Žuvų ištekliai didėja Lietuvos ežeruose, upėse ir mariose, kuriuose skaičiuojama per 36 žuvų rūšys. Keletas jų yra įrašytos į Raudonąją knygą.
Dėl sparčiai mažėjančių žuvies išteklių nuo 2015 metų pradžios įsigaliojo verslinės žvejybos draudimas Lietuvos ežeruose bei upėse. Dar anksčiau žvejai verslininkai išprašyti iš Kauno marių. Žvejams verslininkams dabar paliktos tik Kuršių marios.
Nors toks sprendimas papiktino verslininkus, tačiau jau dabar mokslininkai informuoja apie Lietuvos vandens telkinių ichtiologinės būklės pagerėjimą: žuvų išteklių gausėjimas neginčytinas. Manoma, kad verslinės žvejybos uždraudimas pasiteisino su kaupu, nes kaip tik po draudimo įsigaliojimo bei atsakomybės už nelegalią žvejybą sugriežtinimo žuvies ežeruose ėmė daugėti.
„Bendra išvada yra tokia: tuose vandens telkiniuose, kur šiuo metu nevyksta jokia verslinė žvejyba, žuvų ištekliai ir toliau didėja. Ypač pastebimas lynų, karšių pagausėjimas, daugiau pasitaiko ir lydekų, tačiau lydekos mėgiamos žvejų mėgėjų, todėl jų populiacijai daromas didelis poveikis. Jos yra labai mikliai išgaudomos: nors ir yra intensyviausiai veisiamos, bet ir intensyviausiai gaudomos. Ešerių stambesnių taip pat pastebimai daugiau”, - teigia Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas.
Žuvų išteklių pagausėjimą ežeruose bei upėse pastebi ir apie žvejybą rašantis žurnalistas ir žvejybos entuziastas Dalius Rakutis. Jo nuomone, žuvų populiacijos šoktelėjimą galėjo lemti ne tik verslinės žvejybos apribojimas, bet ir intensyvus aplinkosaugininkų darbas. Pašnekovo teigimu, sustiprinta kontrolės funkcija apsunkino gyvenimą brakonieriams ir jų tiesiog ėmė mažėti.
„Lyginant kelių metų tendencijas, pokytis pastebimas į gerąją pusę. Kai kuriuose vandens telkiniuose žuvų po truputį pradeda daugėti. Įtaką tam galėjo padaryti verslinės žvejybos uždaruose vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias, uždraudimas. Tačiau dar prisidėjo ir sustiprinta kontrolė bei padidintos baudos už brakonieriavimą. Galbūt ir žmonių sąmoningumas didėjo“, - sako D. Rakutis.
Intensyviausiai Gaudomos Žuvys Plėšrūnės
Kita vertus, Klaipėdos universiteto Jūrų technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektorius Antanas Kontautas pastebi ir kitą medalio pusę: pastaruoju metu suintensyvėjusi mėgėjiška žvejyba, orientuota į žuvis plėšrūnes, taip pat palieka pėdsaką šalies ežeruose.
„Pastaruoju metu stebima meškeriojimo plėtra daro įtaką tam, kad nemažoje dalyje mūsų vandens telkinių plėšriųjų žuvų kiekis yra ne toks, kokio mes norėtume. Kalba eina apie lydekas, ešerius, sterkus“, - teigia A. Kontautas.
Lektoriui antrina ir žvejys D. Rakutis. Anot jo, didžiausią žvejų įtaką patiria plėšriosios žuvys: lydekos, sterkai, ešeriai. Jų daugiausiai gaudoma ir pagaunama.
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas T. Virbickas priduria, kad sumažėję yra ir ungurių ištekliai, nors tam įtakos turi ne vien tik žvejyba.
„Ungurio populiacija mažėja globaliai, bet vėlgi reikia prisiminti, kad šios žuvys į Lietuvos ežerus neplaukia, jos yra įleidžiamos. Ungurių įveisimo į ežerus apimtys kuriam laikui buvo sumažėję, dabar juos vėl pradėta leisti intensyviau. Tai reikia tikėtis, kad ateityje ungurių ištekliai mūsų ežeruose padidės“, - aiškina T. Virbickas.
