pilnais žandais valgėme jo parvežtus plikytus pyragaičius. Lietuvos Šimtmečio dieną pradėjome trispalviais blynais, krizenančiam mažyliui giedojome Lietuvos himną, paįvairindami smagiausiomis intonacijomis ir taip nusipelnydami plačiausių šypsenų, o vakare, prieš užgesindama šviesas ir krisdama į lovą, darkart sau priminiau, kad visur gerai, bet namie - geriausia.
Tiesa ta, kad šventes kuriame mes patys. Mes renkamės švęsti.