Įtakos turi ir vis dar neaiškūs gamtiniai procesai Kuršių mariose, kur verslinė žvejyba yra leidžiama, didesnių žuvų populiacijų pokyčių šiuo metu nepastebima. Tačiau Klaipėdos universiteto Jūrų technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektorius A. Kontautas susirūpinęs dėl ešerių - jie mariose gaudomi ypač intensyviai.
Be to, mokslininkas užsimena ir apie galimą žiobrių populiacijos mažėjimą Kuršių mariose. „Žvejų mėgiamo ešerio populiacija dėl intensyvaus gaudymo gali ateityje smarkiai pakisti. Šiuo metu, kai dar dideliuose plotuose žvejojama, galbūt nelabai pastebima, tačiau ateityje jausime poveikį. Taip pat žiobrių daug išgaudyta, tačiau čia jau įtaką jaus verslas. Kad jų populiacija sparčiai mažėja, dabar pasakyti būtų per drastiška, tačiau pagal šių metų sugavimą, galima galvoti, kad šių žuvų mažėja. Gali būti, kad pagaunamus šios žuvies kiekius anksčiau ar vėliau teks riboti“, - svarsto A. Kontautas.
Anot jo, pagrindinis veiksnys, darantis įtaką žuvų skaičiui Lietuvos vandenyse, yra žvejyba, tačiau daug ką lemia ir gamtos procesai.
„Pastebima, kad Lietuvoje mažėja kai kurių žuvų rūšių ir mokslininkai dar nerado paaiškinimo, kodėl. Tai nesusiję nei su meškeriojimu, nei su tarša. Matyt, tai yra natūralių gamtinių sąlygų bei žuvų išteklių biologinės kaitos svyravimo pasekmė, arba kažkoks gamtinis reiškinys, kurio mes dar nelabai suprantame ar nematome“, - sako mokslininkas.
Bet Lietuvos žvejų verslininkų asociacijos pirmininkas Jurijus Petrovas praneša, jog žuvies Kuršių mariose pagaunama mažiau, tačiau tam įtakos turi ne viena priežastis.
„Žuvies Kuršmarėse sugaunama mažiau, lyginant su ankstesniais laikais, tačiau tai lemia tiek įvairūs ribojimai, tiek ženkliai sumažėjęs verslinės žvejybos įmonių skaičius, o dėl to paklausa viršija pasiūlą, kas sąlygoja žuvies brangimą rinkoje. Kas liečia žuvų kiekio mažėjimą šiame vandens telkinyje, tai yra du pagrindiniai veiksniai. Dėl išgylintos tarptautinės jūrų perkėlos, sūraus vandens kiekio patekimo į Kuršių marias, kas lemia gėlavandenių žuvų pasitraukimą į marių vandenis Rusijos federacijos teritorijoje. Apie šią problemą, del sūraus vandens, mokslininkai jau skelbė pradedant statyti perkėlą. Kita, tai prieš trejetą dešimčių metų mūsuose pasirodę žuvėdžiai paukščiai - kormoranai. Jie vien Kuršių mariose suėda ne mažiau trijų šimtų (300) tonų žuvies per metus.“, - pasakoja J. Petrovas.
Žuvų Rūšys 5 Lietuvos Ežeruose
GRYNAS.lt, remdamasis Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresniojo mokslo darbuotojo T. Virbicko dar šiais metais parengtu tyrimu, pateikia duomenis apie kelių didžiausių Lietuvos ežerų žuvingumą. Tyrimo rezultatai gauti skaičiuojant pagautus laimikius.
Skirtingo diametro tinklais sugautos žuvys rūšiuojamos ir skaičiuojamos atskirai: skirstomos į jauniklius, nesubrendusius ir suaugusius (t.y. iki leidžiamo sužvejoti dydžio užaugusius) individus.
Žuvų skaičiai perskaičiuojami ežero ploto vienetui, atsižvelgiant į žvejybos efektyvumą.
- Dūkšto ežere, esančiame Ignalinos rajone, gyvena devynios žuvų rūšys: ešerys, kuoja, raudė, lynas, karšis, lydeka, paprastoji aukšlė, plakis, pūgžlys. Bet vertingiausiomis laikomos ešerys, kurių, užaugusių iki leidžiamo sugauti dydžio, produkcija gali siekti apie 10 kg iš hektaro per metus. Suaugusių lynų yra, atitinkamai 5,5, karšių - 3,4, lydekų - 2,5 kg/ha/m. Įdomu, kad atliekant tyrimus šiame ežere sugautas tik vienas pūgžlys.
- Sartų ežere, besidriekiančiame per Rokiškio ir Zarasų rajonus, skaičiuoja apie 15 žuvų rūšių: ešerys, kuoja, raudė, lynas, sidabrinis karosas, karšis, lydeka, sterkas, šamas, salatis, karpis, plakis, paprastoji aukšlė, pūgžlys, gružlys. Vertingiausios: karšis, kurio leidžiamo sužvejoti dydžio individų produkcija gali siekti apie 4 kg iš hektaro per metus , ešerys - 5,2kg/ha/m., sterkas - 3,5, salatis - 4,2, šamas - 2,2 kg/ha/m., o lynas ir lydeka - tik po 0,3 kg/ha/m.
- Šiaulių rajone esančiame Rėkyvos ežere yra septynios žuvų rūšys: ešerys, kuoja, raudė, karšis, lydeka, pūgžlys, gružlys. Pačios vertingiausios ežere užfiksuotos žuvys: 18,9 kg/ha/m. karšių, net 48,4 kg/ha/m. leidžiamo dydžio sužvejoti ešerių, 2,6 kg/ha/m. lydekų.
- Plungės rajone esančiame Ilgio ežere gyvena šešių rūšių žuvys: ešerys, kuoja, plakis, lydeka, karšis, pūgžlys. Skaičiuojant vertingiausias, tyrime skelbiama, kad stambių ešerių esama apie 5,2/kg/ha/m., karšių 8,6, o lydekų, kurias galima pagauti, skaičiuojama tik 0,9 kg/ha/m.
- Dažnai lankomas Rubikių ežeras Aukštaitijoje gausus 11 žuvų rūšių: ešerys, kuoja, raudė, lynas, paprastasis karosas, karšis, lydeka, sterkas, plakis, paprastoji aukšlė, pūgžlys. Vertingiausios: 8,9 kg/ha/m. ešerių, 3,3 kg/ha/m. leidžiamo sužvejoti dydžio karšių, 2,1 - sterkų, 1,2 - lydekų, 0,4 - lynų ir tik 0,1 kg/ha/m. paprastųjų karosų.
Leidžiamo žvejoti dydžio žuvų kai kuriuose ežeruose gal ir nėra labai daug, tačiau mokslininkų tyrimai rodo, jog dar augančių žuvyčių skaičius nemažas, todėl kol kas ežeruose žuvų tikrai netrūks. Tačiau žvejai mėgėjai turi elgtis atsakingai ir vadovautis pagavai-paleisk principo. Tokiu būdu mūsų vandenyse žuvų knibždėte knibždės.
Aukštaitijos Ežerų Tyrimai
Pernai metais mokslininkai atliko Aukštaitijos ežerų tyrimus ir aiškinosi, kiek ir kokių žuvų gyvena konkrečiuose ežeruose. Ką jiems pavyko nustatyti?
2015 m. atliekant į Valstybinio monitoringo programą įtrauktų Lietuvos ežerų ir tvenkinių ekologinės būklės tyrimus, žuvų bendrijų tyrimai buvo atlikti ir Utenos rajono ežeruose bei tvenkiniuose (Alaušo, Indrajų, Dusyno, Ilgio, Lamėsto, Vidinksto ežeruose ir Utenos, Nemeikščių tvenkiniuose). Gamtos tyrimų centro teigimu, tyrimų tikslas - nustatyti žuvų bendrijų struktūrą ir pagal specifinius žuvų rodiklius (ežero žuvų indeksą - EŽI) įvertinti minėtų vandens telkinių ekologinę būklę.
Duomenys žuvų rūšinės sudėties, gausumo ir biomasės įvertinimui buvo surinkti pagal standartizuotą metodiką, taikomą ežerų ichtiofaunos tyrimuose: žvejota skirtingo akytumo selektyviais statomais tinklais, kurių ilgis 40 m, tinklo akies diametrai (kinta kas 5 m tinklo) 14, 18, 22, 25, 30, 40, 50, 60 mm. Giliųjų, stratifikuotų ežerų (Alaušo, Indrajų) žuvų bendrijų tyrimuose taip pat buvo naudojami specializuoti seliaviniai tinklai. Žuvų laimikiai standartizuoti perskaičiuojant juos aštuoniais selektyviais tinklais. Aštuoniems skirtingo akies diametro tinklo segmentams, kurių kiekvieno suminis ilgis - 40 m, aukštis - 3 m (bendras ilgis - 320 m).
Tyrimų metu sugauta dvylika rūšių žuvų. Daugiausia žuvų rūšių (11) pagauta Dusyno ežere. Visuose tirtuose telkiniuose sugauta kuojų, ešerių, karšių, raudžių, lydekų, o paprastųjų karosų - tik Dusyno ežere. Seliavos gyvena tik giliuosiuose Alaušo ir Indrajų ežeruose. Net penkiuose iš aštuonių tyrinėtų telkinių aptikta sterkų, daugiausia jų sugauta Dusyno ežere.
Žuvų gausumas ir biomasė didžiausi yra Dusyno ežere: šiame telkinyje bendras žuvų gausumas laimikiuose aštuoniais selektyviais tinklais siekė daugiau kaip 1,3 tūkstančio žuvų individų, o biomasė - daugiau kaip 100 kg. Stambiausių žuvų esama Alaušo ežero žuvų bendrijoje. Šiame ežere vidutinis žuvų individų svoris laimikiuose selektyviais tinklais siekė daugiau nei 160 g ir buvo 2-4 kartus didesnis nei kituose tyrinėtuose Utenos r. vandens telkiniuose.
Vidutinis žuvų individų svoris šiame ežere apskritai yra vienas didžiausių iš 2015 m. tyrinėtų 92 ežerų ir tvenkinių ir apie 2,5 karto viršija bendrą vidurkį (~66 g). Alauše itin stambios raudės (vidutinis svoris didesnis nei 300 g), ešerių (B vid. > 130 g), kuojų (B vid. > 120 g), vidutinis sugautų lydekų ir lynų individų svoris siekė apie 1 kg, karšių - 650 g. Seliavos Alaušo ežere yra smulkios, jų vidutinis svoris (47 g) ir yra apie 2-3 kartus mažesnis nei daugelyje kitų Lietuvos ežerų.
Didžiausios lydekos, tyrinėtuose Utenos r. telkiniuose, sugautos Vidinksto ir Dusyno ežeruose (vid. 1,7-1,8 kg, maks. - 4.2 kg), lynai - Utenos tvenkinyje ir Alaušo ežere (vid. 1-1,25 kg, maks. - 1,7 kg), didžiausi sterkai - Dusyno ežere (vid. 0,65 kg, maks. - 3,1 kg) ir Utenos tvenkinyje (2,4 kg).
Remiantis apskaičiuotomis ežero žuvų indekso (EŽI) vertėmis, visų 2015 m. tyrinėtų Utenos r. ežerų ir tvenkinių ekologinė būklė, Gamtos tyrimų centro teigimu, atitinka geros ekologinės būklės kriterijus.
Žuvų Įveisimas Daugų Ežere
Alytaus rajono savivaldybės saugomos teritorijos Daugų (Didžiulio) ežerą, kurio plotas - daugiau kaip 900 hektarų, šiandien per du kartus buvo įveista 150 tūkst. Vištyčio sykų. Tai - Pietų Lietuvos žuvivaisos Simno žuvininkystės ūkyje paauginti žuvų jaunikliai, sveriantys maždaug po 300 gramų. Bendras įveistų žuvų svoris - 22,5 kg.
Po 2-3 metų šie jaunikliai užaugs iki 3 kg. Sykas panašus į seliavą, bet už ją daug stambesnis, be to, gyvena dugne. Jo nugara melsva, šonai ir pilvas sidabrinės spalvos. Sykai yra jautrūs šilumai, gyvena mūsų vandenų gelmėse. Kaip ir visos lašišinės žuvys, jie yra jautrūs deguonies stokai, todėl tinkamos sąlygos jiems auginti yra tik kai kuriuose ežeruose. Neršia vėlai rudenį, esant žemai temperatūrai, smėlinguose ežero pakraščiuose. Minta daugiausia įvairiais dugno gyvūnais. Dėl savo vertingumo plačiai aklimatizuojami ežeruose ir didelėse vandens saugyklose. Tinkamiausias laikas sykui žvejoti - birželio mėnesio pabaiga. Tuo metu jis iš ežero gelmių traukia į upelius ir prie slenksčių, meškeriojamas museline.
Siekiant pagausinti žuvų išteklius, tam tikras kiekis įvairių žuvų įveisiamas ir kituose Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esančiuose ežeruose. Žuvivaisa valstybiniuose vandens telkiniuose užsiima Žuvininkystės tarnyba pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintas ir su Aplinkos ministerija suderintas programas. Žuvų įveisimas vyksta balandžio - gegužės mėnesiais ir tęsiasi iki lapkričio.
Mokslinių tyrimų duomenys patvirtina, kad lėšos, skiriamos žuvų ištekliams gausinti ir apsaugoti, yra naudojamos racionaliai - per pastaruosius metus bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto.
Įveisimui skirtų žuvų rūšys pasirenkamos neatsitiktinai. Sprendžiant, kokiomis žuvimis pagausinti konkrečius vandens telkinius, daromi specialūs tyrimai, atsižvelgiama į žuvų išteklių viename ar kitame ežere.
Kitas aspektas yra mėgėjiška žvejyba. Beveik kasmet vykdomi žuvų išteklių tyrimai ežeruose parodo, kur trūksta plėšriųjų žuvų, kur jų ištekliai turėtų būti gausinami. Kai plėšriųjų žuvų ištekliai pereikvojami, pradeda daugėti smulkių karpinių žuvų (kuojų, plakių, aukšlių), kinta pati žuvų bendrija.
Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pranskevičius, dalyvaujantis žuvų įveisimo komisijos darbe, sako, kad pernai buvo įžuvinti septyni Alytaus rajono ežerai, įveista beveik 200 tūkst. įvairių žuvų. Obelijos ežere rudenį įveista lydekų ir sterkų. Šį pavasarį įveista įvairių žuvų (daugiausia - karpių) Kavolio ir Talokio ežeruose.
Apibendrinant, galima teigti, kad žuvų ištekliai Lietuvos ežeruose nuolat kinta, priklausomai nuo daugelio veiksnių: žvejybos intensyvumo, gamtinių sąlygų, įžuvinimo ir kt. Moksliniai tyrimai ir atsakingas žvejų elgesys yra būtini, norint užtikrinti, kad mūsų ežeruose žuvų netrūktų.
Žuvų rūšys ir jų ypatybės
Lietuvos vandens telkiniuose galima rasti įvairių žuvų rūšių, turinčių savų ypatybių ir reikalavimų aplinkai. Štai keletas pavyzdžių:
- Ungurys (lot. Anguilla anguilla):
- Lašiša (lot. Salmo salar ):
- Vėgėlės (lot. Lota lota): gyvena giliuose ežeruose ir lėtai tekančiuose šaltuose vandenyse, kuriuose daug deguonies. Užaugusi vėgėlė sveria 2-5 kg. Didžiausios žuvys plaukioja giliai po vandeniu, bet sutinkamos ir seklumose, kai ieško maisto. Mažesnių vėgėlių dažnai būna netoli kranto, kur jos minta vabzdžių lervomis, sraigėmis, moliuskais, vėžiais ir žuvimis.
Taip pat Lietuvos vandenyse gyvena ir kitos žuvų rūšys, tokios kaip karšiai, lynai, lydekos, ešeriai, kuojos ir kt. Kiekviena rūšis turi savo ypatybių ir prisitaikymų, todėl svarbu atsižvelgti į jų poreikius, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir žuvų išteklius.